Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Pažadai šiandien, reforma kitąmet

 
2017 03 03 6:00
Spaudos konferencijoje vakar buvo pateikta svarbi informacija - kol nebus sutvarkyta dabartinė mokesčių sistema, jokių diskusijų dėl naujų mokesčių Vyriausybėje nebus. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Mokesčių sistemą kompleksiškai peržiūrėti pasiryžusi Vyriausybė žada socialiai teisingesnius mokesčius bei didesnes paskatas verslui. Tačiau vakar paskelbtos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano mokestinės naujovės politikų bei ekspertų sutiktos nevienareikšmiškai. Politikai Vyriausybės pateiktame plane pasigedo aiškumo ir konkrečių detalių, ekonomistai įžvelgė sveikintinų iniciatyvų.

Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės programos priemonių plano detales vakar viešai pirmas pristatė finansų ministras Vilius Šapoka. Jis papasakojo, kokių mokesčių sistemos pokyčių galima laukti artimiausiu metu.

Svarbi žinia iš ministro lūpų – kol nebus sutvarkyta dabartinė mokesčių sistema, jokių diskusijų dėl naujų mokesčių Vyriausybėje nebus. Tokią reviziją žadama atlikti per šiuos metus. Paviešintas priemonių planas kuriam laikui nutildė kalbas apie vadinamąjį solidarumo mokestį. Pajamų nelygybę valdžia žada mažinti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu, sukurti vienišų pensinio amžiaus asmenų paramos sistemą. Ministro teigimu, iki vasaros ministrų kabinetas ketina išanalizuoti dabar galiojančias mokesčių lengvatas ir nuspręsti dėl jų tikslingumo.

Mažins skurdą

Finansų ministras įsitikinęs, kad mažinti skurdą galima tik taikant kompleksines priemones. „Neužkrausime papildomos mokesčių naštos vidurinei klasei, mažinsime mokesčius mažiausiai uždirbantiems gyventojams“, – žadėjo V. Šapoka. Jis informavo apie ketinimus dalį darbuotojo ir darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų perkelti ant darbuotojo pečių. „Po šios transformacijos iš tikrųjų niekas nesikeičia, techniškai keičiasi tarifas, bet tai sudaro erdvę nuosekliai didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kad realus tarifas, kurį sumoka gyventojai, būtų kuo mažesnis“, – aiškino V. Šapoka. Anot jo, tokios permainos būtinos, nes dabartinė sistema jau yra išsikvėpusi. „Kadangi realus apmokestinimas nesikeis, papildomi mokesčiai darbuotojams nebus užkraunami. Svarbu, kad neapmokestinamasis pajamų dydis didės nuosekliai“, – teigė ministras.

Vilius Šapoka: „Neužkrausime papildomos mokesčių naštos vidurinei klasei, mažinsime mokesčius mažiausiai uždirbantiems gyventojams.“

Kitąmet planuojama įgyvendinti didžiąją dalį pensijų sistemos reformų. Iki 2018-ųjų pabaigos užsibrėžta įvertinti galimybę antrosios pakopos pensijų fondų finansavimą perkelti iš „Sodros“ į biudžetą. Taip pat V. Šapoka užsiminė, kad antrosios pakopos pensijų fonduose mažiausiai kaupiantiems gyventojams ketinama pasiūlyti prisidėti daugiau prie savo pensijos kaupimo arba sugrįžti į „Sodrą“.

Verslui – „atostogos“

Spaudos konferencijoje vakar buvo pateikta informacija ir apie ketinimus peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo klausimus, pasiūlyti vienų metų „atostogas“ nuo mokesčių bei įmokų pradedančiajam verslui, taip pat siūlyti 100 proc. pelno mokesčio lengvatą investicijoms į technologinį atsinaujinimą. V. Šapokos teigimu, mokesčių „atostogos“ pradedančiajam verslui apims gyventojų pajamų mokestį ir įmokas į „Sodrą“. „Noras yra atpalaiduoti maksimaliai, kiek tai įmanoma, kad pradedantysis verslas galėtų „įsisukti“ ir mokesčius pradėtų mokėti tada, kai jau išgali. Vėliau tiksliau apibrėšime, kas galės tą lengvatą gauti, pateiksime daugiau detalių dėl prognozuojamų pajamų, darbuotojų skaičiaus“, – kalbėjo finansų ministras. Jis neatmetė galimybės, kad atsiras asmenų, siekiančių pasinaudoti šia lengvata, tačiau patikino, kad bus sukurti ir saugikliai, neleisiantys piktnaudžiauti.

„Blogiausia, kad tą planą bus sudėtinga įgyvendinti, nes bus daug įvairių interesų grupių, gal ir Seimo narių pasipriešinimo. Tokioms reformoms reikia plataus masto palaikymo.“

Pagal Vyriausybės priemonių planą, daugelį mokestinių pertvarkų ketinama įgyvendinti per šiuos metus. 2017 metais taip pat numatyta keisti akcizų tarifus ir jų taikymo apimtį, įvertinus jų įtaką viešiesiems finansams, šalies ekonomikai ir akcizų surinkimui. Be to, ketinama plėsti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą, peržiūrėti honorarų apmokestinimą.

