TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pavogęs vištą - sės. O milijoną?..

2011 06 17 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka ir LŽ montažas

Praėjusią savaitę per savo metinį pranešimą prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad net ir gerbdama nekaltumo prezumpciją privalo teigti, jog laisvėje kyšininkų yra daugiau nei už grotų. Kokios aplinkybės lemia tokią situaciją? Ar Lietuvoje galiojantis Baudžiamasis kodeksas (BK) ir jį taikantys teismai nėra pernelyg gailestingi įtakingiems pareigūnams, nutvertiems su kyšiais?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko pakalbėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. Armanas Abramavičius ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Olegas Fedosiukas, taip pat Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vedėjas Skirmantas Bikelis bei politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kyšiai, "otkatai" ir atsakomybė

A.Medalinskas. Kokia pagal mūsų BK taikoma atsakomybė už kyšininkavimą? Kaip skiriasi ta atsakomybė dabar, palyginti su ankstesne BK redakcija?

A.Abramavičius. Ankstesnės redakcijos BK pareigūnams numatė gana griežtą atsakomybę: už kyšio paėmimą nesant sunkinančių aplinkybių - iki 5 metų laisvės atėmimo, už stambaus kyšio paėmimą ar už prievartavimą paimti kyšį - nuo 3 iki 10 metų.

S.Bikelis. Naujame BK bausmės buvo šiek tiek sušvelnintos. Pagal dabar galiojantį kodeksą už paprastą kyšininkavimą, jei kyšis imamas už teisėtų veiksmų atlikimą, numatyta iki 4 metų laisvės atėmimo, įsigaliojus naujajam BK bausmės tapo dar švelnesnės - iki 3 metų laisvės atėmimo. Jeigu kyšis imamas už neteisėtus veiksmus, pradžioje buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų, vėliau pagriežtinta iki 6 metų.

O.Fedosiukas. O už stambaus masto kyšininkavimą - nuo 2 iki 8 metų. Tai yra vienintelė sankcija, kuria nustatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas. Visais kitais atvejais bausmės minimumas pagal BK koncepciją yra 3 mėnesiai, nors tas minimumas dažniausiai nerašomas.

A.Medalinskas. Kas lemia, kad valstybės pareigūnas ar politikas nuteisiamas lygtinai arba jam atidedamas bausmės atlikimo laikas? Juk tokių atvejų, net ir labai žinomų, yra ne vienas ir ne du.

S.Bikelis. Jeigu nusikaltimas nesunkus, yra galimybė bausmės atlikimą atidėti. Sunkus nusikaltimas yra tada, kai kyšis viršija 250 MGL, arba maždaug 32 500 litų. Tada nebegalima atidėti bausmės vykdymo. Sankcija - tik laisvės atėmimas, ir ji yra skiriama.

O.Fedosiukas. O nusikaltimas priskiriamas sunkiam, jeigu maksimali bausmė yra septyneri metai ir daugiau.

A.Medalinskas. Tai kaip tada dėl tų kyšininkų mūsų valstybėje? Prezidentė iškėlė klausimą: kodėl jie vaikšto laisvėje? Gal suveikė ir tai, kad BK buvo sušvelnintas?

O.Fedosiukas. Kodekso svarbiausia idėja iš tikrųjų buvo sušvelninti baudžiamąją politiką.

A.Medalinskas. Stojant Lietuvai į Europos Sąjungą?

O.Fedosiukas. Ne tik. Tai buvo sena idėja siekiant ištrūkti iš sovietinio gyvenimo griežtumo. Todėl BK pilna visokių išimčių. Žmogus padaro nusikaltimą, jam galima atidėti bausmės vykdymą, atleisti jį nuo atsakomybės: dėl veiklos mažareikšmiškumo, dėl susitaikymo, dėl laidavimo. Kodeksas orientuoja teismą pirmą kartą teisiamam asmeniui skirti ne laisvės atėmimo bausmę, todėl tik įkliuvusio asmens nebaudžia šia bausme. Alternatyvų teismui beveik nelieka, jei tai yra sunkus nusikaltimas. Tada jau beveik automatiškai laukia laisvės atėmimas. Bet tokių korupcinių bylų yra labai mažai. Retai išaiškinami tokie kyšininkavimo atvejai. Man neteko nagrinėti nė vienos tokios bylos.

