TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pažadas pensininkams į biudžetą netilpo

2013 12 13 6:00
Pasak R.Šadžiaus, pensijų kompensavimas priklausys nuo to, ar bus surinkta daugiau pajamų, nei planuojama. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Priimtame kitų metų valstybės biudžete numatytos lėšos didesniems valdininkų, politikų atlyginimams, bet nerasta pinigų pensijoms kompensuoti, neskirtas anksčiau žadėtas finansavimas kultūrininkams, policijai. Siūlymas į svarbiausią šalies finansinį dokumentą įtraukti įsipareigojimą viršplanines pajamas skirti pensijoms kompensuoti vakar Seime sukėlė daug emocijų ir ginčų.

Kitąmet Lietuva gyvens pagal didesnį biudžetą nei šiemet. Tačiau sotesnį gyvenimą tai žada ne visiems. Valdantieji tikino, kad biudžetas – realistinis. Opozicijos atstovai piktinosi, kad jis - socialiai nejautrus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad laiku patvirtintas biudžetas užtikrina ekonominį ir finansinį stabilumą. Jos nuomone, dabar svarbiausia spręsti socialiai jautriausius klausimus: pensijų kompensavimą, jaunimo nedarbą, naujų darbo vietų kūrimą.

Siekia gerovės valstybės

Premjeras Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad Vyriausybė ir toliau laikosi griežtos finansinės drausmės. „Ir jeigu buvo daug kalbama apie socialinį jautrumą, gal kai kas mano, kad galima su socialinėmis išmokomis sukurti gerovės valstybę, tai šios koalicijos ir šios Vyriausybės tikslas yra didinti bei gerinti užimtumą, darbo pajamas ir mažiau kalbėti apie socialinių išmokų augimą. Mūsų tikslas, kad socialinės išmokos Lietuvos gyventojams tik mažėtų, o būtų sukurta daugiau darbo vietų. Ir tada tikrai, manau, kalbėsime apie visiškai kitokią valstybę“, - teigė Vyriausybės vadovas.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė sutiko, kad lūkesčiai dėl biudžeto buvo didesni. Tačiau šiandienos gyvenimą, anot jos, lemia praeityje padaryti klaidingi sprendimai. „Nori nenori turi taikytis su tuo, ką turi šiandien ir ką gali išdalyti. Vis dėlto biudžetas nuteikia optimistiškai, nes ir pats ekonomikos vystymasis taip nuteikia“, - aiškino ji. B.Vėsaitės teigimu, mažėja nedarbas, auga vartotojų lūkesčiai, ekonomikos variklis šiandien – ne tik eksportas, bet ir vidaus vartojimas, padidėjo vidutinė mėnesio alga. „Vadinasi, įplaukos į biudžetą bus surenkamos, nepaisant visų niūrių prognozių. Tikrai tvirtai tikiu, kad savo pažadą, duotą pensininkams dėl pensijų kompensavimo, mums tikrai pavyks įvykdyti“, - sakė parlamentarė.

Dalijamas skraidantis karvelis

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pažymėjo, kad biudžetas lieka „su labai didelėmis problemomis“. Tačiau svarbiausiame šalies finansiniame dokumente jis įžvelgė ir neblogų dalykų. Konservatorių lyderis džiaugėsi, kad valdantieji tęsia drausmingą finansinę politiką ir planuoja mažesnį nei 2 proc. biudžeto deficitą. „Tai reiškia, kad šis biudžetas savo makroskaičiais leidžia Lietuvai projektuoti euro įvedimą, tą mes skatiname ir remiame. Valdančiajai koalicijai užteko proto bent dalį mūsų pasiūlymų priimti – rasti lėšų kultūros darbuotojų atlyginimams, šiek tiek kitoms sritims. Galima būtų buvę rasti tų pinigų ir daugiau, jeigu valdančioji koalicija būtų išvengusi tų klaidų, apie kurias ne kartą kalbėjome – jeigu būtų labai aiškiai atsisakiusi taip godžiai didinti sau ir visai valdžiai atlyginimus“, - aiškino A.Kubilius.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio nuomone, biudžetas yra orientuotas į išlaidas, o ne pajamas. Jis mano, kad valdžios žarstomi pažadai iš viršplaninių lėšų kompensuoti pensijas, biudžetininkams padidinti atlyginimus yra neatsakingi. „Nes pagal planuojamas pajamas prognozuoju, kad jokių viršplaninių įplaukų nebus. Dalijamos karvelio porcijos, o jis dar skraido danguje“, - įsitikinęs E.Masiulis.

