TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pensininkų piniginės papilnės vėlyvą rudenį

2014 05 16 6:00
T.Medaiskio nuomone, Seimas, pagrindiniu kompensacijų mokėjimo šaltiniu pasirinkdamas valstybės biudžetą, pasielgė teisingai. LŽ archyvo nuotrauka

Pusė milijono šalies pensininkų sulaukė gerosios naujienos. Seimas vakar vieningai patvirtino sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimo tvarką.

Per krizę sumažintos senatvės pensijos bus pradėtos grąžinti šių metų pabaigoje, baigtos – 2015-aisiais ir 2016-aisiais. Kitaip nei siūlė Vyriausybė, Seimas nusprendė, kad prarastoji pensijų dalis bus mokama ne tik iš Valstybinio socialino draudimo fondo (“Sodros”) viršplaninių lėšų, bet ir iš valstybės biudžeto. Jau paskutinį šių metų ketvirtį pensininkams bus išmokėta 20 proc. prarastos sumos, per ateinančius dvejus metus – po 40 procentų. Skaičiuojama, kad iš viso kompensavimui prireiks maždaug 450 mln. litų, vien šiais metais – apie 90 mln. litų.

Vakar svarstydami galutinį projektą Seimo nariai įsivėlė į tradicines diskusijas, kas kaltas, kad pensijos apskritai buvo sumažintos, ir ar galima buvo to išvengti. Šiuo klausimu sutarti nepavyko, tačiau kompensavimo tvarka buvo palaiminta vienbalsiai.

Prisiminė mokesčių didinimą

Kritiškai planus šiemet pensijas kompensuoti iš “Sodros” biudžeto vertino konservatorius Rimantas Jonas Dagys. “Tai negeras būdas, nes jis griauna socialinio draudimo pamatus“, - teigė jis. Pasak politiko, einant tokiu keliu neliks pinigų pensijoms didinti.

Liberalas Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad, palyginti su kaimynais, Lietuvos pensininkai gauna mažiausias vidutines pensijas. Anot jo, vidutinė pensija praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo 239 eurai. „Estijoje ji siekė 331 eurą, o Latvijoje buvo net 110 eurų didesnė“, - pabrėžė parlamentaras. Jo teigimu, liberalai palaiko projektą, tačiau teigia, kad šis yra „nenuoseklus ir neišbaigtas“.

„Svarstome klausimą, kurio galėjome išvengti, jei konservatoriai būtų girdėję mūsų balsus ir skaitę Konstitucinio Teismo nutarimus“, - sakė socialdemokratas Algirdas Sysas. Jo nuomone, pensijų kompensavimas ir lėšų poreikis vers grįžti prie diskusijų dėl nekilnojamojo turto, automobilių bei progresinių mokesčių. „Be mokesčių keitimo galime burti kavos tirščiais, bet nieko neišspręsime”, - sakė socialdemokratas. Pasak A.Syso, galvoti apie naujus mokesčius verčia ekonominės prognozės.

“Mes pritariame pačiam kompensavimui, tačiau turime tiesiai kalbėti – tai, ką pasiūlėte dabar, reikėtų vadinti kompensacine apgaule. Jūs nieko nekalbame apie pensijų didinimą“, - kreipdamasis į valdančiuosius kalbėjo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Kompromisinis variantas

Vilniaus universiteto docento socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio nuomone, Seimas, pagrindiniu kompensacijų mokėjimo šaltiniu pasirinkdamas valstybės biudžetą, pasielgė teisingai. “Priimtas kompromisinis sprendimas. Gal iš tiesų šiemet nebūtų paprasta peržiūrėti valstybės biudžetą ir jame numatyti reikiamą sumą”, - LŽ sakė ekpertas.

Anksčiau T.Medaiskis yra kritikavęs valdžios ketinimus prarastas pensijas grąžinti vien iš “Sodros” viršplaninių pajamų. Pasak jo, “Sodros” veiklos principas – daugėjant lėšų, didėja išmokos. “Bet yra kita medalio pusė. Jei “Sodros” pinigai mažėja, tai ir išmokos turi mažėti. Čia nieko nepadarysi. Vadinasi, joks kompensavimas nepriklausytų. Juk sunkmečiu visos visuomenės pajamos sumažėjo. Todėl, manau, neteisinga išskirti vieną privilegijuotą grupę, kurios pajamos negali mažėti. Tai tinka ir valdininkų ar teisėjų atlyginimams, kuriuos planuojama kompensuoti”, - teigė T.Medaiskis. Pasak jo, Konstitucinio Teismo jiems priteista išmoka – ne sisteminė, ją turi prisiimti valstybė. “Nieko nepadarysi, jei Konstitucinis Teismas taip supranta gyvenimą”, - sakė docentas.

Nereikalinga skuba

Finansų analitikas Gitanas Nausėda teigė nesuprantąs, kodėl taip verčiamasi per galvą kompensacijas dalijant per tris kartus. „Visą sumą galima buvo grąžinti 2015 ir 2016 metais mokant po 50 procentų. Tas ketvirtas šių metų ketvirtis prikabintas kaip šuniui penkta koja“, - LŽ tvirtino ekspertas. Pasak jo, kompensacijoms numatytas „Sodros“ šaltinis nėra pakankamai patikimas ir rimtas, nes viršplaninių pajamų gali būti, bet gali ir nebūti. Juolab kad tam įtakos gali turėti įvairios geopolitinės įtampos, recesija bei kiti ekonominiai faktoriai. „Sprendimas pakabintas ant nevisiškai patikimo kablio“, - pareiškė G.Nausėda. Jo teigimu, planuojant ateinančių metų biudžetą galima jau realiai atsižvelgti į ekonomikos augimą. „Jei jo nėra arba ekonominė situacija prastėja, tada reikėtų pademonstruoti politinį ryžtą ir ieškoti kitų išlaidų stalčių, kuriuos sumažinus galima būtų rasti kompensacijoms reikalingą sumą. Viskas būtų logiškiau, skaidriau ir patikimiau. Dabar lyg ir gėris, bet su šaukšu deguto“, - aiškino G.Nausėda. Jo teigimu, politikai, užsimenantys apie naujų mokesčių įvedimą, esą būtiną pensijoms atkurti, „iš anksto kapituliuoja“. „Jie nenori veržtis diržų ir eina lengviausiu keliu, kuris nereikalauja didelės išmonės. Tačiau turėkime galvoje, kad kiekvienas naujas mokestis mažina Lietuvos, kaip investicijų vietos, patrauklumą, lėtina ekonomikos augimą“, - pabrėžė ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"