A.Medalinskas. Negi niekas neduoda kyšių per 30 tūkst. litų? Suprantama, jeigu spręstume apie užfiksuotus atvejus ir ką žmonės prisipažįsta apie kyšius medicinos, policijos ar savivaldybių srityse, ten jie yra mažesni. Bet tokie ir vadinami smulkiais kyšiais. Tačiau kai kalbame apie milijoninės svarbos projektus, apie stambaus masto korupciją, kyšiai yra gerokai didesni. Kalbama apie 10 proc. nuo projekto vertės. Tai kodėl šie kyšininkai ar sukčiai, kurie atsiduria valdžioje, nesulaukia pelnytos laisvės atėmimo bausmės, galbūt net su turto konfiskavimu?

S.Bikelis. Turto konfiskavimas taikomas tik nustačius, kad iš nusikaltimo gauta naudos. Atleidus nuo atsakomybės ar atidėjus bausmės vykdymą irgi gali būti taikomas turto konfiskavimas.

O.Fedosiukas. Jeigu tokie sunkūs kyšininkavimo atvejai būtų užfiksuoti, teismui alternatyvų būtų mažai. Teismas privalėjo jiems skirti nuo 2 iki 8 metų. Aišku, BK dar yra numatyta galimybė pritaikyti teisingumo principą ir, atsižvelgus į išimtines aplinkybes, skirti kitą bausmę. Pavyzdžiui, baudą ar kurią nors kitą bausmę.

A.Abramavičius. Tačiau BK įvardytos ir tam tikros baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pavyzdžiui, gali būti, kad kaltininkas prisipažino padaręs veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau vienos tokios aplinkybės nepakanka. Turi būti aplinkybių visuma, kuri rodytų tos situacijos išskirtinumą.

A.Medalinskas. Ar išimtinis atvejis netampa taisykle?

O.Fedosiukas. Kasacinė instancija, Aukščiausiasis Teismas, labai įtariai žiūri, jeigu teismai taiko 54 straipsnio 3 dalį, t. y. išimtį iš taisyklės. Tai tikrinama ir sprendimai dažnai naikinami. Pats Aukščiausiasis Teismas labai retai taiko šią išimtį.

A.Medalinskas. O kontrabandos karaliams netaikyta kokia nors išimtis? Ar kitoms byloms?

O.Fedosiukas. Buvo įvairių istorijų, sprendimų, kur BK 54 straipsnio 3 dalis buvo taikyta ir nepagrįstai. Kartais ir ilgas teismo procesas yra aplinkybė, vedanti į žmogaus teisių pažeidimą. Mūsų baudžiamieji procesai yra ilgi. Kartais jie trunka 5 ar net 9 metus.

A.Medalinskas. O tada sulaukia senaties. Kaip dažnai pasitaiko įtakingų asmenų atžvilgiu.

O.Fedosiukas. Nebūtinai. Tačiau įsivaizduokite situaciją, kai žmogus sulaukia bausmės praėjus 9 metams nuo proceso pradžios. Teismai supranta, kad tai reikš bylos pralaimėjimą Strasbūro teisme, kur bus apskųsta pati teismo proceso trukmė. Metai naikina atpildo jausmą. Per 10 metų išnyksta teisingumo dvasia. Esant tokiai situacijai teismas gali pritaikyti 54 straipsnio 3 dalį kaip išimtį.

A.Medalinskas. O "otkatai", prie kurių nusikaltimų jie priskiriami?

