TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Per Europos Parlamento rinkimus Lietuvoje gali būti liūdna

Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Jei Europos Parlamento (EP) rinkimai nesutaps su antruoju prezidento rinkimų ratu, rinkėjų aktyvumas Lietuvoje per šiuos rinkimus bus kritinis kaip ir 2009-aisiais, kai prie balsadėžių atėjo vos 21 proc. rinkėjų, tvirtina politologas Algis Krupavičius. 

Ši institucija pati kalta, kad lietuviams ji neįdomi, portalui LRT.lt teigė politologas.

Jei rinkimai sutaps, balsuos 50 proc.

Gegužę Europos Sąjungos (ES) šalys rinks naują Parlamentą. Paskutiniai rinkimai 2009-aisiais pasižymėjo itin mažu rinkėjų aktyvumu, tačiau ne tik Lietuvoje, kur savo balso teise pasinaudojo vos 21 proc. rinkėjų (ES vidurkis buvo 43 proc.), bet ir visoje Europoje. Palyginimui, per pirmuosius rinkimus į EP Lietuvoje prie balsadėžių atėjo kone dvigubai daugiau rinkėjų – 48,38 proc.

Kaip LRT.lt komentavo Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius A.Krupavičius, jei EP rinkimai sutaps su antruoju prezidento rinkimų ratu, aktyvumas turėtų siekti apie 50 proc., kaip kad per rinkimus 2004-aisiais. Tačiau neaišku, ar antrasis prezidento rinkimų turas apskritai bus.

„2014-ųjų EP rinkimų naujovė, kad Europos partijos kelia kandidatus į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą. Galimybe rinkti EK vadovą mėginama padidinti rinkėjų aktyvumą rinkimuose į EP. Tikėtina, kad tų šalių ir partijų, kurios turės tokius kandidatus, šalininkai bus kiek aktyvesni šiuose rinkimuose“, – svarsto A.Krupavičius.

Politologo nuomone, politinis pasyvumas yra skiriamasis EP rinkimų bruožas, o rinkėjų aktyvumas esą dramatiškai sumažėjo nuo pirmųjų EP rinkimų 1979-aisiais, kai dalyvavo beveik 62 proc. rinkėjų, iki 43 proc. 2009-aisiais.

Priežasčių, kodėl nebalsuoja – daugybė

A.Krupavičiaus manymu, EP nepatrauklumą lemia daugelis priežasčių. Visų pirma, EP, pasak politologo, nėra labai įtakinga ES institucija pagal savo galias. Taip pat rinkėjams esą trūksta informacijos apie tai, ką apskritai daro EP.

„Galiausiai, EP sugeba pati susigadinti įvaizdį. Pavyzdžiui, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ataskaitą, pateiktą D.Grybauskaitės, klausė pora dešimčių europarlamentarų iš daugiau kaip 800. D.Grybauskaitė kalbėjo beveik tuščioje salėje. Net mūsų Seime, kuris populiarumu visuomenėje pasigirti taip pat negali, tokio parlamento narių posėdžio nelankymo nebūna. Tad ar taip besielgiantis EP gali būti įdomus Europos šalių rinkėjams?“, – klausia KTU profesorius.

Savo ruožtu EP atstovas Lietuvos žiniasklaidai Robertas Pogorelis LRT.lt sako, kad EP jau pradėjo vykdyti rinkėjų informavimo ir aktyvinimo kampaniją visose 28 ES šalyse. Pasak R.Pogorelio, rengiami susitikimai su įvairiomis interesų grupėmis, jaunimu, žiniasklaida.

„Nors tyrimai rodo, kad apie EP dabar girdima ir žinoma gerokai dažniau nei anksčiau, dar trūksta žinių apie jo veiklą ir po Lisabonos sutarties gerokai išaugusias EP galias. Prieš 2009-ųjų rinkimus kai kurie politologai, vieši asmenys klaidingai vadino EP „konsultaciniu“ organu, nors tai netiesa. [...] Už ką balsuoti – rinkėjo reikalas. Mums svarbu, kad jis ateitų prie urnos. Visų pirma rinkėjus raginti ateiti balsuoti turėtų patys politikai, įtikindami žmones, kad už juos balsuoti verta“, – sako R.Pogorelis.

„Ištikimiausi išrinko keistai besielgiantį kolegą“

Pasak EP atstovo, apklausų duomenys rodo, kad lietuviai buvo nelinkę balsuoti ne todėl, kad nepritartų ES ar Lietuvos narystei joje, bet esą rinkėjai tuo tiesiog nesidomi, yra nusivylę politika bei valdžia. „Bet yra geras pasakymas – jei neužsiimi politika, tai politika užsiima tavimi. Jei tu nebalsuosi, už tave valdžią išrinks kiti“, – LRT.lt kalbėjo R.Pogorelis.

Tokios nuomonės laikosi ir europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Pasak jos, 2009-aisiais nebuvo antrojo prezidento rinkimų turo, todėl atėjo balsuoti tik ištikimiausi. „Kai atėjo ištikimiausi, turime tokį keistai besielgiantį kolegą čia EP“, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė po to, kai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis pareiškė, jog tautinės mažumos Lietuvoje yra persekiojamos ir baudžiamos.

Savo ruožtu europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtina, kad su rinkėjais nėra lengva bendrauti dar ir dėl to, kad priimami sprendimai EP realybėje įsigalioja po 3-4 metų. Tiek R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, tiek V.Blinkevičiūtė rinkėjams pataria neužlipti ant politinių pažadų grėblio.

„Kai kandidatuoja į EP, kai kurie politikai prižada padidinti pensijas. Tai visiška nesąmonė ir nereikia tikėti tokiais dalykais“, – sako V.Blinkevičiūtė.

R.Pogorelis nelinkęs prognozuoti būsimo rinkėjų aktyvumo gegužę vyksiančiuose rinkimuose į EP, tačiau esą yra visos prielaidos tam, kad šiemet balsuoti ateitų daugiau žmonių nei 2009-aisias. Pasak EP atstovo, ES reikalai Lietuvoje gerokai plačiau žinomi, ypač po sėkmingo pirmininkavimo ES Tarybai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"