Frakcijos seniūnas piktinosi, kad valstybinių įmonių interesai šiame biudžete iškelti aukščiau už dirbančių, auginančių vaikus ir mokančių mokesčius žmonių interesus. „Kur tai matyta, kad ekonomikai augant valstybinių įmonių įmokos iš pelno mokesčio yra keturis kartu mažesnės nei sunkmečiu? Kai siūloma padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį vaikus auginančioms, dirbančioms, mokesčius mokančioms šeimoms, čia valdančioji dauguma atsuka nugarą“, - pažymėjo parlamentaras.

Priklausys nuo finansinės situacijos

Daugiausia ginčų vakar Seimo plenarinių posėdžių salėje kilo dėl opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos siūlymo biudžete numatyti, kad surinktos viršplaninės lėšos būtų skirtos per krizę neišmokėtų senatvės pensijų daliai kompensuoti. Aiškinta, kad nepriėmus tokios nuostatos visos planą viršijančios lėšos turės būti skiriamos skolos tvarkymo išlaidoms dengti.

Šiam siūlymui nepritarė nei Vyriausybė, nei Seimas. Manydami, kad pasiūlymas buvo atmestas pažeidžiant Seimo statutą, 33 parlamentarai vakar kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, prašydami stabdyti biudžeto perdavimą prezidentei D.Grybauskaitei, kuri turi pasirašyti šį įstatymą.

A.Butkevičius pabrėžė, kad biudžete gali būti numatyti tik konkretūs asignavimai. Jis tvirtino, kad valdančioji koalicija yra sutarusi, jog viršplaninės valstybės ar „Sodros“ biudžetų pajamos bus skiriamos pensijoms kompensuoti. Skaičiuojama, kad kompensacijoms reikėtų ne mažiau nei 1-1,2 mlrd. litų. Finansų ministras Rimantas Šadžius pažymėjo, kad pensijų kompensavimas priklausys nuo šalies finansinės situacijos, ar bus surinkta daugiau pajamų, nei planuojama. „Apie viršplanines pajamas galima šnekėti tada, kai biudžetas jau vykdomas kurį laiką. Tada galima matuoti, ar atitinka realybę realios įplaukos į biudžetą. Būtent todėl ir įsipareigojome tada, kai biudžetai bus vykdomi, kai gali būti viršplaninių pajamų, priimti atitinkamus sprendimus“, - aiškino jis.

***

Kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks kiek daugiau nei 26 mlrd. litų, išlaidos – 27 mlrd. litų. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšos sudarys 7,4 mlrd. litų.

Daugiausia pajamų numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – beveik 9,8 mlrd. litų. Akcizų kitąmet numatoma surinkti apie 3,5 mlrd. litų. Planuojama surinkti daugiau nei 1,6 mlrd. litų pelno mokesčio, daugiau kai 1,4 mlrd. litų gyventojų pajamų mokesčio ir 5 mln. litų nekilnojamojo turto mokesčio.

Lyginant su pirminiu projektu, patvirtintame biudžete kultūros ir meno įstaigų darbuotojų atlyginimams papildomai skirti 25 mln. litų. 9 mln. litų papildomai skirti policijai, siekiant užtikrinti vidutiniškai ne mažiau kaip dviejų patrulių ekipažų darbą ištisą parą kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Žemės ūkio ministerijai skirta 11 mln. litų papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms ir 8 mln. litų melioracijai.

Planuojama, kad bendrasis vidaus produktas kitąmet augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,6 proc., darbo užmokestis kils vidutiniškai 5,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 10,5 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"