S.Bikelis. Tai kyšininkavimas. Pagal BK nėra skirtumo, ar kyšis duodamas prieš pažadėtą veiksmą, ar po jo. Ir beveik nėra galimybių neskirti laisvės atėmimo bausmės, jei tik surenkami įrodymai apie didelės vertės kyšio paėmimą. Pavyzdžiui, jūsų minėtu atveju, kai atlygis imamas nuo milijoninių projektų. Realių alternatyvų laisvės atėmimui yra tik tada, kai kyšis nesiekia 10 tūkst. eurų. Kartu reikia turėti galvoje, kad ši bausmė baudžiamojoje teisėje yra kraštutinė priemonė ir kovojant su korupcija, ypač nedidelio masto, daug svarbiau yra identifikuoti atvejį ir pašalinti asmenį iš valstybės tarnybos, nei pritaikyti realų laisvės atėmimą.

Nusikaltimas ir bausmė

A.Medalinskas. Ar tikrai svarbiausia yra tam momentui pašalinti asmenį, pagautą už korupciją, iš valstybės tarnybos. Juk po kurio laiko toks žmogus gali grįžti vėl į tą pačią ar kitą šiltą vietą.

S.Bikelis. Laisvės atėmimas šalina žmogų iš visuomenės. Kenčia ir šeima. Todėl buvo padarytos pataisos dėl išplėstinės turto konfiskavimo galimybės. Manau, kad tai perspektyvi priemonė: paimti iš kaltininko tai, ką jis yra sukaupęs per laikotarpį iki nusikaltimo. Tokia priemonių visuma yra gana adekvati reakcijai į nusikaltimą. Tada neverta kalbėti apie laisvės atėmimą, juo labiau ilgalaikį. Administracinės priemonės, tokios kaip pašalinimas iš valstybės tarnybos, ir ekonominės priemonės, kaip bauda ar turto konfiskavimas, yra labai veiksmingos.

A.Medalinskas. Ir aš taip maniau, kol pamačiau, kad tik todėl, jog teismas atidėjo bausmės atlikimą, arba dėl to, kad dėl senaties nutrūko procesas, toks aukšto rango politikas ar valdininkas grįžta atgal ir apibūdina save kaip nepriekaištingos reputacijos žmogų. Laisvės atėmimas yra ir psichologinė priemonė, kad žmonės matytų, jog turi reikalą su sukčiumi valdžioje.

A.Abramavičius. Laisvės atėmimas yra kraštutinė bausmė. Ji paprastai turi būti skiriama tik tada, kai nusikaltimas labai pavojingas, kai asmuo - jei nebus izoliuotas - kels grėsmę kitiems visuomenės nariams. Korupcinius nusikaltimus darančio žmogaus didžiausia bausmė yra atitraukimas nuo neteisėto pajamų šaltinio. Nesvarbu, išliko ar ne teistumas, atleistas teisėjas ar prokuroras nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Jis negalės vėl eiti teisėjo ar prokuroro pareigų. Aišku, asmenims, padariusiems sunkius korupcinius nusikaltimus, turėtų būti skiriamos laisvės atėmimo bausmės.

A.Medalinskas. O politikoje? Aš akcentuoju psichologinį faktorių. Sukuriamas nebaudžiamumo jausmas, nes žmonėse dar gajus įsitikinimas: nesėdėjo - ne vagis.

A.Abramavičius. Gal esama ir tokio mąstymo, bet BK paskirtis - nustatyti teisingas bausmes. Kad teismas galėtų skirti tokią bausmę, kuri atitiktų veikos keliamą pavojų. Mes kalbame taip, lyg laisvės atėmimas būtų vienintelė priemonė, kuri sutramdys korupcinius nusikaltimus. Paprastai teisininkai teigia, kad nusikaltimų skaičių sumažintų bausmės neišvengiamumas.

A.Medalinskas. Visiškai su tuo sutinku. Bet ar galite teigti, kad esantieji valdžioje, kurie ir daro nusikaltimus, grobsto mokesčių mokėtojų pinigus, o neretai ir savo buvimą valdžioje mato kaip asmeninio praturtėjimo priemonę, imtų kyšius ir tuos "otkatus", jeigu manytų, kad bus nubausti?

