TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pensininkams žiebiama nereali viltis

2014 07 10 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Grupė parlamentarų inicijuoja Valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo pataisas, kad mirus pensijų gavėjams neišmokėtą kompensacijos dalį galėtų gauti jų turto paveldėtojai. Tačiau šis sumanymas veikiausiai nesulauks palaikymo, juolab kad ir ankstesniems panašiems siūlymams nebuvo pritarta.

Kaip LŽ aiškino vienas pataisų iniciatorių parlamentaras Povilas Urbšys, jomis siekiama iki galo įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2012 metų vasario 6 dienos nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, leidusios pensininkams mokėti sumažintą pensiją, prieštarauja Konstitucijai.

Be to, Seimo priimtame Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme nenumatyta teisė gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą.

Siekia socialinio teisingumo

„Kuo žmogus kaltas, kad mirė nesulaukęs visos kompensacijos už pensijos dalį, kuri buvo neteisėtai nusavinta? Būtų logiška, jei jo artimieji ar kiti paveldėtojai paveldėtų ir tą neišmokėtą dalį“, - teigė P. Urbšys.

Pataisas kartu su juo registravo įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai Remigijus Ačas, Rima Baškienė, Linas Balsys, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Matulevičius, Dalia Teišerskytė ir Aleksandras Zeltinis. „Pataisas palaikančių Seimo narių priklausymas tiek valdančiąją daugumą sudarančioms partijoms, tiek esančioms opozicijoje leidžia tikėtis, kad ir jų frakcijos pritars pakeitimams, nes būtina atkurti socialinį teisingumą“, - tvirtino parlamentaras.

Girdi tik pažadus

P. Urbšys priminė, kad Lietuvoje jau buvo susiklosčiusi panaši situacija kompensuojant pensijas. 2007-ųjų lapkritį Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymą ir taikė jį pensijų gavėjams, kurie 2001-2002 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl gavo ne visą paskirtą valstybinę socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensiją. Tuo įstatymu buvo numatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina velionio turtas.

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus LŽ sakė manantis, kad valdžia ir šįkart turėtų pasielgti taip, kaip prieš septynerius metus. „Valstybė pasisavino dalį mūsų uždirbtų pensijų. Žada kompensuoti, bet kol kas girdime tik pažadus, daugiau nieko. Dar negražiau elgiamasi anapilin išeinančių pensininkų atžvilgiu - jų palikuonims net kompensacijų atiduoti nenorima. Tai nepadoru, negražu ir nesąžininga“, - pabrėžė jis.

Anot P. Ruzgaus, jau būtų laikas numatyti pensijų kompensavimą ir tuo metu dirbusiems pensininkams, nes jų senatvės ar valstybės pensijos sunkmečiu buvo nurėžtos dar daugiau. "Sodros" duomenimis, 2010 metais dirbo apie 55 tūkst. gyventojų, kuriems buvo mokamos senatvės ar valstybės pensijos.

Pritarimo gali ir nebūti

Ar išsipildys daugelio pensininkų svajonė, kol kas neaišku. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė LŽ aiškino, kad Seime svarstant įstatymą dėl pensijų kompensavimo sulaukta siūlymo sumažintų senatvės pensijų kompensacijas mokėti ir mirusių pensininkų turto paveldėtojams, tačiau tąkart komitetas šiems sumanymams nepritarė.

„Lietuvoje nėra tokios praktikos, kad pensija būtų paveldima. Be to, nemanau, jog nuo pavasario Lietuvos ekonomikos situacija itin pagerėjo. O juk reikia ieškoti galimybių kompensuoti sumažintas pensijas ir kitoms pensininkų grupėms“, - pažymėjo K. Miškinienė.

Pradžia - jau čia pat

Priminsime, kad gegužės 15 dieną Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė įstatymą, kuris reglamentavo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo asmenims, kuriems pensijos buvo sumažintos 2010–2011 metais, tvarką.

Numatyta, jog procesas prasidės šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Metų pabaigoje pensijų gavėjams bus išmokėta 20 proc. apskaičiuoto skirtumo, 2015 ir 2016 metais – po 40 proc. apskaičiuoto pensijų dydžio skirtumo, išmokant po lygią jo dalį kiekvieną ketvirtį. Pagal įstatymą, tais atvejais, kai visa apskaičiuota nepriemoka neviršys 100 litų, ji bus išmokėta visa, neskaidant dalimis, šių metų pabaigoje.

Kompensuojamos dalies sumos bus apskaičiuojamos nereikalaujant gavėjų prašymų pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimus duomenis, išskyrus atvejus, kai pensijos mokėjimas yra nutrauktas.

Šiemet numatoma išmokėti apie 90 mln. litų, o iš viso kompensavimui reikės maždaug 450 mln. litų. Pensijų kompensacijas gaus beveik 484 tūkst. asmenų.

Įstatyme nenustatytas senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems asmenims ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas, todėl Seimas pasiūlė Vyriausybei kasmet, pradedant 2015-aisiais, įvertinti šių pensijų kompensavimo galimybes atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto galimybes.

Senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems pensininkams pareikalautų apie 360,7 mln. litų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, o dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas – maždaug 45 mln. litų iš valstybės biudžeto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"