TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pažadų nevykdymas gali virsti tarptautiniu skandalu

2006 11 13 0:00
2004-aisiais gimtojoje šalyje uždaryto universiteto studentai dabar mokosi Vilniuje.
NMNBY

Garsiai paskelbusi, kad suteikė prieglobstį iš Minsko išvarytam Europos humanitariniam universitetui (EHU), Lietuva jau antrus metus baltarusių studentams nesugeba sudaryti normalių studijų sąlygų. Šį projektą remiančios Vakarų valstybės svarsto galimybę iškelti EHU kitur.

Lietuvos diplomatai ir politikai iškėlė ultimatumą Mykolo Romerio universitetui - arba jis raštu įsipareigoja suteikti patalpas Europos humanitariniam universitetui (EHU), arba negaus prašomų papildomų 3 mln. litų.

"Norime atkreipti ypatingą dėmesį, kad klausimo vilkinimas jau dabar neigiamai atsiliepia Lietuvos valstybės prestižui EHU donorų akyse. Projekte dalyvaujančių vyriausybių atstovai ima garsiai svarstyti EHU iškėlimo į kitą Europos Sąjungos šalį variantus, kas neabejotinai virstų tarptautinio lygio skandalu", - teigiama Užsienio reikalų ministerijos rašte Vyriausybei, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijoms. Jo kopiją gavo ir Romerio universitetas.

Politikai savo ruožtu įžvelgia šios aukštosios mokyklos norą išspausti maksimalią naudą iš tarptautinio projekto.

6 auditorijos ir 10 kompiuterių

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo iš Minsko išvarytas EHU Lietuvoje veikia jau antrus metus. Aprūpinti patalpomis, iš dalies mokymo įranga, bendrabučiais iškilmingai pasižadėjo teisininkų kalvė - Romerio universitetas.

Tačiau baltarusių studentams studijų sąlygos čia sudarytos daugiau negu kuklios. EHU bakalauro ir magistro dieninių studijų programas kremta 521 jaunuolis, tačiau jų reikmėms skirtos vos šešios auditorijos. Dar šešiomis EHU neva dalijasi su Lietuvos studentais, tačiau, pavyzdžiui, spalį baltarusiai turėjo galimybę vos 2 valandas naudotis bendromis auditorijomis. Pusė tūkstančio jaunuolių turi tenkintis 10-čia kompiuterių. Aukštosios mokyklos administracijai skirti 3 kabinetai, kurių bendras plotas - 75 kvadratiniai metrai.

Viso to turi užtekti 48 užsienio kalbų studijų grupėms, 7 - informatikos, 8 - lietuvių kalbos, 18-kai specialiųjų studijų grupių. Padėtį sunkina ir tai, kad daugelis EHU dėstytojų liko gyventi Baltarusijoje, kur turi butus, šeimas. Į Vilnių jie atvyksta savaitei ar dviem. Todėl čia jų darbas turėtų būti itin intensyvus, bet ne visada to įmanoma pasiekti. Maždaug 15 proc. dėstytojų - iš Lietuvos. Jų pagrindinė darbovietė - kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, todėl tenka taikytis ir prie jų darbo grafikų.

Vasarą EHU darbuotojams didžiausiu iššūkiu tapo rudens semestro tvarkaraščių sudarymas. Jie mėgino tai padaryti pasinaudodami kompiuterine programa, tačiau kompiuteriui šis uždavinys buvo neįveikiamas.

Nenormalus tvarkaraštis

Nors ir būdami dėkingi už suteiktą pastogę, EHU studentai jau ėmė bruzdėti. Rašte, adresuotame universiteto vadovybei, jie skundėsi pavargę nuo chaotiško studijų organizavimo. Dažnai tarp paskaitų būna kelių valandų pertraukos, jaunuoliai tvirtino neturį tuo metu, kur dėtis. Mat jie neturi skaityklos, kur galėtų praleisti tas pertraukas rengdamiesi kitoms paskaitoms.