A.Abramavičius. Sutinku, čia ir yra didžiausia problema. Jeigu žmogus mato, kad A, B, C, D ima kyšius ir puikiai gyvena daugelį metų, ką jis mano? Gal ir aš tą turiu daryti. Šiandien daugelis yra įsitikinę, kad jų padarytas nusikaltimas nebus atskleistas ir jie išvengs baudžiamosios atsakomybės. Baisiausias dalykas - atmosfera. Nebaudžiamumo atmosfera. Bet vien tik bausmės griežtumas nėra ta panacėja, kuri padėtų sumažinti nusikaltimų. Turi būti ir tam tikra atmosfera - nepakantumo bet kokiems, taip pat ir korupciniams nusikaltimams. Skaičiau labai įdomų dalyką apie estus. Estija atidarė tinklalapį, kuriame valdininkams pateikiami tinkamo ir neleistino elgesio pavyzdžiai.

A.Medalinskas. Ar žmogus iš teisėsaugos srities, o galbūt politikas ir aukšto rango valdininkas, Jūsų manymu, turėtų sulaukti griežtesnės bausmės nei paprastas buitinis kyšininkas?

O.Fedosiukas. Kodeksas to nenumato ir neskirsto kaltininkų pagal jų pareigas, nors, aišku, visuomenės akyse tokio asmens nusikaltimas atrodo šiurkštesnis. Teismas, vertindamas nusikaltimą, tą turi galvoje. Bet būna ir kitų dalykų. Per televizorių parodoma, kaip sulaikomas žmogus. Įkaista visuomenės emocijos, o byla teismą pasiekia tik po poros metų. Teisme tas žmogus atrodo visiškai kitaip. Nurimo aistros. Jis gerai charakterizuojamas. Turi vaikų. Viskas - jau praeitis. Laikas keičia ir reakciją. Teismui sunku pritaikyti griežtą bausmę vien dėl to, kad jis buvo aukštas pareigūnas. Sunku atimti laisvę, jei žmogus nepavojingas, gatvėse nepuldinėja žmonių ir neteistas.

A.Abramavičius. Anksčiau galiojusiame BK buvo skirtingai reglamentuota valstybės pareigūno ir valstybės tarnautojo atsakomybė už kyšio paėmimą. Valstybės pareigūno atsakomybė buvo didesnė. Valstybės pareigūnas buvo suprantamas kaip tas, kuris vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus: policininkas, teisėjas, muitinės pareigūnas, prokuroras, o tarnautojas, kaip asmuo, įstaigoje ar organizacijoje einantis tam tikras pareigas, bet neturintis pareigūno įgaliojimų. Ir pagal anksčiau galiojusį BK buvo du straipsniai: kyšio priėmimas ir neteisėto atlyginimo priėmimas. Kai buvo kalbama apie neteisėto atlyginimo priėmimą, buvo turimi omenyje valstybės tarnautojai, o kyšio priėmimo terminas ir atitinkama bausmė buvo taikoma pareigūnams. Bet pagal dabartinį BK nėra skirtumo tarp valstybės pareigūno ir valstybės tarnautojo. Ir tik vienas straipsnis dėl kyšininkavimo, pagal kurį už kyšio priėmimą atsako ir valstybės tarnautojas, ir pareigūnas, ir asmenys, dirbantys privačiose įstaigose.

A.Medalinskas. Kodėl?

A.Abramavičius. Ankstesnė diferenciacija buvo kritikuota. Kodėl toks skirtumas tarp valstybės pareigūno ir tarnautojo? Tarnautojas taip pat įgyvendina ar padeda įgyvendinti valstybės funkcijas.

A.Medalinskas. Bet jeigu nesąžiningas žmogus patenka į valdžią, jis gali padaryti kur kas daugiau žalos valstybei nei koks nors paprastas kyšininkas. O jei dar ir teistas, tai visiškai demoralizuoja.

O.Fedosiukas. Jei žmogus buvo teistas, jo kaip valstybės tarnautojo karjera yra baigta. Tik politikus į valdžią žmonės dar gali išrinkti.

