TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Paveldo paieškoms stinga pinigų

2014 02 22 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Per įvairias negandas po užsienio šalis yra išblaškyta nemaža dalis Lietuvos kilnojamojo kultūros paveldo. Tačiau metai iš metų nerandama pakankamai lėšų net nustatyti visoms išvežtoms su mūsų šalimi susijusioms vertybėms, archyviniams dokumentams.

Lietuvos kultūros vertybių, atsidūrusių užsienyje, paieškoms niekada nebuvo skiriama daug dėmesio ir reikiamo finansavimo. Praėjus daugiau nei dvidešimtmečiui po nepriklausomybės atkūrimo, vis dar neturime detalaus išvežto, pagrobto ar negrąžinto paveldo detalaus sąrašo. Politikai ne kartą kėlė klausimą dėl derybų siekiant susigrąžinti vertybes inicijavimo. Tačiau jų neįmanoma pradėti neturint pirminių atskaitos duomenų.

Netekome daug vertybių

Istoriko Zigmanto Kiaupos teigimu, daug Lietuvos kultūros paveldo yra Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, taip pat jo esama Vokietijoje, Austrijoje, JAV ir kitose šalyse. Kai Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos, nemažai vertybių išvežta į Maskvą ar Sankt Peterburgą. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto turtai, Lietuvos metrika, daug archyvinės medžiagos, muziejinių vertybių.

Lenkijoje esama daugiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų vertybių. Kai turėjome bendrą valstybę, į šią šalį pateko kai kurie valdovų, įstaigų dokumentai. „Kiti pakliuvo vėliau. Pavyzdžiui, nemažai lietuviškos medžiagos į Lenkiją pateko po Pirmojo pasaulinio karo, kai atsikūrusi Lenkija sugebėjo iš Sovietų Rusijos susigrąžinti nemažai archyvų“, - pasakojo Z.Kiaupa. Užsienyje taip pat atsidūrė didelė dalis Lietuvos didikų archyvų, nes juos šie neretai išsiveždavo kaip savo nuosavybę. Tai pasakytina ir apie Radvilų archyvą - pamatinį informacijos šaltinį atliekant tų laikų tyrimus.

Derybų laikas pražiopsotas

Z.Kiaupa pažymėjo, kad labai svarbu išsiaiškinti, suregistruoti užsienyje esantį mūsų šalies paveldą. Mat dauguma vertybių yra unikalios ir teikia itin svarbių žinių apie istoriją, o tai gali būti panaudota mokslo, kultūros srityse. „Tarkime, garsioji Lietuvos metrika - unikalus dalykas. Tiesa, čia situacija nebloga tuo požiūriu, kad dar sovietmečiu mūsų archyvarai sugebėjo atsigabenti mikrofilmus, kopijas, kuriomis šiandien naudojamės. Be šitų knygų žinios apie XVI-XVII amžius būtų perpus skurdesnės“, - sakė istorikas. Anot jo, Lietuvos istorikai, archyvarai, menotyrininkai gana intensyviai tiria užsienyje esančią medžiagą, ji įtraukiama į mokslinę apyvartą, skelbiama.

Dėl galimybės susigrąžinti savo paveldą iš užsienio Z.Kiaupa nenusiteikęs optimistiškai. Jis prisiminė, kad vienu metu, iškart po nepriklausomybės atkūrimo, buvo galima bandyti dėl to derėtis su Maskva. Toks buvo ir vienas derybų su SSRS delegacija tikslų. „Tačiau kai po pučo žlugo SSRS ir buvo sudaryta derybų delegacija jau su Rusija, šie klausimai nepakliuvo į derybų sąrašą. Nežinau, kas ir kodėl taip nusprendė. Nuo to laiko valstybės mastu nieko nedaroma. Jau keliolika metų, kai Rusija priėmė įstatymus, kad kultūros vertybių negalima išvežti“, - sakė istorikas. Esą daugiausia ką įmanoma padaryti - mūsų paveldą iš užsienio atsivežti ir eksponuoti parodose, o dokumentus, rašytinius šaltinius - kopijuoti.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro Ramojaus Kraujelio teigimu, būtina susisteminti informaciją ir atnaujinti lietuviškos kilmės archyvų, įvairiomis aplinkybėmis ir skirtingais istoriniais laikotarpiais išvežtų iš Lietuvos, paiešką užsienyje. Visų pirma - Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Tačiau tam neskiriama pakankamai lėšų. Pavyzdžiui, 2012 ir 2013 metais tiesioginiuose valstybės biudžeto asignavimuose buvo numatyta po 5 tūkst. litų.

