TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pensinio amžiaus kunigams – sotesnio kąsnio vizija

2013 06 13 6:00
Pataisų autoriai siekia užtikrinti teisę gauti tokią valstybinę šalpos išmoką, kuri garantuotų minimalias pajamas valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams. LŽ archyvo nuotrauka

Visiems pensinio amžiaus sulaukusiems tradicinių religinių bendrijų dvasininkams siūloma nuo kitų metų mokėti triskart didesnes išmokas iš valstybės kišenės. Šios iniciatyvos kritikai apeliuoja į socialinį teisingumą, o Bažnyčios atstovai tikina, kad garbaus amžiaus kunigais ji gali pasirūpinti pati.

Tokias Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisas įregistravo grupė įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių, tarp kurių - Jaroslavas Narkevičius, Petras Gražulis, Sergejus Dmitrijevas. Šiuo metu valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams, sulaukusiems pensinio amžiaus, yra skiriama 360 litų per mėnesį išmoka. Priėmus pataisas ir išmoką padidinus iki trijų bazinės pensijos dydžių, valstybinė šalpos išmoka siektų 1080 litų.

Anot pataisų autorių, jomis siekiama užtikrinti teisę gauti tokią valstybinę šalpos išmoką, kuri garantuotų minimalias pajamas valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams. Projektą numatyta pradėti svarstyti dar Seimo pavasario sesijoje.

Yra nusipelnę

LŽ kalbinti pataisų projektą pasirašę Seimo nariai "tvarkietis" Andrius Mazuronis ir "darbietis" Valentinas Bukauskas neslėpė, kad rengti jas paskatino šį pavasarį kilusi dilema dėl būsimos išmokos į pensiją išeinančiam kardinolui Audriui Juozui Bačkiui. Tąkart paaiškėjo, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus garsiam dvasininkui kas mėnesį priklauso tik apie 200 litų siekianti išmoka.

„Tokia situacija valstybiniu požiūriu nelabai kaip atrodo – dvasininkų gaunamos išmokos yra labai mažos. Todėl jas būtina didinti. Be to, kunigų atliekama funkcija yra kiek kitokia nei kitos dalies visuomenės. Todėl valstybė jais turi pasirūpinti“, - LŽ tvirtino A.Mazuronis. Anot jo, kiek reikėtų valstybės lėšų padidintoms išmokoms, nebuvo suskaičiuota. Tačiau parlamentaras tikino nemanąs, kad susidarytų įspūdingos sumos, nes dvasininkų Lietuvoje nėra daug. „Tie keli šimtai tūkstančių litų per metus valstybei tikrai bus nereikšminga suma“, - įsitikinęs "tvarkietis".

Savo ruožtu V.Bukauskas aiškino, kad įregistruotos įstatymo pataisos dar nereiškia, jog jos virs įstatymu. „Tikiuosi, kad projektas Seime sukels nemažų diskusijų, gal bus priimta kiek kitokių sprendimų, bet viliuosi, jog jų tikrai bus. Į pensiją išėję dvasininkai yra mūsų valstybės piliečiai, jie tarnavo visuomenei, valstybė privalo jais pasirūpinti“, - sakė Seimo narys.

Kelia abejonių

Ekonomisto ir sociologo Romo Lazutkos įsitikinimu, politikų užmojai vienai socialinei grupei tris kartus padidinti valstybės mokamas šalpos išmokas kažin ar būtų socialiai teisingas žingsnis. Jo aiškinimu, išskirti vieną gyventojų grupę kaip ypač svarbią demokratinėse valstybėse vengiama, nes tai, kaip gyvensi senatvėje, turi priklausyti nuo to, kokias įmokas mokėjai iki senatvės. „Manau, kad politikams reikia apsispręsti dėl dvasininkų pensijų – ar dvasininkai įtraukiami į socialinį draudimą, kaip kiti Lietuvos gyventojai, ar jie naudojasi kokia nors kita savo susikurta sistema“, - LŽ sakė R.Lazutka.

Anot jo, jei norima, kad dvasininkai gautų daugiau, nei gauna dabar kaip šalpos išmoką, jie turėtų mokėti įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą. O jei Bažnyčia pati susikuria savo sistemą, valstybei jau nereikėtų į tai kištis ir remti dvasininkų.

„Šalpos išmokos numatytos kiekvienam šalies piliečiui, kuris negauna valstybinio socialinio draudimo pensijos, minimaliai pragyventi. Pagrįsti, kuo dvasininkas skiriasi nuo kokio nors skulptoriaus ar rašytojo, visą gyvenimą nedirbusio samdomo ar valstybinio darbo, nemokėjo įnašų į socialinį draudimą, sunkiai sugalvosi“, - tvirtino R.Lazutka.

Jam linkusi pritarti ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė. Anot jos, pensinio amžiaus sulaukę asmenys, turintys teisę į šalpos išmoką, ją turėtų gauti vienodo dydžio. Vienos socialinės grupės išskyrimas neprisidėtų prie socialinio teisingumo.

Nepalieka likimo valiai

Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato duomenimis, Lietuvoje yra apie 840 katalikų kunigų. Tarp jų yra ir sulaukusiųjų garbaus amžiaus, ir dar neturinčiųjų nė trisdešimties metų. Tačiau visais jais pasirūpinama.

Kaip LŽ aiškino Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, kiekviena šalies vyskupija yra nustačiusi savo tvarką, kaip rūpintis dvasininkų buitimi, jų sveikata ir kitais poreikiais, tačiau yra laikomasi bendro principo - jie išlaikomi Bažnyčios sąskaita. „Kol kunigas, nors ir emeritas, aukoja mišias ar patarnauja, gauna mišių stipendijas už savo darbą. Jei negali patarnauti dėl sveikatos ar amžiaus, sulaukia paramos iš Kauno arkivyskupijos kunigų tarpusavio paramos kasos ar kitose vyskupijose esančių analogiškų fondų“, - sakė Kauno arkivyskupijos atstovas. Anot D.Chmieliausko, į šiuos fondus tam tikrą dalį bažnyčiose už mišias bei kitus patarnavimus surenkamų lėšų moka visi vyskupijos teritorijoje esantys katalikų dvasininkai. Prireikus iš šios kasos yra remiami tie, kuriems reikia paramos gydymui ar pragyvenimui, kai kunigai jau nebepajėgia aukoti mišių.

LŽ duomenimis, iš vyskupijose kaupiamų fondų mokamos išmokos garbaus amžiaus kunigams svyruoja nuo 500 iki 700 litų per mėnesį.

„Laikoma, kad kunigas į pensiją išeina 75 metų, tačiau kada jam skiriamos išmokos iš šio specialaus fondo, priklauso ne tik nuo jo amžiaus, bet ir nuo sveikatos būklės. Kai kurie net ir sulaukę tokio amžiaus kuo puikiausiai sugeba vadovauti parapijai, atlikti kitas pareigas“, - teigė D.Chmieliauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"