TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Penktoji kolona

2010 10 26 0:00
Prof. V.Daujotis nenustebo išgirdęs, kad prof. J.Kostinas įdarbintas "Dujotekanos" strateginiu patarėju.
Petro Malūko nuotrauka

Valstybės saugumo departamento (VSD) Kontržvalgybos valdybai taip ir nebuvo leista baigti savo pradėtos operacijos "Mina", nukreiptos į Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos galimos priedangos įmonės neutralizavimą. Valdybos ir tyrimo vadovai buvo pašalinti iš VSD, iš jų, o ne "Dujotekanai" talkinusių saugumiečių, buvo atimti leidimai dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptimis.

Tyrimo smaigalyje atsidūrusi bendrovė ne tik toliau plėtojo ir plėtoja savo veiklą, jos vadovai net sugebėjo padaryti tokią įtaką Lietuvos politiniams procesams, kad iš ministro pirmininko pareigų buvo priverstas atsistatydinti jiems neįtikęs nepajudinamas Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Brazauskas. Jo pasirinktas įpėdinis tuometis finansų ministras Zigmantas Balčytis buvo nustumtas ir nuo partijos, ir nuo Vyriausybės vadovo vairo. Naujuoju premjeru bei Socialdemokratų partijos pirmininku, kaip ir planavo "Dujotekanos" vadovai, tapo jų globojamas tuometis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas. O 2008 metais Seimo rinkimus laimėjus iki tol opozicijoje buvusiai, tačiau G.Kirkilo ministrų kabinetą rėmusiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams ir jų vadovaujamai valdančiajai daugumai suformavus Andriaus Kubiliaus Vyriausybę, konservatoriai pamažu užmiršo savo pačių inicijuotą parlamentinį tyrimą dėl VSD vadovybės veiklos.

Ir nors po didelių visuomenę supurčiusių skandalų traukėsi VSD vadovai - Povilą Malakauską pakeitė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Grina - esminių permainų pačiame Saugumo departamente taip ir neįvyko.

Vilčių žlugimas?

Naujasis VSD generalinis direktorius, stokojantis vadovavimo patirties, nė nemėgino audituoti VSD vykdytų skandalingiausių operatyvinių, tarnybinių ar ikiteisminių tyrimų - "Dujotekanos" tyrimo sužlugdymas, VSD vidaus tyrimas dėl kontržvalgybos vadovų nušalinimo ir leidimų dirbti su valstybės paslaptimis atėmimo, žurnalistų, politikų ir visuomeninių organizacijų neteisėto sekimo operatyvinis tyrimas, Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos neteisėtų ir slaptų kalinimo ir tardymo centrų steigimas, VSD pareigūnų veiksmai persekiojant Gatajevų šeimą ir Eglę Kusaitę, VSD pareigūnų veiksmai "flyLAL" bankroto bei LEO LT kūrimo istorijose ir daugybė kitų. Susidarė įspūdis, kad jaunasis VSD vadovas, kuriam prezidentė Dalia Grybauskaitė ir visuomenė suteikė didelį pasitikėjimo kreditą, leidosi senosios VSD komandos apvyniojamas aplink pirštą. Todėl neteisėta veikla užsiėmę tokie VSD pareigūnai kaip Aidis Mieželis, Mindaugas Svirskas, Egidijus Storpirštis tapo net jo komandos nugarkauliu.

Iki šiol net nesugebėta išviešinti VSD dvylikos analitinių pažymų dėl Rusijos interesų grupės įtakos Lietuvos valstybiniam ir visuomeniniam gyvenimui.

Kol kas esminio lūžio itin pažeistoje Lietuvos nacionalinio saugumo srityje neįvyko. Gal dar reikia palaukti? Tačiau verta prisiminti, kad G.Grina atėjo iš KAM Antrojo departamento (karinė žvalgyba ir kontržvalgyba), kuris iš esmės niekada nepasižymėjo bent kiek efektyvesne savo veikla. Antrasis departamentas, nors jame dažnai keitėsi ministrai ir politinės valdančiosios jėgos, niekada nepastebėdavo ir nenorėdavo pastebėti neskaidrių viešųjų pirkimų ir kitokių korupcijos apraiškų Krašto apsaugos ministerijoje ir Lietuvos kariuomenėje, jau nekalbant apie nelojalių Lietuvos valstybei kadrų, užimančių net pačius aukščiausius postus, demaskavimą.

