TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pensijos perkeltųjų vaikams virsta miražu

2014 07 09 6:00
Birutės Kižienės teigimu, perkeltųjų asmenų vaikai su prievartiniu iškeldinimu susidūrė ne vieną kartą. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seime kelią skinasi įstatymų pataisos, kurias priėmus pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimą perkeltųjų asmenų statusas būtų suteiktas ir jų karo metais gimusiems vaikams. Tačiau gauti nuo okupacijos nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų kol kas jie negali tikėtis.

Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1941 metų sausio 10 dienos susitarimu dėl gyventojų mainų, prievarta, pagal tautinį požymį, iš Vokietijos okupuoto Suvalkų krašto į Sovietų Sąjungos okupuotą Lietuvą buvo perkelta apie 14 tūkst. žmonių. Šie asmenys jau turi nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinį statusą. Jiems skirtos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, šiuo metu - 200 litų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Lietuvoje gyvena ir apie 400 jų karo metais gimusių vaikų. Šiais žmonėmis papildyti nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų žmonių sąrašą, pakeičiant šiuo metu galiojantį Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, pasiūlė Seimo narys socialdemokratas Albinas Mitrulevičius. Kartu parlamentaras pateikė ir Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kad perkeltiesiems prilygintiems asmenims būtų mokamos ir nukentėjusiųjų valstybinės pensijos. Pirmajam siūlymui jau pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo (SRDK), taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).

Tačiau Vyriausybės nuomonė neigiama. Mat baiminamasi, kad perkeltiesiems asmenims prilyginus ir jų karo metais Lietuvoje gimusius vaikus šie gali panorėti gauti ir nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, kurioms iš valstybės biudžeto prireiktų apie 1 mln. litų per metus. Vis dėlto galutinį žodį dėl siūlomų pataisų teks tarti Seimui. Neabejojama, kad parlamente kils nemenkos diskusijos, nes pataisoms pritariančiųjų yra ir tarp valdančiųjų socialdemokratų, ir tarp opozicijoje esančių konservatorių.

Būtų socialiai teisinga

Socialdemokratas A. Mitrulevičius LŽ pabrėžė, kad jo inicijuotomis pataisomis būtų sulyginamos pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos susitarimą dėl gyventojų mainų į Lietuvą atkeltų vaikų ir nuo okupacinių režimų visų nukentėjusių asmenų grupių vaikų teisės.

Parlamentaro teigimu, perkeltieji ir jų vaikai patyrė ne tik karo sunkmetį, bet ir turėjo palikti savo namus, ūkius. Be to, buvo priversti dirbti pavojingomis gyvybei sąlygomis, mat jų darbo jėga buvo reikalinga nacių karo reikmėms. O pasibaigus karui šie asmenys ir jų vaikai patyrė sunkumų tiek atkuriant pilietybę, tiek atgaunant nuosavybę.

Įžvelgia pavojų biudžetui

Minėtas įstatymų pataisas jau svarstė Vyriausybė ir joms nepritarė, mat buvo įžvelgta grėsmė pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą. Be to, tokie asmenys įgytų teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, o tam iš valstybės biudžeto papildomai kasmet prireiktų apie 1 mln. litų.

„Esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms, artimiausiais metais dar labiau didinti valstybės biudžeto finansinius įsipareigojimus būtų nepagrįsta. Be to, toks teisinis reguliavimas sudarytų pagrindą perkeltųjų vaikus išskirti iš kitų nukentėjusiųjų asmenų vaikų, kuriems nesuteikiama teisė gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Tai sudarytų precedentą kitiems karo metais gimusiems asmenims reikalauti tokių pat pensijų“, - konstatavo Vyriausybės nariai.

Pritarė tik statusui

Vyriausybės poziciją palaiko ir Seimo Biudžeto ir finansų, Žmogaus teisių komitetai. Tačiau pagrindiniu komitetu svarstymuose paskirtas SRDK pritarė siūlymui perkeltųjų tėvų vaikams, gimusiems karo metais, suteikti nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinį statusą. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė pabrėžė, kad kol kas nesvarstomos tik Valstybinių pensijų įstatymo pataisos. „Neprieštaraujame pakeisti šių žmonių statusą. Pripažįstame, kad jų istorijos labai sudėtingos“, - paaiškino K. Miškinienė. SRDK poziciją palaiko TTK ir Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Įstatymų pataisų autorius A. Mitrulevičius LŽ pabrėžė, kad kol kas pakaktų, jog perkeltųjų vaikams būtų suteiktas nukentėjusiųjų nuo okupacinio režimo statusas. „Vis žingsnis į priekį. O valstybės pensijų skyrimas – jau tolesnis etapas, dėl kurio dar daug diskutuojama“, - kalbėjo A. Mitrulevičius.

Socialdemokratas tikisi, kad jo pasiūlytos Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pataisos Seimo plenariniame posėdyje bus svarstomos jau rudens sesijoje. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų jau nuo kitų metų pradžios.

Pasigenda teisingumo

Perkeltuosius asmenis vienijančios draugijos „Suvalkija“ pirmininkė Birutė Kižienė LŽ pabrėžė, kad daugelis juos painioja su asmenimis, kurie karo metais prievarta buvo išvežti į Vokietiją. Moteris pasakojo, kad jų šeima gimtuosius namus dabartinėje Lenkijoje buvo priversta palikti vykdant Molotovo-Ribentropo pasirašytas sutartis dėl gyventojų mainų. Tad jei karo metais perkeltųjų šeimose gimusiems vaikams būtų suteiktas perkeltiesiems prilygintų asmenų statusas, būtų dar vienas žingsnis įteisinant socialinį teisingumą. „Perkeltųjų asmenų vaikai su prievartiniu iškeldinimu susidūrė ne vieną kartą. Baigiantis karui dalis jų bandė grįžti į savo namus Lenkijoje, bet buvo dar kartą išvaryti“, - aiškino B. Kižienė.

Draugijos „Suvalkija“ vadovės teigimu, iš tiesų perkeltųjų asmenų vaikų realiai gali būti kur kas mažiau nei 400, jų tėra likę apie 140. Visi jie yra garbaus amžiaus ir jų gretos nuolat retėja. Tad šių žmonių valstybinėms pensijoms tereikėtų apie 300 tūkst. litų per metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"