TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pažanga žadama trypčiojant vietoje

2010 04 17 0:00
Vakarykštis Seimo pirmininkės I.Degutienės inicijuotas susitikimas pateikė daugiau klausimų nei atsakymų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Operatyvines tarnybas kontroliuoti turintys Seimo nariai nesutaria, kokį kontrolės modelį pasirinkti. Įvairūs siūlymai primena antklodės tampymą, tad dar kurį laiką niekas negalės būti tikras, kad nėra neteisėtai sekamas.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė vakar priėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) bei Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos (OVPKK) narius. Per susitikimą kalbėta apie OVPKK ateitį, operatyvinės veiklos subjektų nuolatinės parlamentinės kontrolės užtikrinimą ir antikorupcinių įstatymų projektų paketą, kuris neseniai pradėtas svarstyti Seime.

Butaforinė veikla.

"Sutarėme, kad ydinga yra pati OVPKK narių atranka, - teigė I.Degutienė. - Būtina numatyti, kad jais galėtų būti tik daugiau kaip vieną kadenciją Seime dirbantys parlamentarai. Taip pat manoma, jog reikėtų sumažinti OVPKK narių skaičių ir panaikinti atstovavimo frakcijoms taisyklę. Galiausiai - Seimas turėtų balsuoti slaptai dėl kiekvieno siūlomo komisijos nario." Vienas siūlymų - į OVPKK skirti tik parlamentinių partijų ar frakcijų vadovus.

Anot I.Degutienės, OVPPK turėtų dirbti "aukštos reputacijos, o ne atsitiktiniai žmonės, kurie yra dabartinėje komisijoje", mat būtinas abipusis parlamentarų ir operatyvininkų pasitikėjimas, kurio iki šiol trūksta. Seimo pirmininkė taip pat pabrėžė, kad vykdyti operatyvinės veiklos parlamentinę kontrolę sudėtinga ir dėl to, kad trūksta teisinio reglamentavimo.

Artimiausiu metu Seimo valdybai bus siūloma sudaryti darbo grupę, kuri imtųsi taisyti Operatyvinės veiklos kontrolės įstatymą ir parengtų Seimo statuto pakeitimus, kurie reglamentuotų tokios komisijos ar NSGK pakomitečio narių skyrimo procedūras ir veiklą.

"Ankstesnių kadencijų Seimo OVPKK praktiškai nevykdė jokios veiklos, nė piršto nėra pajudinusios. Tik šioje kadencijoje pradėjus aktyviau vykdyti parlamentinę kontrolę išaiškėjo esami trūkumai, - sakė I.Degutienė. - Turi būti reali, o ne butaforinė veikla, nes turime vieną kartą išsiaiškinti ir tai, ar klausomasi žurnalistų pokalbių, ar ne. Jei neteisėtai klausosi, tai blogai, jei nesiklauso, irgi blogai, nes yra šmeižiamos tarnybos." Seimo vadovė pažadėjo, kad šią jau įsisenėjusią problemą bus bandoma išspręsti iki pavasario sesijos pabaigos.

Pozicijos skiriasi

Su I.Degutienės išdėstyta vizija ne visai sutiko NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas. Jo manymu, derėtų vadovautis prieš porą mėnesių patvirtinta Žvalgybos koncepcija ir specialiųjų tarnybų parlamentinę kontrolę perleisti NSGK pakomitečiui. Tačiau prieš tai jį dar reikėtų įkurti. "Esu skeptiškai nusiteikęs dėl OVPKK galių stiprinimo. Bet svarbiausia, jei nebus suteikta teisė gauti informaciją, bet kuri parlamentinė struktūra bus neveiksni", - sakė A.Anušauskas. Jo teigimu, joks parlamentas, jokia komisija operatyvinės informacijos iš specialiųjų tarnybų negavo ir negaus. "Esame atsakingi už žmogaus, privatumo teisių priežiūrą, turime užtikrinti, kad nebūtų pažeidinėjami įstatymai", - pabrėžė jis. A.Anušauskas apgailestavo, kad skandalinga žurnalistų sekimo istorija taip ir liko neišaiškinta.

OVPKK, kuri šiuo metu yra neveiksni, pirmininkas Aleksandras Sacharukas, pabrėžęs, kad turi 12 metų operatyvinio darbo patirtį, tvirtino nežinąs, kuris iš specialiųjų tarnybų kontrolės galimų variantų esąs geriausias. Pasak jo, nežinia, ar partijų vadovai tinkamai galėtų atstovauti OVPKK, nes dalis jų esą visiškai nesupranta operatyvinio darbo specifikos.

Sena problema

Dar 2004 metų rugsėjo 28 dieną Seimo laikinoji komisija konstatavo, kad tuo metu, daugumos operatyvinės veiklos pagrindinių institucijų duomenimis, buvo patenkinti visi teikimai sankcionuoti operatyvinio tyrimo veiksmus. Kai kurių institucijų teikimai nebuvo tenkinami, tačiau nepatenkintųjų dalis tesudarė nuo 0,1 iki 0,7 procento.

Generalinė prokuratūra per vieną patikrinimą iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gavo duomenų apie tai, kad operatyvinės veiklos subjektai gali kontroliuoti mobiliojo ryšio abonento išeinančiuosius skambučius. Paaiškėjo, kad operatyvininkai turi mobiliąją GSM ryšio matavimo įrangą, skirtą trims pagrindinėms funkcijoms atlikti. Tai - mobiliųjų telefonų paieška, GSM abonento numerio nustatymas ir GSM ryšio blokavimas. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą informacijai, tiesiogiai susijusiai su abonentų turimais telefono numeriais, gauti teismo nutarčių nereikia. Tad minėtos įrangos naudojimo tvarką ir kontrolę reglamentuoja tik operatyvinės veiklos subjektų vidaus taisyklės.

Tačiau GSM ryšio matavimo įrangos pagalba galima pasiklausyti mobiliojo telefono pokalbių, kitaip tariant, be Vyriausybės įgaliotos institucijos ir be telekomunikacijų operatorių žinios slapta kontroliuoti abonento išeinančiuosius skambučius, nesinaudojant telekomunikacijų operatorių paslaugomis ir įrenginiais. Tokios specialios technikos panaudojimo įstatymai nereglamentuoja.

Generalinės prokuratūros atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad anuomet nebuvo techninių sąlygų kontroliuoti VSD patalpose saugomos informacijos apie elektroninių ryšių tinklu siunčiamas technines komandas pradėti ar nutraukti pasiklausymą. Ši padėtis yra nepasikeitusi iki šiol.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"