"Dujotekana" laikosi įsipareigojimų

Tuo metu su Rusijos slaptosiomis tarnybomis siejamos įstaigos, įmonės, organizacijos ar atskiri asmenys su tokiomis problemomis nesusiduria. Jei viena organizacija patiria nesėkmę, vietoj jos tuoj atsiranda kita, o veiklą priverstos nutraukti įstaigos veikėjai iškart randa prieglobstį giminingos kilmės organizacijoje.

LŽ jau rašė, kad VSD per kontržvalgybinį tyrimą aptiko dokumentą, kuriuo "Dujotekanos" steigimo iniciatoriai kreipėsi į Rusijos Federacijos ministrą pirmininką Vladimirą Putiną ir prašė leisti atidaryti bendrovę Lietuvos Respublikoje, kuri veiktų kaip gamtinių dujų importo tarpininkė, turėtų atitinkamas šio verslo kvotas ir gautų reikiamą pelną. Šiame kreipimesi rašoma, kad gautas pelnas bus panaudotas įvairiems Rusijos Federacijos interesams ginti - bus finansuojama Maskvai lojali rusų diaspora Lietuvoje, taip pat Federacijos tikslus vadinamame artimajame užsienyje remiantys politikai, organizacijos, spauda.

Strateginis patarėjas

VSD surinktoje medžiagoje apstu įrodymų, kad "Dujotekana" laikėsi tokių įsipareigojimų, tai atsispindi ir slaptose Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams pateiktose dvylikoje analitinių pažymų. Tikriausiai "Dujotekanos" steigimo dokumento kontekste neturėtų nustebinti sensacingas faktas, kad šioje įmonėje strateginiu patarėju kuris laikas dirba Jevgenijus Kostinas. Šias pareigas "Dujotekanoje" profesorius eina šios įmonės viceprezidento KGB karininko Piotro Vojeikos iniciatyva.

Profesorius J.Kostinas kilęs iš Sovietų Sąjungos ir Rusijos žvalgybininkų šeimos. Jo tėvas tarnavo LTSR KGB, o brolis - Rusijos federalinio saugumo tarnyboje. J.Kostiną itin globojo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktoriaus pavaduotojas Jurijus Zubakovas. Į Lietuvos slaptųjų tarnybų akiratį J.Kostinas, tuo metu Vilniaus universiteto profesorius, VU Rusų filologijos katedros vedėjas, pakliuvo kaip nelegaliai Lietuvos Respublikoje veikusio Baltijos humanitarinio centro, vėliau pervadinto Tarptautine Baltijos akademija vadovas.

Šnipų kalvė

Rusijos valstybinės strategijos numato būtinybę skverbtis į buvusių sovietinių respublikų švietimo erdvę ir ten steigti įvairias aukštojo mokslo įstaigas ar jų filialus. Jose dėstoma pagal ideologizuotas Rusijos aukštojo mokslo ministerijos patvirtintas programas. Tokių švietimo įstaigų visuomenės mokslų programose įtvirtintas Baltijos valstybių okupacijos ir čia SSRS pajėgų vykdytų karo nusikaltimų neigimas, diegiamos priešiškos Vakarų kultūrai ir demokratijai nuostatos, aiškinama Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) tariama grėsmė. Tokias įstaigas įvairiapusiškai, taip pat ir finansiškai, remia Rusijos Federacija. Šios vadinamosios aukštosios mokyklos ar jų filialai taip pat tampa terpe Rusijos slaptųjų tarnybų veiklai, kur verbuojami Europos Sąjungos ir NATO (Lietuvos, Latvijos, Estijos) valstybių narių ar buvusių sovietinių respublikų (Ukrainos, Gruzijos ir kitų) piliečiai. Siekiama, kad šių švietimo įstaigų absolventai būtų ugdomi kaip Rusijai lojalūs asmenys, turintys aiškiai antivakarietiškas ir Rusijos imperinius siekius palaikančias nuostatas. Tokių įstaigų steigimo iniciatoriai viešose strategijose teigia, jog šios privalo siekti, kad tarp studentų būtų kuo daugiau asmenų, kurie yra valstybių, kuriose veikia šios Rusijos steigiamos mokyklos, tarnautojai ar pareigūnai. Šioms nelegalioms aukštosioms mokykloms Maskva kelia užduotį pritraukti kuo daugiau pareigūnų, kurie turi leidimus dirbti ir galimybę susipažinti su valstybės ir tarnybos paslaptimis.

