Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Pedagogų algų rebusą spręs iki pavasario

 
2017 01 04 6:00
Audrius Jurgelevičius: "Kilo daug abejonių dėl skubos, bet galbūt naujos ministrės šluota turi slaptą varikliuką?" Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Ketinama parengti pedagogų etatinio darbo apmokėjimo, kuris nesvyruotų priklausomai nuo vedamų pamokų skaičiaus, modelį. Per porą savaičių Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei švietimo profsąjungos turėtų pateikti savo pasiūlymus.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės teigimu, naujasis modelis mokytojams suteiktų daugiau stabilumo ir saugumo.

Etatą sudarytų tam tikras kontaktinių valandų (pamokų) skaičius ir būtų aiškiai įvardyti kiti darbai. Taip pat būtų aišku, už ką skaičiuojamas atlyginimas, o ir mokama būtų ne tik už pamokų vedimą bei moksleivių darbų taisymą, bet ir už kitą su ugdymu susijusią veiklą.

Anot ministrės, diskusijos dėl etatinio darbo apmokėjimo turėtų vykti kartu svarstant pedagogų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo modelį. J. Petrauskienė pažymėjo, kad tiek aukštojo mokslo, tiek profesinio bei bendrojo ugdymo tikslas – kokybė, todėl ir finansavimas turi būti orientuotas į rezultatus, o ne į tai, kiek vaikų ir jaunuolių ateina į ugdymo įstaigas.

Kalbama seniai

„Lietuvos žinių“ kalbintas Vilniaus licėjaus direktorius, mokytojas ekspertas Saulius Jurkevičius pabrėžė, kad jau daug metų kalbama apie etatinio apmokėjimo modelio įvedimą, bet nerandama racionalaus sprendimo, kaip tai turėtų būti padaryta. Jis įsitikinęs, kad etatinio apmokėjimo idėja nebloga, bet ją įgyvendinti nebus lengva.

„Turbūt niekas gerai nežino, kaip tai padaryti. Perkelti kitų šalių praktikos mums irgi nepavyksta. Švietimas – tokia sritis, kurioje daug kas remiasi tradicijomis, mentalitetu, įpročiais“, – sakė S. Jurkevičius.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės teigimu, naujasis modelis mokytojams suteiktų daugiau stabilumo ir saugumo.

Anot jo, mokytojai, jeigu turi daug pamokų, dabar gauna visai neblogą atlyginimą. Kita vertus, net santykinai didelė alga neįpareigoja nuolat būti darbe.

Paklaustas, ką duotų mokinio krepšelio pakeitimas klasės krepšeliu, licėjaus direktorius sakė: „Manau, kad nieko. Tai tik iškraipytų tam tikrus dalykus ir leistų gudrauti.“

Esą tos mokyklos, kurias lanko pakankamai vaikų, dalies jų atsisakytų. Be kita ko, pasak S. Jurkevičiaus, mokykloms atsirastų galimybė manipuliuoti. Pavyzdžiui, jeigu yra keturios klasės po 30 vaikų, iš kiekvienos paėmus po 5 mokinius būtų galima suformuoti dar vieną klasę.

S. Jurkevičius atkreipė dėmesį ir kitą bėdą. Dabartinė pedagogų rengimo ir jų kvafilikacijos kėlimo sistema vegetuoja, tad ją reikėtų atnaujinti iš esmės.

Nustebino terminas

Anot Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Eugenijaus Jesino, naujojo pedagogų darbo apmokėjimo modelio parengimą ministrė įvardijo kaip svarbiausią artimiausio meto darbą – projektas turi rastis iki kovo 1 dienos. Kai jis suabejojo dėl tokios skubos ir pasidomėjo, iš kokių lėšų modelis bus finansuojamas, J. Petrauskienė atsakė, kad tai suskaičiuoti bus galima tik sukūrus patį modelį.

Visų švietimo profsąjungų atstovus bene labiausiai nustebino tai, kad toks modelis buvo svarstomas kelerius metus ir sprendimo nepavykdavo rasti, o dabar optimalų sprendimą tikimasi rasti per du mėnesius.

„Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nurodė ministerijai teisės aktą parengti iki kovo 1 dienos. Visiems, žinantiems ne vienus metus trukusią šio klausimo svarstymo epopėją, kilo daug abejonių dėl skubos, bet galbūt naujos ministrės šluota turi slaptą varikliuką?“ – kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

Priminė kolektyvinę sutartį

Jo tikinimu, per susitikimą su švietimo ir mokslo ministre, be kita ko, siūlyta pagaliau pasirašyti švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Ministrė į tai atsakiusi, kad tokios sutarties projekto derinimas truktų ilgai, todėl pasiūlė dinamiškesnį variantą – reguliarius, kas dvi savaites rengiamus susitikimus dėl konkrečių teisės aktų. Tačiau A. Jurgelevičius pabrėžė, kad minėtos kolektyvinės sutarties derinimas su ŠMM atstovais vyko jau kurį laiką.

Jo paklausta, kokie atlyginimai pedagogams bus mokami nuo sausio 1 dienos, ministrė esą neatsakė. Jai padėjo ŠMM kancleris Tomas Daukantas. Jo žodžiais, jau sausio mėnesį savivaldybės gaus daugiau lėšų, bet Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kuriuo įtvirtinami didesni pareiginio atlyginimo koeficientai, geriausiu atveju įsigalios nuo sausio antros pusės.

„Čia matyti greito naujosios valdžios darbo rezultatai – geri politikų norai gerokai lenkia jų darbus. Drįstu prognozuoti nelinksmą situaciją – nors mokyklų direktoriai turės galimybių visiems mokytojams kilstelėti atlyginimus nuo sausio 1 dienos, bet lauks teisės akto įsigaliojimo, nes yra įpratę laukti nurodymų „iš viršaus“ arba tiesiog norės pasirodyti mokantys tvarkytis „ūkiškai“. Tad šiek tiek didesnių algų mokytojai sulauks tik vasario mėnesį“, – svarstė A. Jurgelevičius.

Savo ruožtu E. Jesinas vylėsi, kad profsąjungos su naująja Vyriausybe tęs diskusijas ir dėl pensinio amžiaus mokytojams ankstinimo bei kitais klausimais.

Praėjusių metų pavasarį tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė mokytojams žadėjo kelti atlyginimų koeficientus ir tam skirti 35 mln. eurų. Vis dėlto Sauliaus Skvernelio ministrų kabinetas pedagogų algoms didinti numatė šiemet papildomai skirti 17 mln. eurų.

E. Jesino skaičiavimais, mažiausiai uždirbantiems pedagogams alga galėtų didėti 5–6 eurais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"