Apskaičiuota, kad lėšos lietuviškų archyvų paieškoms ir kopijų užsakymams vien Rusijoje 2014-2015 metams siektų apie 95 tūkst. litų. Tačiau šių metų perspektyva, anot R.Kraujelio, yra lygiai tokia pat kaip anksčiau. Tačiau archyvai teikia paraiškas su tuo susijusioms institucijoms, bandydami gauti finansavimą per įvairius projektus.

Istorikams ir visuomenei

2012 metais Baltarusijoje ir Lenkijoje identifikuoti 5 archyvų fondai, kuriuose yra galbūt iš Lietuvos išvežtų dokumentų. Taip pat buvo nustatyti 38 archyvų fondai, kuriuose yra su mūsų šalimi susijusių dokumentų. Pernai lėšos skirtos paieškoms Lenkijos archyvuose.

Kauno apskrities archyvas pagal projektą vykdė paieškas ir surinko informaciją apie Sankt Peterburgo dokumentų saugyklose saugomą istorinę ikonografinę ir kartografinę medžiagą, susijusią su Kauno regionu.

R.Kraujelis pažymėjo, kad labai svarbu surasti ir suregistruoti su Lietuva susijusią archyvinę medžiagą. Pirmiausia tai būtų svarbu istorikams, tyrėjams ir kitiems profesionalams, nes autentiški dokumentai yra tikroji ir svarbiausia šaltinių bazė, remiantis jais galima rekonstuoti istorinius įvykius, apie kuriuos iki šių dienų galbūt ne viską žinome. „Kitas dalykas, galime kalbėti apie parodas, visuomenės supažindinimą su tais dokumentais“, - tikino vyriausiasis archyvaras.

Sukūrė pildomą registrą

Kultūros ministerija yra sukūrusi užsienyje esančių Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių sąvado informacinę sistemą. Jos paskirtis - leisti visiems asmenims, užsienyje vykdantiems kultūros vertybių paiešką, surastą informaciją kaupti vienoje visiems prieinamoje vietoje. Ši sistema pradėta pildyti 2013 metų pabaigoje.

„Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2012-2014 metų tarpinstituciniame veiklos plane numatytos dvi priemonės - iš dalies finansuoti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, paieškos, identifikavimo, priežiūros ir sugrąžinimo į Lietuvą projektų įgyvendinimą (15 tūkst. litų) bei sudaryti ir tikslinti Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, sąrašus (10 tūkst. litų). Nuo šių metų Lietuvos kultūros tarybos administruojamai priemonei bus skiriama 150 tūkst. litų“, - LŽ sakė kultūros ministro atstovė spaudai Dalia Vencevičienė.

Jos teigimu, Lietuvoje nėra įsteigtos specializuotos kultūros vertybių paieškomis užsiimančios institucijos, analogiškos esančioms užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje.

Nepasirašo sutarties

Klausiama apie bendradarbiavimą su Rusija, D.Vencevičienė sakė, kad kultūros vertybių grąžinimo klausimas yra įtrauktas į tarpvyriausybinio susitarimo dėl bendradarbiavimo kultūros, mokslo, švietimo ir jaunimo srityse projektą. Tačiau derybos su Rusija dėl šio dokumento tikslaus teksto su pertraukomis vyksta daugiau kaip 10 metų. „Pagal dabartinį susitarimo projektą yra numatoma, kad kultūros vertybių grąžinimo klausimai bus reglamentuojami atskiru šalių susitarimu“, - aiškino ji.

D.Vencevičienė priminė, kad jau po nepriklausomybės atkūrimo Kultūros ministerija organizavo informacijos apie Rusijoje atsidūrusias kultūros vertybes rengimą Vyriausybės deryboms su Rusija dėl okupacijos metu padarytos žalos atlyginimo. Tuo metu istorikai parengė pažymas apie apytikslius Lietuvos kultūros vertybių praradimus XVIII-XX amžiais. „Tačiau tai nėra informacija, leidžianti teigti, kokių ir kiek tiksliai vertybių buvo išvežta iš Lietuvos ir kuriose Rusijos ar kitų valstybių saugyklose jos išliko iki šių dienų, išskyrus retas išimtis, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto rektoriaus skeptrą ar Lietuvos Metriką. Be to, siekiant tarptautinių susitarimų, politiniu ar teisminiu būdu susigrąžinti vertybes galima tik turint konkrečių įrodymų, kad vertybė buvo pagrobta, o ne iškeliavo teisėtu būdu – parduodant, paveldint, dovanojant ir panašiai“, - pabrėžė D.Vencevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"