TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pažangos prošvaistės ryškėja

2013 12 28 6:00
Premjeras A.Butkevičius Lietuvos ateities strategiją vadina iššūkiu visiems piliečiams. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Politikai jau pusantrų metų dirba pagal valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, bet iki šiol daugelis jų negali aiškiai įvardyti, kur link einame ir kokių rezultatų tikimės. Apžvalgininkai neabejoja: aiškios vizijos nebuvimas atima iš piliečių pasitikėjimo valstybe jausmą.

2030 metais Lietuva bus tarp dešimties pažangiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pagal gyvenimo kokybės indeksą (dabar – 23 vieta ES), laimės (20 vieta), demokratijos (22 vieta ES), darnios visuomenės (13 vieta), pasaulio konkurencingumo (17 vieta) bei globalizacijos (25 vieta) indeksus. Tokią perspektyvą numatė valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“ prieš pusantrų metų kūrę politikai bei visuomenės atstovai.

„Tai iššūkis mums visiems kuriant modernią ir saugančią savo nacionalinį tapatumą, stiprią ir pasauliui atvirą Lietuvą“, - „Lietuvos žinioms“ sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Jis šiuo metu vadovauja vyriausybinei Valstybės pažangos tarybai, koordinuojančiai strategijos įgyvendinimą.

„Mes, kaip valstybė, esame bala su daug varlių. Elitai turėtų kelti klausimą, ar žinome, kur einame. Tačiau Seimas užsiiminėja buitinėmis problemomis, žurnalistika geriausiu atveju - lietuvybe, kaip tapatybe, kas savaime yra per siaura. Regioninės ar net, galime sakyti, civilizacinės tapatybės niekas nesvarsto. Jeigu niekas nesvarsto, vadinasi, niekas niekur ir nežada vaikščioti, geopolitiškai žiūrint“, - įsitikinęs istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas. 2010-aisiais jis po pirmojo posėdžio pasitraukė iš Valstybės pažangos tarybos, rengusios strategiją „Lietuva 2030“.

Europarlamentaras profesorius Leonidas Donskis, dar 2005-aisiais paskelbęs kiek šaržuotus „baltąjį“ ir „juodąjį“ Lietuvos plėtros scenarijus, svarstė, kad gerų dalykų mūsų šalies gyvenime įžvelgia daugiau, nei kadaise tikėjosi. „Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu paaiškėjo, kad vis dėlto galime būti atsakingi už Bendrijos darbotvarkę, kad turime aistrą, ambiciją ir vis dėlto nesame regioniniai egoistai. Tam tikros geros pamokos vis dėlto išmoktos: iš posovietinės valstybės virstame normalia europine šalimi, tai labai džiugina“, - kalbėjo L.Donskis.

Kelrodis politikams

Daugiau kaip tūkstančio piliečių pateiktų idėjų pagrindu sukurta strategija „Lietuva 2030“, inicijuota Andriaus Kubiliaus vadovautos centro dešinės Vyriausybės, skelbia, kad „Lietuva - sumani šalis, kurioje gera gyventi ir dirbti“.

Pirmajai Valstybės pažangos tarybai 2011-aisiais vadovavęs premjeras A.Kubilius tuo metu aiškino, kad parengta strategija norėta sukurti ambicingą Lietuvos po 20 metų viziją. „Aš Lietuvą po 20 metų matau kaip vieną iš labai stiprių Šiaurės Baltijos regiono šalių, sugebančių konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje. Matau Lietuvą kaip valstybę, kuri remiasi sumaniomis technologijomis ir protu“, - pristatydamas strategiją kalbėjo politikas.

Jį premjero poste ir prie Valstybės pažangos tarybos vairo pakeitęs A.Butkevičius LŽ tvirtino, kad pusantrų metų gyvuojanti strategija nuolat papildoma Lietuvos žmonių idėjomis bei siūlymais. „Mūsų Vyriausybė, tęsdama savo pirmtakų pradėtą projektą, į Valstybės pažangos tarybą įtraukė visų Seimo frakcijų atstovus, todėl galime teigti, kad ateities vizijos kūryboje ir įgyvendinime dalyvauja parlamente atstovaujamos politinės jėgos, taip pat visuomeninės organizacijos bei aktyvūs Lietuvos piliečiai. Strategija yra atvira įvairioms nuomonėms, dialogui, kūrybingoms iniciatyvoms“, - aiškino premjeras.

