TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pensijų kompensavimas: kodėl negalima tikėti

2014 01 28 16:44
SXC.hu nuotrauka 

Pažadai dėl pensijų kompensavimo yra patikima priemonė, kai prireikia visuomenės prielankumo. Tačiau nieko daugiau. Tai akivaizdu peržvelgus valdančiųjų retoriką.

Neigti, kad situaciją dėl pensijų ši vyriausybė paveldėjo iš praėjusios, nėra reikalo. Tačiau įdomu palyginti, kas kalbėta būnant opozicijoje, kaip šnekama dabar, ir kaip valdančiųjų pažadai kinta priklausomai nuo politinių sąlygų, nors ekonominės ir nekinta.

Kritika dėl biudžeto ir to paties darymas

„Visai neseniai didelio žiniasklaidos, politikų ir pensininkų dėmesio sulaukė pensijų mažinimas. Siūlėme ieškoti papildomų 600 mln. litų, kad atimta pensijų dalis žmonėms būtų vėl mokama. Socialdemokratai už tokias pastangas buvo išvadinti populistais, nors siūlėme konkrečių žingsnių. Net imta kalbėti, kad pensijų grąžinimas šiuo metu būtų nusikaltimas, – 2010 metų gruodžio 16 dieną savo pranešime rašė A.Butkevičius. – Visuomet turime galimybę pasirinkti – tik reikia gerai pasukti galvą, ieškoti išeities, o ne žengti lengviausiu keliu, kaip priimant kitų metų biudžetą pasielgė valdantieji. Nepriėmus įstatymo, kuriuo būtų grąžinta atimta pensijų dalis, konservatoriai džiūgavo, o suplonėjusių piniginių savininkai dar kartą braukė ašaras. Konservatoriai turėjo galimybę rinktis…“ Taigi, ką pasirinko ši vyriausybė?

Ši vyriausybė klusniai seka Konstitucinį Teismą (KT). Pagal KT nutarimą, ji padidino aukštų valdininkų ir politikų algas bei nusprendė, kad pensijas kompensuoti privalu.

Jau prieš beveik ketverius metus žinota KT išvada, kad pensijų kompensavimas negali būti daromas skolintomis lėšomis, jis turi būti pradėtas sukaupus tam pakankamai išteklių.

Kriziniame biudžete socialdemokratai „siūlė konkrečių žingsnių“ pensijų kompensavimui, o dabar jų neberado ir 2014 metų biudžete tam išteklių nenumatė. Būsimas kompensavimas siejamas su galimomis viršplaninėmis biudžeto pajamomis. Tai reiškia, kad įsipareigojimas kompensavimą pradėti konkrečiu laiku šiemet nėra prisiimamas – jį galima bus pradėti tik sulaukus neplanuotų biudžeto pajamų.

2014-aisiais tikrai neprasidės, bet gal prasidės. Tikrai prasidės

Tad kam buvo reikalingos nuolatinės kalbos apie greitai beprasidėsiantį pensijų kompensavimą? Ir ar galima pasitikėti naujais pažadais – kompensavimą pradėti ketvirtąjį šių metų ketvirtį?

Verta prisiminti, kad rudenį Seime svarstant biudžetą premjeras Algirdas Butkevičius atvirai kalbėjo, kad 2014 metais pensijų kompensavimas nebus pradėtas. 2013 metų spalį jis sakė, kad grąžinti sumažintas pensijas bus planuojama nuo 2015 metų. „Anksčiau jos tikrai nebus atstatomos, – „Žinių radijui“ tuomet sakė premjeras. – Galėčiau konstatuoti, kad, pagal šiandienines projekcijas, 2014 metais mes tokių lėšų neturėsime, tačiau ateityje, turbūt 2015 metais, būčiau labiau optimistas, ir mes galėtume pradėti mokėti kompensacijas.“

Politikai tikrai žino, kad žmonėms daug kas gana greitai pasimiršta. Taigi 2014 metų biudžete pensijų nepriemokų grąžinimui vietos neatsirado, bet vis tiek vėliau, prireikus sumažinti visuomenės nepasitenkinimą priimant sprendimą dėl politikų bei valdininkų algų atstatymo, pasklido kitokia retorika ir dėl pensijų.

Lapkričio pabaigoje parlamentarai vienbalsiai priėmė „darbiečių“ siūlymą per krizę sumažintas pensijas kompensuoti nuo 2014 metų liepos: „Pensijų kompensavimą siūloma pradėti nuo 2014 metų liepos 1 dienos, o esant galimybei – ir anksčiau, jei dėl gerėjančios šalies ekonomikos 2014 metų pirmojo ketvirčio valstybės biudžeto pajamų surinkimas viršys planuotas pajamas arba atsiras kiti finansavimo šaltiniai.“ Kaip tai suderinama su ankstesniu premjero pareiškimu? Niekaip, ir tai nebūtina, nes tokio siūlymo priėmimas taip pat nėra joks įstatymiškas įsipareigojimas.