A.Medalinskas. Rinkėjas negauna informacijos, už ką toks kandidatas buvo teistas, o pats politikas teigia, kad buvo teistas už niekus ir gali taip tvirtinti, nes jam liepiama tik įrašyti, kad jis buvo teistas, o už ką, neprivaloma pateikti. Ar tai buvo automobilio avarija, ar disidentinė veikla, ar pasipelnymas iš buvimo valdžioje. O į valstybės tarnybą ir sukčius gali sugrįžti.

O.Fedosiukas. Aš nežinau atvejų, kad kas nors teistas būtų priimtas į valstybės tarnybą.

A.Medalinskas. Yra. Teistumui jau pasibaigus.

O.Fedosiukas. Bet valstybės tarnyboje turėtų dirbti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

A.Medalinskas. Būtent. Bet tą nepriekaištingą reputaciją dar reikia įstatymais apibrėžti.

O.Fedosiukas. Bet kuriuo atveju toks žmogus advokatu netaps. Ir teisėju taip pat.

A.Medalinskas. Bet prie ES pinigų skirstymo gali prieiti. Ir į kitas pareigas taip pat. Dėl to prezidentė prieš metus ir siūlė pataisą. O šiais metais ji sakė, kad iš 700 bylų per metus prieš kyšininkus tik 18 baigėsi laisvės atėmimu. Gal tie mūsų pareigūnai, kurie yra nesąžiningi, jau suvokė, kad pagal Lietuvos įstatymus duoti kyšio, didesnio nei 30 tūkst. litų, negalima, nes gali pakliūti už grotų. O jei duosi ar imsi mažiau, nors ir keletą kartų, tave tik pabars. Ypač jeigu teisme dar paaiškės, kad tai geras žmogus, turintis šeimą, vaikų ir jį tik gerai apibūdina įtakingi asmenys?

S.Bikelis. Prezidentė paminėjo 700 baigtų ikiteisminių tyrimų dėl visų korupcinių veikų, taip pat laisvės atėmimo atvejus, skirtus tik už vieną iš korupcinių veiklų, už kyšininkavimą arba papirkimą. Kitas dalykas, kad absoliuti dauguma korupcinių nusikaltimų - mėginimai papirkti policininką ir to kyšio suma tikrai gana nedidelė. Tokie papirkimai sudaro kone pusę visų bylų. Rimtesnių nusikaltimų, kurie būtų verti laisvės atėmimo, yra nedaug. Bent jau išaiškinama nedaug.

Negalima provokuoti

A.Medalinskas. Ar pas mus būna atvejų, kai įtakingas asmuo sumoka baudą ir išvengia grotų?

O.Fedosiukas. Jeigu sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas, išsipirkimo nėra. Yra numatyta galimybė atiduoti laiduotojui su užstatu ar be užstato, bet tai labai retas atvejis.

A.Medalinskas. O kiek tiesos teiginyje, kad pavogęs vištą sėsi, o milijoną - vaikščiosi laisvas?

O.Fedosiukas. Dažnai žmogus, padaręs nelabai sunkų nusikaltimą, kai įsibrauna į rūsį, atima telefoną, visuomenės akyse vertinamas kaip nenusipelnęs sunkios bausmės. Bet jeigu jis turi teistumų, jam anksčiau jau buvo atidėta bausmė, blogai charakterizuojamas, nėra ką daryti, tik atimti laisvę. Todėl iš tikrųjų gali būti, kad iš vaiko atėmęs pigų telefoną žmogus atlieka laisvės atėmimo bausmę, o tam, kuris kaltinamas didesnio masto nusikaltimu, bet turi gerą reputaciją ir pirmą kartą teisiamas, teismo nuosprendis yra ne toks griežtas. Be to, tokie asmenys turi gerus advokatus ir gali efektyviai gintis nuo kaltinimų, juo labiau korupcinėse bylose, kur sudėtinga įrodyti kaltinimą. Ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą Lietuvą mokė, kad negalima provokuoti kaltinamojo. Po vieno tokio prokuroro provokavimo priimti kyšį buvo pripažinta, jog Lietuva pažeidė žmogaus teises, nors atrodė, kad prokuroras turi būti atsparus provokacijoms. Iš didelio kaltinimo korupcinėje byloje gali nieko nelikti. Iš bylos gali būti pašalinti ir kai kurie faktai. O EŽTT dar griežtina standartus. Prieš 10 metų buvo normalu, kad teisėsaugos institucijos slaptas agentas ateina ir provokuoja, siūlo kyšį pareigūnui, tas susigundo ir "gimsta" byla, bet dabar tokios provokacijos gali blogai baigtis.