VSD ir Policijos departamentas tokias įstaigas įvardijo kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, kai užtiko, kad jose buvo verbuojami policijos, pasienio ir kiti mūsų pareigūnai. Net tuometis prezidentas Valdas Adamkus savo metiniuose pranešimuose yra pasmerkęs tokių nelegalių Rytų universitetų steigimą ir faktą, kad ten studijuoja mūsų valstybės pareigūnai. Tokiuose "universitetuose" studijavo šimtai Lietuvos policijos ir pasienio pareigūnų, prokurorų, antstolių, kitų valstybės tarnautojų.

Susidorojimas su piliečiais

2004 metų liepą profesorius V.Daujotis savo vadovaujamo pilietinio judėjimo "Kitas pasirinkimas" leidinyje paskelbė straipsnį "Penktoji kolona Lietuvoje", kuriuo demaskavo J.Kostino veiklą. Šis kreipėsi į teismą dėl šmeižto. Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas J.Kostino prašymu areštavo "Kito pasirinkimo" sąskaitas ir taip įšaldė šio visuomeninio judėjimo veiklą. Kelerius metus trukęs bylinėjimasis baigėsi V.Daujočio pergale. Visų instancijų teismai atmetė Rusijos nelegalios aukštosios mokyklos ir jos steigėjų skundus. Vilniaus apygardos teismas po dvejų metų panaikino sąskaitų areštą kaip nepagrįstą. Tačiau čia iškyla keletas įdomių sutapimų.

LŽ jau rašė, kad 2006 metų rugpjūčio mėnesį VSD Trečiosios valdybos viršininkas Linas Jurgelaitis nuožmiai vykdė "Dujotekanos" prezidento Rimando Stonio nurodymus - naudojantis savo tarnybine padėtimi perimti Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) valdymą iš buvusio "Gazprom" viceprezidento Aleksandro Riazanovo ir jo atstovo R.Matijošaičio grupės. Tarp šių dviejų verslo atstovų grupių vyko įnirtinga kova už KTE valdymą. Kovą už minėtą elektrinę laimėjo "Dujotekana". Dar vykstant teisminiams ginčams Kauno apygardos teisme staiga visiems netikėtai "Dujotekanos" vadovai atvyko į Kauną su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo nutartimi, leidžiančia perimti KTE.

Visuomeninio judėjimo, kovojusio su dabar "Dujotekanos" patarėju dirbančio J.Kostino įstaiga, sąskaitas areštavo tas pats Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas ir tas pats jo teisėjas Stanislovas Juocevičius, kaip ir priėmęs sprendimą KTE atveju.

J.Kostino įstaiga uždaryta tik pilietiškomis Vilniaus universiteto profesoriaus V.Daujočio pastangomis. Kitos nelegalios Rusijos įsteigtos aukštosios mokyklos ir jų filialai toliau klestėjo abejingai stebint Švietimo ir mokslo ministerijai.

"Nelegaliai Lietuvos studijas organizuojantys užsienio valstybių universitetų filialai dirba beveik be trukdžių, nes įrodyti realų studijų vykdymą beveik neįmanoma", - taip spaudai tada komentavo nelegalių rusiškų mokyklų gausą Lietuvoje ir savo bejėgiškumą Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų departamento direktorė Gitana Jurgelaitienė. Departamento direktorė G.Jurgelaitienė - dabar, tiesa, jau buvusi - to paties saugumo pareigūno L.Jurgelaičio sutuoktinė. Į šias pareigas ji buvo paskirta tuomečio švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo. Ministras direktorę pasirinko po VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo Dariaus Jurgelevičiaus, L.Jurgelaičio kuratoriaus, skambučio. Po J.Kostino nesėkmės reikėjo savų žmonių reikiamose vietose?

Profesoriaus V.Daujočio pavartotas terminas "penktoji kolona" atsirado per Ispanijos pilietinį karą. Jis apibūdina slaptus priešo šalininkus, kurie veikia kaip šnipai. 1936 metais generolas Emilis Mola puolė Madridą su keturių kolonų kariuomene. "Penktoji kolona,- kreipdamasis per radiją paskelbė generolas, - yra pačiame mieste."

B.d.

