Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Per Kalbos komisijos rinkimus susiremta dėl „trijų raidžių“

 
2017 05 31 14:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį turėję įvykti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narių rinkimai atidėtį, posėdį palikus opozicijos atstovams.

Komitetui iš daugiau kaip dvidešimt kandidatų renkant 17 atstovų į VLKK, pradėjus klausimo svarstymą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušra Papirtienė paprašė kiekvieno prisistatyti ir „pasakyti poziciją dėl tų trijų raidžių“.

Pasisakė tarp kandidatų esanti dabartinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė, pažymėjusi, kad komisija yra paskelbusi savo sprendimą – siūlo leisti rašyti asmenvardžius lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje tais atvejais, kai Lietuvos pilietis turi per santuoką įgautą užsienietišką pavardę, tokiose šeimose gimusiems vaikams, taip pat Lietuvos pilietybę gaunantiems užsieniečiams.

Tokią išvadą VLKK pastarąjį kartą paskelbė gegužę, paprašyta Seimo pateikto savo vertinimą dėl alternatyvių projektų: vienu siūloma lotyniškos abėcėlės raides x, w, q leisti asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kitu originali pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, pastarąjį projektą remia ŠMK pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša ir dalis šios frakcijos atstovų.

„Kalbos komisijos išvada dėl jūsų minimų klausimų pasakyta, sprendimas paskelbtas, kad tais atvejais, kai užsienietis tampa Lietuvos piliečiu, santuokos atveju, tokiose šeimose gimstančių vaikų atveju galėtų būti tos trys raidės. Tokia komisijos išvada yra pasakyta jau nuo 1991 metų, kai buvo Aukščiausiosios Tarybos nutarime pasakyta, kad užsienio pilietis, tampantis Lietuvos piliečiu, jei turi lotyniškais rašmenimis rašomą asmenvardį, jis gali būti perrašomas į Lietuvos respublikos piliečio pasą“, – sakė D.Vaišnienė.

Ji pabrėžė, kad tokia VLKK pozicija nesikeitė keičiantis komisijos sudėčiai: „Ši komisijos pozicija buvo nuosekli ir per kitas kadencijas, tai yra pasiūlymas, o teisinis reguliavimas yra Seimo kompetencija“.

A.Papirtienė paklausė, ar visi komisijos nariai pritarė tokiai pozicijai. Pasak D.Vaišnienės, 2014 metais tvirtinant VLKK išvadą visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai balsavo vienbalsiai, 2015 metais du nariai susilaikė, šiais metais vienas balsavo „prieš“ ir du susilaikė.

Tuomet „valstiečių“ atstovė A.Papirtienė pasiteiravo, ar yra kandidatų, „kurie nebuvo komisijos nariai ir nebalsavo šiais klausimais, ir pasakytų savo poziciją“.

Į jos klausimą atsakė Lietuvių kalbos instituto darbuotoja Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė: „Gyvename grėsmingame laikotarpyje, todėl iš tikrųjų keisti kažko šiuo metu galimybių tikrai nematau, ir argumentų įvesti tris papildomas raides asmenvardžių rašybai aš nematau“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius ironizuodamas replikavo, kad „vien dėl to reikia išrinkti pirmininke, ir visos kitos kompetencijos nebūtinos“, bei paliko posėdžių salę.

„Aš nedalyvausiu šitam farse, delikačiai kalbant“, – sakė J.Narkevičius, o į komiteto narių perspėjimus, kad grius kvorumas, atsakė: „Atsiprašau, ne vien Lietuvos lenkas gelbės situaciją, yra ir kitų“.

Jau anksčiau komisijos posėdį prieš VLKK narių rinkimus buvo palikę opozicinių konservatorių atstovai.

Nors posėdyje likę „valdantieji“ turėjo šešių narių iš dešimties kvorumą, po trumpo uždaro pasitarimo nuspręsta rinkimus atidėti.

Komiteto pirmininkas E.Jovaiša sakė, kad bus siekiama VLKK narius išrinkti per „demokratinius rinkimus, dalyvaujat visoms politinėms partijoms“.

Kalbos komisiją sudaro 17 narių. Kalbos komisijos narius skiria ir atleidžia Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu. Kalbos komisijos nariai skiriami penkeriems metams.

Lietuvoje dešimtmečius vyksta diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos, vieniems politikams siūlant leisti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kitai stovyklai priešinantis argumentuojant, kad bus sumenkintas valstybinės lietuvų kalbos statusas.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet antrame dokumento puslapyje. Skundų autoriai nėra šiais sprendimais patenkinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"