A.Medalinskas. Viskas potencialių nusikaltėlių valdžioje naudai? O čia dar ir byla užtempiama. Toks pareigūnas, aukšto rango veikėjas ir sako, kad yra nekaltas.

O.Fedosiukas. Jei byla nutraukta dėl senaties, nereiškia, kad žmogus lieka absoliučiai švarus prieš įstatymą. Nuosprendyje, kuriuo nutraukiama byla, teismas gali konstatuoti faktus, ką tas žmogus padarė. Tokie konstatavimai turi juridinę reikšmę ir žmogus jau nėra nepriekaištingos reputacijos.

A.Medalinskas. Kada ši nuostata atsirado? Anksčiau byla sulaukdavo senaties ir viskas.

O.Fedosiukas. Prieš porą metų viskas pasikeitė. Tokia nuostata atsirado iš poreikio. Anksčiau senatis tikrai laikyta aplinkybe, kad žmogus yra visiškai nekaltas.

A.Medalinskas. Šios prieš dvejus metus priimtos nuostatos poreikis buvo visus dvidešimt metų.

O.Fedosiukas. O dabar Aukščiausiasis Teismas tai nustatė. Ir žmonės, kuriems konstatuoti faktai bei nutraukta byla, gali paduoti skundus, norėdami, kad teismas tuos faktus paneigtų.

A.Abramavičius. Jeigu žmogui nutraukiama byla dėl senaties, daugelio žmonių akyse jis lieka kaltas. Dabar žmogus, kurio bylai suėjo senaties terminas, turi teisę tęsti bylą iki galutinio to klausimo išsprendimo. Bet pripažinus kaltu bausmė, aišku, jau nebus skiriama.

Kodėl "Alitos" byloje neliko kaltų?

A.Medalinskas. Kai Aukščiausiasis Teismas priima sprendimą ir išteisina asmenį, kaip, pavyzdžiui, "Alitos" byloje, ar su ja jau negalima nieko padaryti? Galbūt ne to kaltinamojo atžvilgiu, bet kitų potencialių kaltinamųjų. Juk negali būti, kad niekas nebuvo kaltas, o valstybei reikės mokėti dešimtis milijonų už padarytą žalą iš mokesčių mokėtojų kišenės. Kaip suprantu, jūs, kaip teisėjas, žinote tokio žmones nustebinusius sprendimo motyvus "Alitos" byloje Aukščiausiajame Teisme.

O.Fedosiukas. Taip. Bet turiu pasakyti, kad šią bylą prokuroras perdavė teismui su visais jo veiksmus pateisinančiais įrodymais. Visi liudytojai liudijo buvusio Turto fondo vadovo Povilo Milašausko naudai. Ir jo paties liudijimas labai išsamus, paaiškinantis jo veiksmų logiką.

A.Medalinskas. Bet kyla ir kitų klausimų. Kodėl neapklausti kiti liudytojai, kurie galbūt būtų liudiję ne P.Milašausko naudai? Ar nebuvo byloje tų dokumentų, kur kalbėta apie politikų įtaką šiai privatizacijai? Šiandien prie apskritojo stalo neturime prokurorų ir STT pareigūnų, todėl tos temos netęskime. Svarbu išsiaiškinti panašių bylų aplinkybes.

O.Fedosiukas. Vienintelis kaltinantis įrodymas, kad įsakymas pašalinti "Luigi Bosca" iš privatizavimo konkurso buvo pripažintas neteisėtu civilinėje byloje. Tai ir viskas, kas buvo inkriminuojama P.Milašauskui. Iš to atsirado ieškiniai, pralaimėta byla, sumokėta kompensacija, valstybė patyrė nuostolių. Procedūrinis pažeidimas pagal kaltinimo logiką tapo nusikaltimu. Šioje byloje patvirtinti kaltinimą nebuvo galimybių ir pirmosios instancijos teisme, nors jis tai padarė. Vilniaus apygardos paskutinis išteisinamasis nuosprendis yra išsamus, kruopščiai parengtas.

