TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pažadų politika pateko į aklavietę

2008 03 28 0:00

Rinkimams besirengiančioms partijoms politologai primena apie politiką ištikusią nepasitikėjimo krizę, kurią tušti pažadai dar labiau padidintų.

Lietuvos politinės partijos žada daug, ypač prieš rinkimus, tačiau toli gražu ne visada tuos pažadus vykdo net patekusios į Seimą. Kita vertus, ar gali savo programos nuostatas įgyvendinti partija, nepriklausanti parlamentinei valdančiųjų kastai? Ką šiais laikais politikai dar gali pažadėti viskuo, ypač politika, nusivylusiems savo rinkėjams, kad šie savo balsus atiduotų už juos? Šiuos ir kitus klausimus vakar Seime surengtoje konferencijoje nagrinėjo parlamentarai, įvairių partijų atstovai, politologai. Buvo pristatyti naujausi tyrimo, kaip partijos vykdo rinkimų pažadus, rezultatai (jį atliko du institutai - Strateginių tyrimų ir Socialinių ekonominių tyrimų).

Tyrimas parodė, kad daugiausia savo rinkėjams prieš rinkimus žadėjusi Darbo partija, kuri programoje deklaravo 47 nuostatas, per visą Seimo ketverių metų kadenciją net nebandė įgyvendinti 30 proc. duotų pažadų. Socialdemokratai (LSDP) iš 35 programinių nuostatų "pamiršo" įvykdyti 10 proc., Tėvynės sąjunga iš 35 - 23 proc., valstiečiai liaudininkai iš 42 - 17 proc., liberalcentristai iš 30 - 13 proc., partija "Tvarka ir teisingumas" iš 41 - 24 proc. savo pažadų.

Smuko reitingai

Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, Lietuvoje partijų programos yra daugiau politinės butaforijos dalis, dauguma rinkėjų jų neskaito, o apie pagrindines nuostatas sužino tik iš žiniasklaidos.

Išnagrinėjęs, kaip rinkimų programą vykdo didžiausia valdančioji jėga - LSDP, A.Krupavičius konstatavo, kad įvykdyti pažadus rinkėjams socialdemokratams nepavyko. Tą, pasak politologo, patvirtina ir iki 8 proc. sumažėję partijos ir jos lyderio reitingai. Per ketverius metus žemės reforma taip ir nebaigta, skurdo lygis bei socialinė atskirtis nesumažėjo, šalies konkurencingumo koeficientas nepakito, infliacija kyla kaip ant mielių, korupcija klesti, nusikalstamumas nepažabotas ir t. t. Socialdemokratų pažadas, kad 2008-aisiais vidutinė gyvenimo trukmė bus 73 metai, taip pat neištesėtas: Statistikos departamento duomenimis, ši trukmė pradėjo trumpėti. "O juk tai gyvenimo kokybės rodiklis", - pabrėžė A.Krupavičius.

Reikia naujų formų

"Lietuvos pažadų politika jau priėjo aklavietę, politinėms partijoms reikėtų galvoti apie moralinį sutarties su tauta atnaujinimą, apie kito pobūdžio programas", - teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys. Pasak jo, natūralu, kad partijos lyderis, jo politinė komanda rinkėjams yra svarbiau nei rinkimų programa. Todėl partijos turėtų daugiau pasukti galvą, kaip šiuos elementus susieti į visumą. "Lietuvoje stinga tokių elementarių demokratinio veikimo formų kaip šešėliniai kabinetai. Lietuviai nemato šiandienos opozicijoje žmonių, kurie, pavyzdžiui, galėtų tvarkyti socialinę ar švietimo sritį po 2008 metų rinkimų", - kalbėjo D.Kuolys. Tokia nuasmeninta politika leidžia dalyti miglotus pažadus be jokios komandinės atsakomybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"