 


Perversmas aukštosiose mokyklose

2003 metų vasarą tuometiniam švietimo ir mokslo ministrui socialliberalui Algirdui Monkevičiui išėjus atostogų, jį pavadavusi kultūros ministrė socialdemokratė Roma Žakaitienė pasirašė vieną raštą. Šiuo raštu faktiškai buvo rengiamas perversmas Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, kadangi buvo siūloma įteisinti užsienyje veikiančių mokymo įstaigų veiklą Lietuvoje.

Remdamasi šiuo raštu Vyriausybė 2003 metų rugsėjo 12 dieną priėmė nutarimą, kuriuo leido J.Kostino vadovaujamam Baltijos humanitariniam centrui, vėliau pakeitusiam pavadinimą į Tarptautinę Baltijos akademiją, vykdyti aukštojo mokslo studijas pagal Latvijos Respublikos aukštosios mokyklos Baltijas Krievu instituts studijų programas. Tą pačią dieną, nelaukiant, kol Vyriausybės nutarimas bus paskelbtas "Valstybės žiniose" ir įsigalios, buvo išduotas leidimas J.Kostino mokslo įstaigai.

J.Kostino akademija netrukdomai veikė tol, kol apie jos nelegalią veiklą paskelbė Vilniaus universiteto chemijos profesorius Vytautas Daujotis, išspausdinęs šia tema straipsnį laikraštyje "Kita nuomonė". J.Kostinas laikraščiui iškėlė bylą už šmeižtą, pareikalavo 200 tūkst. litų moralinės žalos kompensavimo. Tačiau V.Daujočiui pavyko dokumentais įrodyti, kad Baltijos akademija veikia neteisėtai.

2005 metų gegužės 17-ąją Vyriausybė panaikino nutarimą dėl leidimo Baltijos akademijai vykdyti studijas.

V.Daujotis, iš LŽ išgirdęs, kad slavistikos profesorius J.Kostinas įdarbintas "Dujotekanos" strateginiu patarėju, nenustebo.

- J.Kostino ankstesnė veikla siejasi su slavistika, bet tai buvo, aš manau, priedanga, - svarstė V.Daujotis. - Jo įkurtos aukštosios mokyklos istorija ir tai, kaip jis akademijoje sugebėjo manipuliuoti žmonėmis, man atrodo, išplaukia iš tos neskelbiamos veiklos. Manau, kad akademija buvo priedanga, skirta ruošti Lietuvos jėgos struktūrų pareigūnus Rusijos valstybei, tiksliau, Rusijos slaptosioms tarnyboms tinkamus, lojalius kadrus. Galbūt tie studentai ir nežinojo, kam jie buvo ruošiami. Studentai, nemaža jų dalis studijuodami dirbo policijoje ar kitose teisėsaugos struktūrose, rašydavo kursinius darbus iš savo veiklos sričių, pavyzdžiui, apie sienos apsaugą. Ta informacija kai kam buvo naudinga.

- Kaip J.Kostinui pavyko įsteigti kitos šalies aukštąją mokyklą, nors tai draudė įstatymai?

- Akademija buvo nelegaliai įsteigta ir veikė nelegaliai. Ji buvo legalizuota padedant J.Kostino draugams kai kuriose Lietuvos parlamentinėse partijose. Nors Studijų vertinimo centro ekspertai neigiamai įvertino akademijos studijas, į tai nekreipiant dėmesio buvo skubiai priimti du Vyriausybės nutarimai, leidę tą mokyklą legalizuoti. Akademijai buvo visokeriopai padedama. Netgi VRM savo pareigūnus oficialiai siuntė mokytis į šią neteisėtai įsteigtą mokyklą sudariusi su ja sutartį.

- Susidarė įspūdis, kad šios akademijos įsteigimas buvo tarsi tarptautinė operacija, į kurią buvo įtraukta Rusija, Latvija ir Lietuva.

- Taip ir buvo. Aukštoji mokykla vadinosi Baltijos rusų institutu, jo centras Latvijoje, po to ji savo filialus pradėjo steigti kitose šalyse - Lietuvoje, Estijoje, pradėjo plėsti savo veiklą. Ji bendradarbiavo su kitomis aukštosiomis mokyklomis, kurių vadovai turėjo ne mažesnį kaip pulkininko laipsnį Rusijos atitinkamose struktūrose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"