A.Medalinskas. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog pripažinta, kad jis šį veiksmą padarė netyčia.

O.Fedosiukas. P.Milašauskas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu, o tai tyčinis nusikaltimas. Tada reikia įrodyti, kad žmogus šį veiksmą padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas jo žalingumą. Juk kuo asmuo užima aukštesnes pareigas, tuo sudėtingesnius sprendimus jis priima. Gali ką nors padaryti ir tikrai netyčia. Tą tyčinį veiksmą reikia įrodyti, o tai padaryti ne visada pavyksta. Jokių duomenų apie tai, kad P.Milašauskas siektų pašalinti "Luigi Bosca" iš privatizavimo konkurso dėl kokių nors savanaudiškų, asmeninių tikslų ar neskaidrių susitarimų, byloje nebuvo, o teismas negali remtis prielaidomis.

Ar laisvės atėmimo bausmių liberalizavimas pasiteisino?

A.Medalinskas. Dabar Seime jau rengiami siūlymai dėl BK peržiūrėjimo. Ar galime pasakyti, kad ankstesni jo pataisymai 2003-2004 metais, kai buvo labai sušvelnintos, liberalizuotos laisvės atėmimo bausmės už korupcinius nusikaltimus, vis dėlto nepasiteisino Lietuvoje?

S.Bikelis. Maksimalios laisvės atėmimo bausmės priėmus naują BK tapo palyginti švelnios. Bet vėliau pasirodė siūlymų griežtinti bausmes. Dabar, kalbant apie korupciją, laisvės atėmimo bausmės vėl labai griežtos. Jeigu policininkas paima 200 litų kyšį, tai yra kvalifikuotas kyšininkavimas ir maksimali bausmė už tai tokia pati kaip už paprastą plėšimą: iki 6 metų. Dabar siūloma griežtinti maksimalią bausmę iki 7 metų. Norima ir nestambaus kyšio paėmimą pripažinti sunkiu nusikaltimu. Mano manymu, korupciniai nusikaltimai galbūt net pernelyg demonizuojami. Nesusitelkiama į išaiškinamumo problemą, o vis griežtinamos bausmės. Nesusimąstoma, kad bausmės jau yra itin griežtos. Kyšininkavimas, žinoma, - rimtas nusikaltimas, bet kai bausmės tampa lygios ar net griežtesnės už plėšimą, kyla didelių abejonių dėl jų proporcingumo. Pavyzdžiui, už plėšimą panaudojant peilį numatyta iki 7 metų laisvės atėmimo. Pagal projektą siūloma už kyšio paėmimą taip pat numatyti 7 metus.

A.Abramavičius. Pagal nusikaltimų rūšis diferencijuojamos ir bausmės. Tai nesunkūs, apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai. Nusikalstamos veikos dar skirstamos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Anksčiau mūsų kodekse buvo tik nusikaltimas. Dabar, kad labiau diferencijuotume atsakomybę, turime dvi nusikalstamų veikų rūšis - nusikaltimas, t. y. nusikalstama veika, už kurią numatoma laisvės atėmimo bausmė, ir baudžiamasis nusižengimas, t. y. mažiau pavojingos veikos, už kurias skiriamos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

A.Medalinskas. Ar neturėtų būti minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas ne tik už labai sunkius nusikaltimus, bet už sunkius ir galbūt apysunkius nusikaltimus, kad teismas neturėtų pasirinkimo žiūrėti į gero žmogaus iš valdžios charakteristikas ir duotų bausmę pagal nuopelnus.