Užsiėmimų pradžios ir pabaigos laikas nėra fiksuoti, todėl neretai pasitaiko, kad išvakarėse mokęsi iki 21 val. kitą rytą jau 8 val. jie privalo būti paskaitose. Anksčiau baltarusiai mokydavosi ir šeštadieniais, ir sekmadieniais. Dabar jau džiaugiasi, kad bent sekmadieniai laisvi.

Išlaiko vakariečiai

"Lietuvos Vyriausybės iniciatyva ir mums parodytas svetingumas nusipelno geriausio įvertinimo. Žinoma, įgyvendinant tokį unikalų projektą, kaip aukštosios mokyklos atkūrimas kitoje erdvėje, problemų neišvengsi. Mes nesiskundžiame, esame labai dėkingi už tai, kas dėl mūsų padaryta. Bet esame atsakingi už žmonių likimus ir mokymo kokybę", - EHU rektorius Anatolijus Michailovas santūriai kalbėjo apie susidariusią padėtį.

EHU finansiškai remia Europos Komisija, įvairios Europos bei Amerikos organizacijos. Šie pinigai skiriami studentams išlaikyti, dėstytojams atlyginti, patalpų nuomai. Lietuvos, kaip Europos Sąjungos (ES) narės, indėlis buvo patalpų suteikimas.

Pagal patvirtintą planą patalpos EHU turi būti perduodamos etapais. Šiais mokslo metais baltarusių reikmėms turėtų būti skirta ne mažiau kaip 1440 kvadratinių metrų ploto. Kol kas jų žinioje - 268 kvadratiniai metrai.

Pasak Lietuvos diplomatų, sužinoję, kokiomis sąlygomis priversti mokytis išvarytos aukštosios mokyklos studentai, Europos Komisijos pareigūnai su mūsų valdžios atstovais kalba vis griežčiau. Net pagrasinama, kad jeigu padėtis nepasitaisys, universitetas bus iškeltas į kitą ES valstybę.

"Užsienio reikalų ministerija labai stipriai jaučia užsienio donorų spaudimą ir didelę nuostabą, kad Lietuva, pasikvietusi tą universitetą ir pažadėjusi užtikrinti jam funkcionuoti visas sąlygas, dabar to nevykdo", - LŽ sakė Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Algimantas Rimkūnas.

Nebus rašto, nebus pinigų

"Jau šešis kartus šiemet pakomitetyje svarstėme šį klausimą", - LŽ sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto Kaimynystės politikos pakomitečio pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Anot jo, Romerio universiteto vadovybė ne kartą buvo žodžiu pažadėjusi spręsti patalpų problemą, tačiau padėtis nesikeičia. "Universitetas gauna milžiniškas lėšas, kad EHU galėtų normaliai veikti, bet statybos juda lėtai", - piktinosi parlamentaras.

Priekaištų Romerio universitetui turėjo ir parlamentinio Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas: "Man atrodo, kad jie iš šios situacijos nori kaip galima daugiau naudos gauti. Todėl padėtis komplikuojasi. Iki antradienio turėtų aiškiai atsakyti, ką jie duoda, nurodydami ir datą, ir kvadratinių metrų skaičių".

Šių metų vasarą perskirstant valstybės biudžetą Romerio universitetui skirta 5 mln. litų naujam korpusui baigti. Kitų metų biudžete tam pačiam reikalui numatyta dar 5,5 mln. litų. Tačiau, pasak šios aukštosios mokyklos plėtros prorektoriaus Rimanto Vaitkaus, darbams baigti iš viso reikia 8,5 mln. litų. "Kai tik baigsime naują korpusą, ten iškelsime vieną savo fakultetą, o baltarusiams liktų pusė patalpų", - tvirtino Vaitkus.

Seimo Užsienio reikalų komitetas pažadėjo pritarsiąs, kad papildomai būtų skirta 3 mln. litų, tačiau nepasitikėdamas pažadais pareikalavo raštiško įsipareigojimo. Tokią sąlygą kelia ir Užsienio reikalų ministerija. Ji reikalauja, kad ne vėliau kaip iki kitų metų spalio 1-osios Romerio universitetas EHU perduotų pusę savo turimo pastato Valakupių g. 5. "Atsižvelgiant į Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus, patalpos EHU turi būti suteiktos nemokamai", - pabrėžiama ministerijos rašte.