„(Darbiečių siūlymą – red. past.) vertinu teigiamai. Nėra griežtai pasakyta, kad nuo liepos 1 dienos. Jeigu finansinė situacija pagerės, bus viršplaninės pajamos, tai aš manau, kad reikėtų ne vien tik kalbėti apie kompensavimą, bet ir apie pensijų didinimą ir įsiskolinimų mažinimą“, – tuomet A.Butkevičių citavo naujienų agentūra BNS.

Visų šių kalbų kontekste patvirtintas pensijų kompensavimo neapimantis 2014 metų biudžetas, atstatytas darbo užmokestis politikams bei valdininkams ir nutarta neskirti visų viršplaninių 2014 metų „Sodros“ pajamų pensijų kompensavimui. Pasipiktinusių pensininkų ir viešojo sektoriaus darbuotojų piketas įvyko, nesulaukusios atsako emocijos išsisėmė, buvo galima lengviau atsikvėpti ir vėl pripažinti – kalbos apie kompensavimą nuo liepos buvo tik bandymas „susukti žmonėms smegenis“. Ši metų sausio 27 dieną po pirmadieninio politinės valdančiųjų tarybos posėdžio A.Butkevičius paskelbė, kad pensijų kompensavimas bus pradėtas tik ketvirtąjį šių metų ketvirtį – 20 proc. visos numatytos sumos. Likusi suma būtų išmokėta 2015-2016 metais – po likusius 40 proc.

Maža to, pasak A.Butkevičiaus, „atliktas labai tikslus skaičiavimas, jog pensijų kompensacijoms reikės 443 mln. litų“, taigi šiemet žadama šiam tikslui skirti 88,6 mln. litų: „Esame paskaičiavę vadovaudamiesi KT sprendimu, ir tokia yra naudota metodika“. Primename, kad anksčiau kalbėta, kad pensijų kompensavimui reikės ne mažiau kaip 1-1,2 mlrd. litų, vėliau kalbėta apie maždaug 800 mln. litų poreikį.

Laukia ilgas murkdymasis

Pokytis drastiškas. Kaip apie jį pranešta, kad nekiltų ažiotažas? Mestas koziris dėl brangsiančio alkoholio.

Pažadai pradėti kompensuoti sumažintas pensijas dar liepą labai padėjo, kai reikėjo kaip nors amortizuoti kritiką dėl politikų ir teisėjų algų padidinimo. Šiuo metu su prastesne žinia – sumažėjusiomis kompensacijų sumomis, vėlesne data – išstoti ne taip politiškai baisu. O kad mažai kas pastebėtų, jog tikroji žinia yra ta, kad šiemet pažadas pradėti mokėti kompensacijas tikriausiai išvis nebus vykdomas, pasitelktas patikimas triukas – kažkas brangs. Tam, kad nebūtų didelio pykčio, pažadama branginti tam tikrą blogį – alkoholį. Žiniasklaida patikliai griebia šį numestą kaulą, ekspertai komentuoja apie žudomą verslą, ir žinia apie valdančiųjų sprukimą nuo pažadų kažkur patikimai pasiklysta.

Pats A.Butkevičius griežtai kritikavo praėjusios konservatorių vyriausybės „naktinę mokesčių reformą“ ir tą jos dalį, kuria padidinti alkoholio akcizai.

2010 metų balandžio 24 dienos pranešime „Dėl sudėtingos politinės ir ekonominės padėties šalyje ir socialdemokratų partijos pozicijos“ tuometis opozicionierius A.Butkevičius rašė: „Siekdama padidinti iždo įplaukas Vyriausybė skubiai ir ženkliai padidino PVM bei akcizus, taip pat atsisakyta daugumos jų lengvatų. (...) Pakelti akcizai neigiamai atsiliepė transporto įmonių bei alkoholinių gėrimų gamintojų konkurencingumui ir padidino šalyje nedarbą. (...) Ekspertai pripažįsta, kad išaugus svaigalų akcizams padidėjo jų kontrabanda, į šią veiklą įtraukiami jauni žmonės. (...) Padidinus tabako, jo gaminių ir alkoholio akcizus, sustiprėjo paskatos užsiimti šių produktų kontrabanda iš kaimyninių šalių. Į šią neteisėtą veiklą vis daugiau ir plačiau įtraukiami pasienio rajonų nepilnamečiai ir jaunimas.“

Tokius pačius argumentus bei prognozes po pirmadieninio premjero pranešimo apie didėsiančius alkoholio akcizus dabar jau rašo ekspertai. Žinoma, premjeras galėtų pasakyti, kad kovai su akcizų kėlimo nešamomis grėsmėmis ši vyriausybė skirs didesnes tam tikrų tarnybų pajėgas, vykdys specialias kampanijas ir priemones. Tačiau nesakys, nes tam būtų reikalingos lėšos, kas ir suvalgytų galimai didesnį biudžeto surinkimą iš akcizų.

