TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pedagogų streikas – pratrūkęs pūlinys

2016 02 22 15:41
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Politikų požiūriu, mokytojų protesto akcija – viso šalies biudžetinio sektoriaus problemų atspindys. Neabejojama, kad streiko buvo galima išvengti jei, pasibaigus sunkmečiui, švietimo problemoms valdžia būtų skyrusi kur kas daugiau dėmesio.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai (ŠMKK) teigia atidžiai sekantys mokytojus vienijančių profsąjungų ir valdžios dialogą mėginant derėtis dėl sąlygų, kurios leistų nutraukti šiandien prasidėjusi neterminuotą streiką. Politikų nuomone, įveikti ketverius metus švietimo sistemoje tvyrojusią stagnaciją per pusmetį, kuris liko iki naujų Seimo rinkimų, praktiškai neįmanoma. Tačiau per šį laikotarpį vis dėlto galima patenkinti bent minimalius pedagogų reikalavimus.

Skėsčioti rankomis nepakanka

ŠMKK narys, buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius sakė pasigendąs sisteminio požiūrio į švietimą. „Natūralu, kad augant ekonomikai, reikia matyti ilgesnę švietimo sferos perspektyvą, o negesinti gaisrus, kaip kad daro dabartinė Vyriausybė. Man atrodo, kad būtina pagaliau kalbėti, ką mes visi – politikai, švietimo bendruomenė – galime ir turime padaryti, kad mokytojo prestižas visuomenėje didėtų“, – portalui lzinios.lt sakė Seimo narys. Pasak jo, nieko naujo čia išradinėti nereikia, tereikia išstudijuoti Suomijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį. Sistemingai ir nuosekliai dirbdamos jos gerokai „užaugino“ mokytojo prestižą ir statusą. „Ir be papildomų biudžeto lėšų mokytojams galime mokėti nepalyginimai daugiau. Liberalų sąjūdžio skaičiavimu, jei mes pasiektume, kad vienam mokytojui tektų 15 mokinių, koks yra Europos Sąjungos vidurkis, galėtume mokytojui mokėti 1200 eurų įrankas. Tiesiog reikia priimti sprendimus“, – įsitikinęs G. Steponavičius. Tam būtina politinė valia, „nes skėsčioti rankomis ir reikšti solidarumą su mokytojais nebepakanka“.

Vyrauja stagnacija

Pasak ŠMKK nario konservatoriaus Valentino Stundžio, pedagogai kelia viso šalies biudžetinio sektoriaus skurdinimo problemą. „Šiuo atveju mokytojai tik šio sektoriaus ryškūs, tipiški reprezentantai. Panaši apdėtis su atlyginimais yra visame biudžetiniame sektoriuje, kur skurdas ir mažos algos jau bado akis“, – potalui lzinios.lt sakė Seimo narys. Jo teigimu, atsigavus po nė vienos biudžetininkų grupės gerovė nė kiek negerėjo. „Štai čia ir yra baisiausias dalykas“, – sakė V. Stundys. Politikas įsitikinęs, kad atsižvelgti į visus streikauojančių pedagojų reikalavimus Vyriausybė negali jau vien dėlto, kad ketverius metus švietime apskritai vyravo stagnacija. „Iki rinkimų likus pusmečiui galima tenkinti tik minimalius reikalavimus“, – mano V. Stundys. Jis sakė specialiai peržiūrėjęs šios Vyriausybės švietimo programą. Seimo nario nuomone, joje užfiksuota „akivaizdi stagnacija nesuvokiant procesų spartos“. „Iš tikrųjų demografinė situacija per šiuos ketverius metus labai ryškiai keitėsi, o Vyriausybė švietimo srityje jokių didenių pakeitimų nedarė, tik kosmetinius. Žinoma, laikinai problemas galima užpudruoti, bet bet paskui jos prasiveržia kaip pūlinys“, – teigė V. Stundys. Jo teitimu, ši Vyriausybė pristigo sisteminio požiūrio, „kaip tvarkytis mažėjant mokinių skaičiui“.

Lemia objektyvios aplinkybės

ŠMKK narės socialdemokratės Orintos Leiputės nuomone, mokytojai turi teisę streikuoti ir tokiu būdu ginti savo teises. Tačiau, anot Seimo narės, iškilusias problemas lemia objektyvios aplinkybės, todėl „išspręsti viską staiga“ tiesiog neįmanoma. „Manau, kad Vyriausybė turėtų atidžiai išnagrinėti profsąjungų reikalavimus, Švietimo ir mokslo ministerija – siūlyti savo sprendimus. Gal reikėtų pajudinti savivaldybes, kurios nedaro esminių sprendimų šioje srityje“, – portalui lzinios.lt sakė O. Leiputė.

Seimo vicepirmininkas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovas, dirbantis ŠMKK, Jaroslavas Narkevičius taip pat mano, kad pedagogų profsąjungų reikalavimai yra pagrįsti. Pasak jo, mokytojų atluginimų pokyčiai labai maži arba jų iš viso nėra. „Reikėtų pagaliau apsispręsti, ar mokytojų darbas yra prioritetas, ar ne. Jau ne kartą sakėme, kad mokinio kepšelis turėtų būti grąžintas į iki krizinį lygį, taip būtų parodytas požiūris į švietimą. Dabar gi mokytojams nieko nelieka, kaip tik tokiu būdu ginti savo teises“, – lzinios. Lt sakė J. Narkevičius. Jo nuomone, jei valdžia tik turėtų noro, iki rinkimų galėtų nemažai nuveikti. „Galimybių tikrai galima rasti. Biudžetą, nors jis ir priimtas, galima peržiūrėti ir numatyti ilgalaikius įsipareigojimus, kurie iki šiol niekur nefiksuoti. Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomi variantai tik žodiniai, jokio realaus pagrindo neturi. Prisiimdama įsipareigojimus Vyriausybė galėtų žengti pirmuosius labai ženklius žingsnius“, – įsitikinęs Seimo narys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"