Romerio universiteto vadovybės rašto laukiama iki rytojaus. Pasak politikų ir diplomatų, nebus jo, nebus ir papildomų milijonų.

"EHU iškeldinimas iš Lietuvos būtų juodžiausias scenarijus. Ministerija neleis, kaip taip įvyktų. Todėl spaudžiame įvairiomis išgalėmis, - tvirtino Rimkūnas. - Svarstoma alternatyva, kad jeigu Romerio universitetas nesugeba įsipareigoti, ieškosime Lietuvoje alternatyvių patalpų EHU".

Deda pastangų

Romerio universiteto prorektorius neigė, kad trūksta jų geranoriškumo.

"Šiuo metu baltarusiai turi apie 360 kvadratinių metrų patalpų. Dalį auditorijų atlaisvinsime po Naujųjų metų, kai išeis mūsų magistrantai, - tvirtino jis. - Derinamės prie jų poreikių, o jie - prie mūsų. Esame paskyrę vieną dekaną, kad būtų susitarta dėl auditorijų, kai reikia".

Vaitkaus teigimu, jau parengtas Vyriausybės nutarimo projektas dėl dalies patalpų perdavimo EHU pagal panaudos sutartį.

Įstatymų pinklės

Patalpų problema nėra vienintelis sunkumas, su kuriuo susiduria tremtyje dirbanti baltarusių aukštoji mokykla.

Kaip LŽ sakė EHU rektorius Michailovas, vos ne kasdien Lietuvos įstatymuose aptinka po staigmeną. Pavyzdžiui, studentai neturi teisės dirbti Lietuvoje, o jie visai norėtų prisidurti prie kuklių stipendijų.

Kita problema - laikinas leidimas gyventi. Jį įmanoma gauti tik turint Lietuvos piliečių ar organizacijų patvirtinimą, kad užsienietis čia turės pastogę. Tačiau bendrabutyje gyvenamąją vietą deklaruoti galima tik iki vasaros.

"Iš Vyriausybės norėtųsi daugiau geranoriškumo. Būtina sudaryti galimybę universitetui čia ugdyti europiečius nepažeidžiant Lietuvos įstatymų", - sakė Zingeris.

Apie Europos humanitarinį universitetą

Grupė Baltarusijos intelektualų EHU įkūrė 1992 metais Minske. Tai buvo iššūkis tradicinei sovietinei aukštajai mokyklai. Veikiai dėl šio romantiško eksperimento universitetas tapo žinoma ir Europoje pripažinta aukštąja mokykla.

EHU buvo vienintelis iš Baltarusijos nevalstybinių mokymo įstaigų, turėjęs valstybės pripažintą universiteto statusą. Privatus universitetas išsilaikė iš užsienio rėmėjų aukų ir mokesčių už studijas.

2004 metais Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas uždarė EHU. "Deja, tapome nereikalingi savo šalyje, nors maniau, kad tai, ką darėme, galėjo pakelti Baltarusijos prestižą pasaulyje, - LŽ sakė universiteto rektorius. - Mūsų tarptautiniai kontaktai ir kitokia mokymo kokybė sukėlė valdžios nerimą. Lukašenka pasakė, kad šis universitetas ugdė elitą, kurio tikslas nuvesti Baltarusiją į Vakarus. "Mums toks universtitetas nereikalingas, mes patys ugdysime savo elitą", - pareiškė prezidentas. Ir jie dabar tai daro".

2005 metų balandį Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas ir EHU rektorius Anatolijos Michailovas sutarė, kad EHU įsikurs Vilniuje.

EHU yra bakalauro, magistro ir nuotolinių studijų programos. Čia galima studijuoti politologiją, teisę, istoriją, filosofiją, kultūrologiją, žurnalistiką, turizmą, menotyrą, dizainą, baltarusių filologiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"