TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pensininkams vien pažadų nebepakanka

2014 01 15 6:00
Teismuose šiuo metu yra 173 bylos, kuriose prašoma iš valstybės 2010 - 2012 m. dirbusiems pensininkams priteisti 1,897 mln. litų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per šalį vilnija nauja pensininkų iniciatyvų banga. Žmonės iš "Sodros" skyrių renka pažymas, kad per teismus iš valstybės galėtų išieškoti dėl ekonomikos krizės jiems neišmokėtą pensijų dalį.

Vilnietė Janina į "Lietuvos žinių" redakciją atėjo nešina prašymo "Sodros" Vilniaus skyriui pavyzdžiu. Pasak moters, šį prašymą belieka užpildyti bei išsiųsti. Ji pati jau kreipėsi į sostinės "Sodros" skyrių prašydama pateikti pažymą, kokios dalies pensijos nėra gavusi dėl to, kad nuo 2010 metų buvo sumažintos senatvės pensijos dirbantiems pensininkams.

„Kol kas vyksta tik įvairios diskusijos dėl pensijų grąžinimo. Tačiau jau dabar noriu žinoti, kiek man skolinga valstybė“, - LŽ tvirtino vilnietė. Pasak moters, kai bus tiksliai suskaičiuota, kiek iš jos buvo „atimta“, bus galima kreiptis ir į teismą, kad tie pinigai jai būtų grąžinti. Janina teigė, kad ji jau galutinai apsisprendė taip pasielgti. „Tai apsidraudimas ateičiai“, - LŽ tikino Janina.

Pinigai liks paveldėtojams

Vilnietė pabrėžė, kad taip padarius bus užtikrintas valstybės skolos išieškojimas net ir jos mirties atveju - dėl skolos toliau galėtų bylinėtis jos paveldėtojai. O jeigu būtų priimtas sprendimas išmokėti kompensaciją, ir pretenduoti į ją. „Manau, kad tie, kurie į teismą nesikreips ir patys nerodys iniciatyvos susigrąžinti valstybės nusavintus pinigus, jų gali ir nesulaukti“, - tikino vilnietė. Moteris aiškino, kad tie keli tūkstančiai litų, kuriuos ji ketina prisiteisti, valstybei gal ir nėra dideli pinigai, tačiau jai - nemenki. „Manyčiau, kad pensininkams neverta laukti, kol politikai ką nors nutars, geriau savo interesus ginti teisinėmis priemonėmis jau dabar, kol esame gyvi, ir sveikata leidžia tai daryti“, - tikino Janina.

Kaip bus kompensuota kitiems pensininkams, M.Žilionio teigimu, sprendžia politikai./ELTA nuotrauka

Laukia tūkstančiai pensininkų

2012-ųjų vasario 6 dieną Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, konstatuojantį, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo, kuris įsigaliojo 2010 metų sausio 1 dieną, 5 bei 8 straipsnių 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų valstybinių bei senatvės pensijų mokėjimas jų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Todėl dar 2012-ųjų birželio 30 dieną Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas.

Tuo naudodamiesi pensininkai pradėjo rašyti pareiškimus teismams ir reikalauti iš valstybės išieškoti jiems neišmokėtą pensijų dalį. Jau yra nemažai įsiteisėjusių įvairių instancijų teismų sprendimų. Be to, šalies teismuose, kaip LŽ informavo "Sodros" Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Žilionis, šiuo metu yra dar 173 bylos, kuriose prašoma iš valstybės 2010-2012 metais dirbusiems pensininkams priteisti 1,897 mln. litų, kaip neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės arba valstybinės pensijos dalį.

„Kaip bus kompensuota kitiems pensininkams, sprendžia politikai - valdančiosios koalicijos sudaryta darbo grupė. Ji ir pasiūlys, kada ir kaip turės būti kompensuojamos nepriemokos“, - teigė M.Žilionis. Pasak jo, 2010 metais dirbo apie 55 tūkst. gyventojų, kuriems buvo mokamos senatvės ar valstybinės pensijos.

Siūlo dar palūkėti

Vilnietė Janina neslėpė, kad per teismą išieškoti nesumokėtą pensijos dalį ji ryžosi, kai praėjusių metų pabaigoje premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad dėl krizės sumažintos pensijos bus kompensuotos iki 2016 metų, o žmonėms priklausančią neišmokėtą pensijos dalį bus galima paveldėti. Moteris tuo nepatikėjo.

Tik pensininkams atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos atstovai siūlo įvykių neskubinti. Mat praėjusią savaitę jau įvyko pirmasis darbo grupės posėdis dėl pensijų kompensavimo. Posėdyje, kuriam pirmininkavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, buvo susitarta, kad pensijų kompensavimo tvarka turi būti parengta iki vasario vidurio. „Pensininkams nereikėtų skubinti įvykių, reikėtų dar palaukti. Neprarandame vilties, kad valstybė mūsų nusavintus pinigus grąžins gera valia“, - LŽ teigė Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus. Pasak jo, niekas ir dabar pensininkams nedraudžia, surinkus visus reikiamus dokumentus, kreiptis į teismą. Tačiau jie, P.Ruzgaus žodžiais, turėtų žinoti, kad kreipdamiesi į teismą patirs ir finansinių išlaidų – teks samdyti advokatus, nes be jų pagalbos vargu ar pavyks tinkamai parengti dokumentus teismui.

P.Ruzgus tvirtino vis dar neprarandantis vilties, kad valdžia įvykdys ir pažadus neišmokėtą pensijų dalį palikti pensininkų palikuonims, jeigu pensininkai iškeliautų anapilin. „Jau ir taip dėl pensijų dalies nusavinimo Lietuvai gėda prieš visą pasaulį“, - tvirtino Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas.

Prašymo "Sodrai" formą rasite čia.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"