Apskritai galima sakyti, kad 2010 metais dabartinio ministro pirmininko nuomonė apie akcizų didinimą buvo pernelyg intensyvi, o dabar – nepagrįstai abuoji. Tad iš jos pasikeitimo galima daryti prielaidą, jog valdančiųjų tikėjimas, kad iš padidintų akcizų surenkamų didesnių biudžeto lėšų bus mokamos pensijų kompensacijos, yra apsimestinis.

Kam tuomet sugalvotas tas paskutinis metų ketvirtis ir premjeras, pasinaudodamas politiškai ramesniu laiku, negrįžo prie nuomonės, kad kompensavimas galės būti pradėtas tik 2015 metais?

Artėja prezidento rinkimai. Socialdemokratų atstovui politiniuose debatuose ginti tokią poziciją būtų tikrai nesaldu.

Plenarinių Seimo posėdžių pavasario sesijoje tikriausiai bus praleista dešimtys valandų diskutuojant apie tai, kiek naudos ir kiek žalos atneš akcizų didinimas. Tačiau įkalti žmonėms į galvas, kad viskas priklauso nuo to, laiko dar pakankamai. Pavasario sesija prasidės kovą, rinkimų kampanija – balandžio viduryje, rinkimai vyks gegužės viduryje. Nuo kovo iki balandžio vidurio tikriausiai ir tebus girdėti kaltinimai vieniems, kad nori padidinti šešėlį ir sužlugdyti verslą, kitiems – kad sumažino pensijas ir dabar nepadeda rasti išteklių, iš ko jas kompensuoti. Laukia ilgas murdymasis politinėse pavasario balose, bet iš to gali būti tik du rezultatai: pensijos bus pradėtos kompensuoti paskutiniais metų mėnesiais arba šiemet išvis nebus pradėtos kompensuoti.

„Kol kas nieko nereiškia“

Ne visai aišku ir tai, kurios sumažintos pensijos bus įtrauktos į kompensuojamųjų sąrašą, kurios – nebe. Kol kas tiksliau apie tai kalbėti, išskyrus senatvės ir neįgalumo pensijas, atsisako tiek premjeras, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovė.

2013 metų gruodį premjeras A.Butkevičius žadėjo, kad žmonėms priklausančią neišmokėtą pensijos dalį bus galima paveldėti. „Ta skola, kuri yra pripažinta KT, ji yra pripažinta kaip nuosavybė tų žmonių, kuriems buvo sumažinta ta pensija. Kadangi yra pripažinimas kaip nuosavybė, tai jų paveldėtojai tą kompensuojamą dalį atgaus“, – interviu Lietuvos radijui tuomet sakė A.Butkevičius.

Po mėnesio, šių metų sausio 27 dieną, žurnalistams paklausus, ar sumos sumažinimas iki 443 mln. litų „vadovaujantis KT sprendimu“ reiškia, kad pensijos nebus kompensuojamos mirusių pensininkų artimiesiems, A.Butkevičius sakė: „Kol kas nieko nereiškia, kol kas toks yra mūsų finansinis įsipareigojimas. Tai senatvės ir neįgalumo pensijos, kiek Konstitucinio Teismo buvo priskaičiuota ir numatyta“, – sakė premjeras.

Tikisi lūžių

Tiesa, po minėto politinės tarybos posėdžio pirmadienį A.Butkevičius taip pat pasakė, kad dar vienas lėšų kompensuoti pensijas šaltinis yra tai, kad „tikimasi lūžio renkant mokesčius, kovoje su šešėline ekonomika“. Tiksliai cituojant premjero atsakymus, tai skambėjo taip:

A.Butkevičius: „Pinigai numatyti iš akcizo alkoholiniams gėrimams didinimo, o visa kita bus ieškoma iš vidinių rezervų, ir tikimasi, kad įvyks lūžis dar geriau renkant pajamas į biudžetą ir kovojant su šešėline ekonomika.“

Portalas lzinios.lt: „Tai reiškia, nebūtinai tai bus įvykdyta?“

A.Butkevičius: „Kaip nebūtinai? 88,6 mln. litų ketvirtajame ketvirtyje bus išmokėta.“

Todėl, kad „tikimasi lūžio“, niekaip negalima perskaityti, kaip „lūžis bus padarytas“.

Premjeras sakė tikįs, kad įstatymo pakeitimai dėl akcizų didinimo bus priimti kovą, prasidėjus pavasario sesijai. Optimistiškiausiu atveju kovą priimti pakeitimai – nors dėl jų galbūt bus ginčijamasi iki pat sesijos pabaigos liepą – įsigaliotų po pusmečio, taigi išties paskutinįjį metų ketvirtį. Bet ar tai gali reikšti, kad vos tik įsigaliojus didesniam akcizui į biudžetą ims byrėti pinigai, o jie iš karto bus nukreipiami pensijų gavėjams?

KT 2010 metais jau yra pasisakęs, kad pensijų kompensavimas turi būti numatytas įstatymu. Kol kas turime tik pensijų kompensavimo koncepciją. Ir, kol tas įstatymas nebus priimtas, visos kalbos apie kompensavimo sumas ir terminus, matyt, ir tebus foninis politinis triukšmas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"