Seimo pirmininkė L.Graužinienė: "Pagrindinis tikslas yra vienas - kad Lietuva po 10-20 metų būtų klestinti ES valstybė, kurios labai stiprus intelektinis potencialas." / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Kaip LŽ sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, pagrindinis strategijos tikslas yra vienas – kad Lietuva ateityje, po 10-20 metų, būtų klestinti ES valstybė, kurios labai stiprus intelektinis potencialas. „Šiuo dokumentu vadovaujasi visos partijos, rengdamos savo ilgalaikes programas. Labai svarbu, kad visi vienodai matytume tikslus. Keliai, kaip jų pasiekti, - diskusijos klausimas. Tam, kad Lietuva būtų klestinti valstybė, galėtų konkuruoti ES šeimoje, net ir su senosiomis narėmis, turinčiomis šimtametes tradicijas, reikia labai daug darbo, bet svarbiausia - neužmiršti mūsų paprasto žmogaus, paprastos šeimos, iš kurios ir gimsta visi, generuojantys ateities idėjas“, - svarstė Seimo vadovė.

Atotrūkis nuo realybės

„Būkime atviri: politikai tikrai neįvardys, kur link mes dabar judame. Tam reikėtų konsoliduoti labai rimtas šalies pajėgas - mokslo bendruomenę, analitikus, ekonomistus, ekologus, kitus. Politikai turėtų sutelkti visuomenės analitinį potencialą, kad patys suprastų, apie ką kalba. Kol kas, traktuodami valstybės strategiją kaip savo partinio išskirtinumo ar partinės programos tam tikrą priedą, jie apgaudinėja patys save“, - įsitikinęs profesorius L.Donskis.

Jo manymu, teikti ilgalaikes raidos prognozes ypač sparčiai kintančiame dabartiniame pasaulyje - pernelyg drąsu. „Gal svarbiau būtų tokį dokumentą pripildyti realaus turinio, aiškiai nuspręsti, kas šiuo metu svarbiausia Lietuvai, kokios temos mūsų tautai iškyla kaip likiminės. Jei matytume, kad šie klausimai išlieka reikšmingi, tarkime, penkerių metų perspektyvoje, gal tada būtų galima, derinant su ekspertais, paversti juos ir 10 metų galiojančiu dokumentu. Deja, iki šiol nesu visai įsitikinęs, ar mes deramai suvokiame, kas Lietuvoje įvyko per pastaruosius 23 metus. Jeigu nežinome to, o tai be galo dideli ir dramatiški mūsų visuomenės pokyčiai, imtis ambicijos ir pasakyti, kas bus po 15-17 metų, iš tiesų sunkiai įmanoma“, - kalbėjo mokslininkas.

Grįžti į žemę politikams ne pirmus metus siūlo ir ekonomistas Raimondas Kuodis. „Mano nuomone, laivui „Lietuva“ būtų geriau pirma apeiti ledkalnius, o paskui jau svajoti apie tai, ką veiksime atvykę į uostą. Laikas yra vienintelis tikrai ribotas išteklius. Jei jo daugiau skiriama strategavimui, mažiau lieka šios dienos dalykams“, - kalbėjo jis.

Remdamasis ekonomistu Arnoldu Harbergeriu R.Kuodis aiškino, kad greičiausių rezultatų pavyktų pasiekti gamybos ir valdymo proceso optimizavimu. „Moksleivių vienam mokytojui turime beveik perpus mažiau nei Vokietija. Panašiai yra ir su ligoninių lovų skaičiumi. Kiekvienoje ūkio šakoje rastume tokių negerų dalykų. Žinoma, kalbėti apie tokias „žemas technologijas“ nėra madinga, bet, mano įsitikinimu, tai greitesnis, o svarbiausia - labiau determinuotas Lietuvos ūkio gelbėjimo kelias nei lietuviškų iPhone’ų ar eksporto padidėjimo laukimas. Viltis nėra planas. Politikams reikėtų labiau gyventi šia diena, kaip tai daro dauguma paprastų žmonių, galvojančių apie duoną kasdienę“, - tvirtino ekonomistas.

Kur vėjas neša

Profesorius A.Bumblauskas, 2010-aisiais įtrauktas į Valstybės pažangos tarybą, bet jos veikloje taip ir nedalyvavęs, tikino supratęs, kad jo darbas bus bergždžias, kai tarybos nariai leidosi į geopolitinius samprotavimus.