S.Bikelis. Jeigu nustatoma minimali sankcija, didesnė negu 3 mėnesiai, tai jau tam tikras teismo diskrecijos varžymas. Anot Konstitucinio Teismo, įstatymu neturėtų būti sukuriamos kliūtys atsižvelgti į visas aplinkybes. Tik kai padaromas labai sunkus nusikaltimas, minimalios sankcijos įprastos. Dveji, treji metai. Jeigu kalbame apie nesunkius nusikaltimus, minimalios sankcijos vengtinos. Pagaliau ir nustatyta 3 mėnesių minimali bausmė yra gana aukšta riba. Juo labiau kad turėtų būti numatomos ir alternatyvios bausmės. Teismas turi turėti pasirinkimą.

A.Abramavičius. BK bendrojoje dalyje pasakyta, kad terminuotas laisvės atėmimas gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 20 metų.

A.Medalinskas. Platus diapazonas. Ar ne geriau būtų "sustatyti tas bausmes į rėmus", kad maksimaliai sumažintume galimo subjektyvaus veiksnio įtaką nuosprendžio priėmimo metu?

O.Fedosiukas. Sunku pasakyti, gerai, kaip yra dabar, ar blogai. Tendencija atimti iš teismo galimybę nepaskirti laisvės atėmimo nėra gera. Dabar paskelbta kova su korupcija. Atrodo, kad prasidėjo karas. Ilgainiui tokia politika ima veikti atvirkščiai. Nėra tikslo įbauginti pareigūnus ir tarnautojus, kad jie nekyšininkautų iš baimės. Reikia tikėti, jog dauguma jų nori, kad būtų geriau.

A.Medalinskas. Geriau kam? Mes gyvename valstybėje, kai žmonės jau iš teismo salės sužino, kad politikų sprendimai savivaldybėje yra perkami, o tokios kol kas labai retos bylos užgęsta. Tiesa, tai jau ne tik teismo ir teisėsaugos problema, bet ir Seimo, kuris neleido šios bylos tęsti. Neretai žmonės į valdžią eina jau tik pasipinigauti ir žino, kad jie yra nebaudžiami.

O.Fedosiukas. Bet tada turi dirbti STT. Parodyti visuomenei tą asmenį. Nors ir tada nereikia su tokiu žmogumi žiauriai susidoroti. Neturi būti kiekvieną kartą taikoma laisvės atėmimo bausmė.

A.Medalinskas. Sakėte, trys mėnesiai - žemutinė riba. Bet tada visi kyšininkai turėtų bent tuos tris mėnesius atsėdėti. Tada žmonės pagaliau suprastų, kad tokie neturėtų būti renkami į valdžią. Bet ar atsėdi tuos 3 mėnesius? Neteko girdėti.

O.Fedosiukas. 3 mėnesių paprastai niekas neskiria, minimaliai skiria pusę metų ir daugiau, ir jei tokia bausmė paskirta, nuteistasis ją ir atsėdi.

A.Medalinskas. Kiek žmonių už ekonominius, korupcinius nusikaltimus gavo pusę metų ar metus?

A.Abramavičius. Neužmirškite, kad vieno nuteistojo išlaikymas per metus kainuoja daugiau kaip 20 tūkst. litų. O per metus laisvės atėmimu mūsų teismai nuteisia beveik 7 tūkst. kaltininkų.

A.Medalinskas. Įdomu būtų sužinoti, kiek tarp jų yra vadinamųjų "baltųjų apykaklių�, kurių, jeigu pasitaiko nesąžiningų, tik viena diena, praleista laisvėje, paimta suma savo gerovei iš valstybės kišenės gali kainuoti valstybei tiek pat, kiek sėdėjimas už grotų per metus? Ir kokią laisvės atėmimo bausmę, jeigu tokia skiriama, jie gauna realiame gyvenime?

S.Bigelis. Aukščiausiasis Teismas neseniai apibendrino bausmių skyrimą už korupcinius nusikaltimus. Ten pasakyta, kad laisvės atėmimo bausmės neviršija vidurkio. Bet kyla klausimas, ar, pavyzdžiui, 2,5 metų yra mažai žmogaus gyvenime? Maksimalūs bausmių dydžiai tikrai dideli, bet maksimalių baudų kyšininkavimo, kontrabandos bylose teismai dažnai neskiria.

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"