Palankiausias metas permainoms

Seimo narės buvusios socialdemokratų finansų ministrės Rasos Budbergytės nuomone, pateiktas planas yra gana aptakus. Be to, nemažai svarbių dalykų atidėta kitiems metams ar net kadencijos pabaigai. „Dabartinė valdančioji dauguma gali priimti visus sprendimus – ir nepopuliarius, bet būtinus. Po rinkimų tam pats palankiausias metas, nes vėliau politinės valios gali pritrūkti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo narė. Ji prisipažino, kad žodis „kompleksiškai“ jai visuomet asocijuojasi su neryžtingumu ir problemų sprendimo atidėliojimu. „Metai iš metų įvairios tarptautinės organizacijos juodu ant balto mums pakartotinai surašo problemas, kurias būtina spręsti, tačiau mes vis iš naujo gilinamės ir ruošiamės dideliems kompleksiniams pokyčiams, kol pristingame politinės valios bei ryžto“, – pažymėjo Seimo narė. Ji priminė, kad praėjusią savaitę pasirodžiusioje Lietuvos pažangos ataskaitoje Europos Komisija skambina pavojaus varpais, jog Lietuvoje nepakankamai mažinamas skurdas, socialinė nelygybė – didžiausia visoje Europos Sąjungoje (Lietuvoje turtingiausiųjų pajamos yra 7,5 karto didesnės nei skurdžiausiųjų), sunkiai sprendžiami iššūkiai, susiję su darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimu, todėl iškils didelių finansinių problemų, bus sunkiau finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą bei švietimą. „Suprantu, kad keisti mokesčių sistemą, ypač kompleksiškai, nėra lengva. Bet galimi ir tam tikri konkretūs sprendimai jau dabar, nelaukiant 2018 metų“, – mano R. Budbergytė.

Pasiklydo tarp prioritetų

Seimo narei buvusiai finansų ministrei konservatorei Ingridai Šimonytei mokestinė Vyriausybės programos priemonių plano dalis įspūdžio taip pat nepadarė. „Daugiau mažiau šabloninės frazės, rutininiai dalykai, kuriuos galima rasti pastarųjų trijų Vyriausybių programose“, – įvertino parlamentarė.

Ji prisiminė, kaip tvirtinant Vyriausybės programą klausė premjero S. Skvernelio, kas bus daroma su mokesčiais. „Tada premjeras ramino, kad Vyriausybės programos priemonių plane rasime visus atsakymus. Tačiau ir dabar man aišku tik tiek, kiek ir buvo gruodį. Didelių pokyčių tikrai nematau“, – sakė I. Šimonytė. Pasak jos, vienintelė aiškesnė programos mintis, bet ir ta pateikta „labai atsargiai“, – apie darbo apmokestinimo peržiūrėjimą. „Valstiečių“ rinkimų programoje tai buvo įrašyta konkrečiai. „Dabar vėl grįžtama į pradinę stadiją, žadama analizuoti ir procesą baigti 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį. Tad kaip galima mažinti mokesčių naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenis? Tai reiškia, kad ir toliau aukštyn bus stumiamas neapmokestinamasis pajamų dydis. Bet kuo toliau, tuo mažiau tai bus veiksminga“, – tvirtino Seimo narė.

Ji stebėjosi, kad vieną svarbiausių programinių dalykų „valstiečiai“ nukėlė į pačią kadencijos pabaigą. „Vadinasi, visus kadencijos metus galima laukti tokių pakeitimų, kokius matėme per visą Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės laikotarpį“, – sakė I. Šimonytė.

Įžvelgė teigiamų dalykų

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtino Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą vertinąs teigiamai, nes jame yra daug gerų iniciatyvų, numatyta nemažai struktūrinių reformų. „Blogiausia, kad tą planą bus sudėtinga įgyvendinti, nes bus daug įvairių interesų grupių, gal ir Seimo narių pasipriešinimo. Tokioms reformoms reikia plataus masto palaikymo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekonomistas.

Siūlymai mokesčių srityje jam taip pat atrodo geri. N. Mačiulis sakė labai pritariąs iniciatyvai didinti alkoholinių gėrimų akcizą bei taikyti šį mokestį cukrui. „Tai ne tik priemonė papildyti biudžetą. Tai galimybė keisti gyventojų elgesį, skatinti juos gyventi sveikiau“, – pabrėžė ekspertas. Pasak jo, sveikintinas dalykas ir diskusija apie automobilių mokesčio įvedimą. „Tarptautinės institucijos, ekonomistai jau seniai rekomeduoja Lietuvai mažinti darbo jėgos apmokestinimą, o biudžeto praradimus kompensuoti turto mokesčiais. Automobilio mokestį galima sukonstruoti taip, kad jis būtų nelabai žalingas mažiau galimybių jį sumokėti turintiems žmonėms, būtų iš dalies progresyvus“, – teigė J. Mačiulis

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas spėjo, kad geresniam programos priemonių planui parengti Vyriausybei greičiausiai pritrūko laiko. „Tam tikrą kryptį galima matyti, tačiau iš tokios programos norėtųsi daugiau aiškumo ir konkretumo. Susidaro įspūdis, kad gauname tą pačią informaciją, kuri jau buvo pateikta prieš Naujuosius metus tvirtinant Vyriausybės programą“, – sakė mokesčių žinovas. Dauguma dalykų buvo žinomi ir iš „valstiečių“ rinkimų programos, todėl staigmenų nėra.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"