„Manęs neįtikina Lietuvos geopolitinė orientacija į Šiaurės Europą. Atkreipkite dėmesį: niekas apskritai šiandien nesvarsto, į ką orientuojamės. Lyg ir žinome, kad einame iš Rytų Europos. Iš komunizmo. Bet ar tai gerai ir ką tai reiškia, kokių bruožų atsisakome ir kokių - norime? Atrodo, intuityviai tai lyg ir jaučiame. Bet kokiu būdu mes norime integruotis į Vakarus? Dabar elgiamės labai keistai: istoriškai vienintelis mūsų kelias į Vakarus buvo per Lenkiją, bet patys pradėjome jį kapoti, žinoma, šiek tiek ir su brolių lenkų pagalba. Tai ir viskas“, - sakė jis LŽ.

Lietuvą su balionėliu, skrendančiu, kur vėjas neša, lygino ir ryšių su visuomene specialistas Linas Kontrimas. „Mes girdime, kad nemažai dirbama skatinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą, kad Lietuva siekia tapti inovacijų ir jų paslaugų šalimi. Bet vienas dalykas yra girdėti, kas kaip kalba, o kitas - gyvenant realiai matyti, kad tam tikros idėjos yra iš tiesų įgyvendinamos. Norint suvokti tokių reikšmingų projektų svarbą būtinos plačios diskusijos, pajungiant televiziją, spaudą, internetą, tačiau to nėra. Bijau, jei šiuo metu rengtume apklausą, žmonės, paklausti, ar girdėjo apie ateities strategiją, greičiausiai atsakytų, kad tai kažkokia rinkimų programa. Dauguma nežino, kad tai dokumentas, nubrėžiantis Lietuvos valstybės galimas ateities gaires“, - sakė viešųjų ryšių specialistas.

Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius Lietuvos ateities vizijoje pasigenda realių tikslų ir žemiškesnių kriterijų, leidžiančių įvertinti visuomenės savijautą, gyvenimo kokybę ir panašius dalykus.

„Visuomenė, manau, labiau pasitikėtų savo šalimi, jei aiškiai žinotų, kur mes einame. Dabar nuotaikos yra išties prieštaringos. Pavyzdžiui, šį rudenį Lietuvoje atlikome Europos socialinį tyrimą. Dabar, kaip ir 2009-2011 metais, buvo užduodamas klausimas, ar žmonės domisi politika. Gauti rezultatai rodo, kad ankstesnių tyrimų metu besidominantys politika nurodė 30-35 proc. apklaustųjų, o šįmet teigiamai į šį klausimą atsakė 21 procentas. Pagal amerikiečių politologą Deivydą Itoną, politika – tai autoritetingas tikslų ir vertybių išdėstymas visuomenei. Politikų pirminė pareiga ir yra suformuluoti tikslus bei vertybes ir vesti visuomenę jų link. Man pastaruoju metu Lietuvos politika primena klaidžiojimą rūkuose“, - sakė jis.

***

Lietuvos ateities strategijų raida

2002 05 16 visos svarbiausios šalies politinės jėgos pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl Nacionalinio susitarimo siekiant ekonominės ir socialinės pažangos.

2002 11 12 Seimas nutarimu patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją iki 2015 metų. Jos prioritetai - žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Planuota sukurti valstybę, kurioje žemas nedarbo lygis, didelė darbo kaina, stiprios socialinės garantijos, minimalus skurstančių šeimų skaičius.

2002 12 03 visos tuometinės parlamentinės partijos ir kai kurios visuomeninės organizacijos pasirašė Nacionalinį susitarimą.

2010 03 03 Vyriausybės nutarimu sudaryta Valstybės pažangos taryba iš verslo, politikos, kultūros, meno, mokslo ir visuomenės atstovų Lietuvos pažangos strategijai „Lietuva 2030“ parengti. Jai vadovavo tuometinis premjeras A.Kubilius.

2012 05 15 Seimas nutarimu patvirtino Vyriausybės pateiktą šalies pažangos strategiją "Lietuva 2030". Pagal ją Lietuva turėtų tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi.

2013 04 03 Vyriausybės nutarimu atnaujinta Valstybės pažangos tarybos sudėtis, jai pavesta kontroliuoti strategijos įgyvendinimą. Tarybos pirmininkas – premjeras A.Butkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"