Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pavojus Vilnių ir Varšuvą verčia suremti pečius

 
2017 03 21 9:00
Astravo AE klausimo atsiradimas tarptautinėje darbotvarkėje dar kartą primins problemos aktualumą visoms valstybėms.
Astravo AE klausimo atsiradimas tarptautinėje darbotvarkėje dar kartą primins problemos aktualumą visoms valstybėms. Reuters/Scanpix nuotrauka

Prieš Astravo atominės jėgainės statybas atkakliai kovojanti Lietuva sulaukė Lenkijos palaikymo. Tikimasi, kad solidarūs Vilniaus ir Varšuvos argumentai įtikins Europos Sąjungą (ES) elgtis ryžtingiau.

Tai, kad dvi regiono valstybės, suprasdamos realiai gresiantį pavojų, deklaravo nepirksiančios elektros iš Baltarusijoje statomos atominės jėgainės, politikų nuomone, yra labai svarbus ir teigiamas žingsnis. Šio klausimo atsiradimas tarptautinėje darbotvarkėje dar kartą primins problemos aktualumą visoms valstybėms. Tikimasi, jog Lietuvos ir Lenkijos vienybė paskubins ES pripažinti, kad Astravo atominė elektrinė (AE) – nesaugi, o gal net privers Baltarusiją ir Rusiją suvokti, koks ekonomiškai neperspektyvus šis projektas.

Aiški žinia

Komentuodamas Lenkijos vyriausybės įgaliotinio energetikos infrastruktūros klausimais Piotro Naimskio pareiškimą, kad šalis nepirks elektros iš Baltarusijos ir išardys likusią elektros liniją su ja, premjeras Saulius Skvernelis vakar teigė, jog taip Varšuva pasiuntė žinią Minskui – ES rinka Astravo AE pagamintai elektrai gali būti uždaryta.

Jis pažymėjo, kad kalbėdamas su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku pirmiausia akcentavo, jog šis projektas, pažeisdamas Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, gresia valstybės išlikimui. Anot S. Skvernelio, šiuo metu Baltijos šalys ieško būdų techniškai užtikrinti, kad Baltarusijos elektra nepatektų į rinką.

Vyriausybės vadovo manymu, tai gali būti padaryta greičiau, nei Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo ir sinchronizuosis su Vakarų Europa. „Ko gero, net nereikės laukti sinchronizacijos, rasime techninį sprendimą, kad ta elektros energija nepatektų į rinką“, – aiškino premjeras. S. Skvernelio žodžiais, Lietuvos pozicijai pritaria Estija, palankiai ją vertina Vokietija ir Švedija, o Latvijoje tebevyksta diskusijos dėl galimo elektros boikoto.

Sveikintinas solidarumas

Anot europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, Lenkijos sprendimas tik patvirtina, kad vieša diskusija dėl Astravo AE plečiasi, o Baltarusijos valdžios pastangos nuteikti tarptautinę visuomenę pozityviai yra bevaisės. „Pagaliau matome stiprėjantį regioninį solidarumą, atsirandančią bendrą poziciją. Tai labai gerai, naudinga visoms regiono valstybėms“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino jis.

P. Auštrevičiaus teigimu, Lenkija supranta, kokia rimta yra situacija, juolab kad tame Baltarusijos regione gyvena ir lenkų tautinės mažumos atstovų. „Žinoma, tai ir solidarizavimasis su pirmąja apie pavojų pradėjusia kalbėti valstybe – Lietuva“, – pridūrė politikas. Kartu jis neatmetė galimybės, jog Lenkija kokiu nors klausimu solidarumo gali prašyti mūsų šalies. „Tai įprastas dalykas“, – patikino P. Auštrevičius.

Astravo AE klausimo atsiradimas tarptautinėje darbotvarkėje dar kartą primins problemos aktualumą visoms valstybėms.

Vis dėlto, anot jo, nerealu tikėtis, kad dviejų valstybių iniciatyva Astravo AE statyba bus pristabdyta. „Interesai, kurie skubina statybas Baltarusijoje, yra stipresni. Statytojai mūsų perspėjimų dar, matyt, rimtai nevertina. Tačiau bendra ES pozicija būtų stiprus argumentas. To mums ir reikia siekti, nes kol kas iš ES nieko negirdėti“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Prasta ekonominė perspektyva

Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas konservatorius Andrius Kubilius užsiminė, kad Lietuva ketina sekti Lenkijos pavyzdžiu ir priimti specialų įstatymą dėl Astravo AE. Jame bus įtvirtinta nuostata, jog ši jėgainė yra nesaugi, todėl jos pagamintos elektros nebus įsileidžiama į bendrą sistemą. „Lietuva turi drąsiai padaryti tai, ką pasakė Lenkija“, – pareiškė A. Kubilius.

Jo nuomone, kaimynų iniciatyvą paskatino tiek rūpestis dėl savo saugumo, tiek solidarumas su Lietuva. „Lenkija niekada neslėpė susirūpinimo, ar laidais, kurie yra nutiesti iš Lietuvos į jos teritoriją, netekės kokia nors rusiška arba baltarusiška elektra“, – priminė buvęs premjeras. Anot A. Kubiliaus, Lenkija galėtų būti dar didesnė mūsų sąjungininkė Baltijoms valstybėms siekiant sinchronizuoti savo tinklus su europietiška sistema. Jo įsitikinimu, bendras Lietuvos ir Lenkijos, taip pat ES sprendimas nepirkti elektros iš Astravo jėgainės galėtų padėti suvokti Baltarusijai ir Rusijai, kad „Astravo ekonominė perspektyva labai prasta“.

Bendri tikslai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Lino Kojalos vertinimu, kaimynų solidarumas liudija, kokie artimi yra Lenkijos ir Lietuvos strateginiai tikslai, pavyzdžiui, energetikos politikos srityje. „Nors bendri santykiai šaltoki, akivaizdu, kad yra daug nišų bendradarbiauti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Kita svarbi kaimynės sprendimo pasekmė – Astravo klausimas iškeltas į tarptautinę darbotvarkę. „Kalbėti, kad Astravas – ne tik Lietuvos, bet ir ES ar net NATO problema, pastaraisiais mėnesiais mūsų šalis siekė itin aktyviai“, – pabrėžė ekspertas. Anot jo, dabar galima tikėtis tam tikrų žingsnių – pirmiausia dėl saugumo standartų laikymosi ir tarptautinės stebėsenos.

Lenkijos sprendimas palaikyti Lietuvą kartu yra smūgis pačiai Astravo AE, nes puikiai suvokiama, kad ji neatsipirks, jeigu veiks tik Baltarusijos rinkoje. „Atsiperkamumo klausimas buvo vienas svarbiausių sustabdant ir Kaliningrado AE statybą“, – priminė L. Kojala.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"