TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pavogtos valandos daugeliui stigs

2011 03 26 0:00
Pakeistas laikas kitą savaitę nervins nemažai žmonių.
LŽ archyvo nuotrauka

Naktį į sekmadienį laikrodžių rodykles pasuksime valanda pirmyn - grįš vasaros laikas. Kartu su saule pabundantiems "vieversiams" ši permaina patiks, bet "pelėdos" vargs, kol pripras prie naujovės.

Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, vadovaujasi 2001 metais priimta Europos Tarybos (ET) direktyva: įvesti vasaros laiką kovo paskutinį sekmadienį, o atšaukti spalio paskutinį sekmadienį.

Ši rekomendacija galioja iki 2012-ųjų. Šiemet Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, turi būti atlikti tyrimai, ar laiko kaitaliojimas pasiteisina.

Daugiau žalos negu naudos

"Laiko kaitaliojimo rekomendacija beprasmė, niekuo nepagrįsta ir antimokslinė", - LŽ pareiškė astrofizikas Vytautas Straižys. Tarptautinė astronomų sąjunga keletą kartų siūlė ET atsisakyti laiko kaitaliojimo, bet liko neišgirsta. Profesoriaus nuomone, ekonominė žaidimo su laiku nauda neįrodyta. Veikiau yra priešingai. JAV Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Matthew Kotchenas nustatė, kad laiko kaitaliojimas skatina didesnį energijos sunaudojimą. Mokslininkas trejus metus tyrė daugybės elektros skaitiklių rodmenis prieš vasaros laiką ir po jo. Rezultatai nustebino: įvedus vasaros ir žiemos laikus, elektros energijos buvo sunaudojama daugiau negu ligi tol.

Prieš keletą dešimtmečių JAV transporto ministerija buvo apskaičiavusi, esą pakeitus laiką per mėnesį galima sutaupyti apie 1 proc. elektros energijos ir apie 3 mln. barelių naftos tai energijai gaminti. Tačiau JAV nacionalinis standartų biuras vėliau paskelbė, kad apčiuopiamos ekonominės naudos nepastebėta.

Dar kategoriškesni yra medikai. Nyderlandų Groningeno universiteto mokslininkai prieš keletą metų išanalizavo 55 tūkst. žmonių gyvenimo ritmą pasikeitus laikui. Paaiškėjo, jog daugybei žmonių sunku prisitaikyti prie laiko kaitaliojimo, jie patiria diskomfortą. Stokholmo Karolinskos instituto medikų tyrimai parodė, jog pirmą savaitę po laiko pakeitimo 5 proc. padaugėjo miokardo infarkto priepuolių.

Pavasaris ragina neliūdėti

Žaidimą su laiku kritikuoja ir dalis mūsų krašto medikų. "Laiko keitimas - stresas organizmui, nes pakitus biologiniam ritmui sutrinka hormonų veikla bei endokrininė sistema, o ji reguliuoja psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Nuo hormonų veiklos daug priklauso, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita", - sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Algis Abaravičius.

Pasak neurologės, Vilniaus Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytojos Ramintos Masaitienės, sveikiems žmonėms vasaros laiko įvedimas didelės įtakos neturi ir jie greitai prie jo pripranta, tačiau psichiškai jautrūs, taip pat vaikai ir pagyvenusieji patiria nepatogumų porą savaičių, o kartais ilgiau.

Pasikeitus paros ritmui sutrinka žmogaus miegas, rytais sunku keltis, nes trūksta tos vienos atimtos valandos, žmogus jaučiasi apsnūdęs, be energijos, jam sunku susikaupti. Medikai pastebėjo, kad po kiekvieno laiko keitimo padaugėja pacientų, besiskundžiančių sutrikusia širdies veikla, padidėjusiu kraujospūdžiu, krūtinės skausmais, oro trūkumu.

Kita vertus, kai kuriems žmonėms ši permaina - į sveikatą. Pailgėjusi pavasario diena, vis kaitresnė saulė, bundanti gamta džiugina, skatina šypsotis. Ligoniams ilgesnės ir šviesesnės dienos teikia vilčių greičiau pasveikti, atitolina depresiją.

Vadovauja "vieversiai"

Profesorius V.Straižys įsitikinęs, kad Lietuvos gyventojams geriausiai tinka dabartinis žiemos laikas, o vasarinio įvesti nereikėtų. "Žiemos laikas mums artimesnis. Kai paankstins viena valanda, žmonių laikrodžiai rodys dvyliktą, o Saulės laikrodis - pusantros valandos po pietų", - aiškino mokslininkas.

Gyventojų skundus dėl laiko kaitaliojimo tyręs Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius jau triskart siūlė Vyriausybei apklausti žmones. Panašių siūlymų yra pateikę ir keli Seimo nariai. Tačiau Vyriausybė į šiuos raginimus nekreipia dėmesio. "Bent jau aš nejaučiu didelio diskomforto. Nežinau, gal kitiems dėl to yra kokių nors nepatogumų, tačiau manyčiau, jog pirma turėtume svarstyti didesnes problemas", - pareiškė premjeras Andrius Kubilius. "Vieversė" yra ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vasaros ir žiemos laiką kaitalioja apie 70 valstybių. Tai maždaug trečdalis visų pasaulio šalių. Laikrodžių rodyklės nesukiojamos Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Japonijoje ir kitur. Nežaisti su laiku neseniai nusprendė Rusija ir suks rodykles paskutinį kartą. "Žmonės arba pramiega, arba atsikelia per anksti. Jau nekalbu apie nelaimingas karves, kurios nesupranta, kodėl melžėjos ateina pas jas kitu laiku", - laiko kaitaliojimą kritikavo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"