TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Per Lietuvą - bėgančio Napoleono pėdomis

2011 08 24 0:00
Olandų entuziastai, pasitelkę 1812 metų žemėlapį, tikisi atkartoti Napoleono Bonaparto grįžimą į Paryžių.
LŽ archyvo nuotrauka

Trijose mūsų krašto merijose apsilankęs Nyderlandų pilietis pateikė joms neįprastą prašymą. Olandas siekia paramos savo organizuojamai "napoleoniškai" kelionei, kurios maršrutas nusidrieks ir per Lietuvą.

Olandas Joostas van Hovellas tot Westervlieras kitų metų pavasarį kartu su trimis bendraminčiais žada pakartoti 1912-aisiais vykusią imperatoriaus Napoleono Bonaparto kelionę iš Rusijos į Prancūziją. Tuomet Napoleonas, sprukdamas nuo Rusijos kariuomenės, per 13 dienų arkliais traukiama karieta nuvažiavo 2 tūkst. kilometrų.

Būsimas olando žygio maršrutas drieksis per tas pačias vietoves ir sieks Vilnių, Kauną, Marijampolę.

Įkvėpė generolo dienoraštis

Toks sumanymas olandui kilo prieš kelerius metus. Jį paskatino Napoleono ištikimo bendrakeleivio generolo Armand'o de Caulaincourt'o rašytas dienoraštis. Jame detaliai aprašyta, kaip Napoleonas kartu su keletu jam ištikimų bendražygių apsisprendė palikti nuo rusų bėgančią beveik sutriuškintą savo kariuomenę 1812 metų gruodį, kuriomis vietovėmis keliavo, kur apsistodavo, kaip imperatorių sutikdavo vietos gyventojai. "Keliaudami arkliais kinkyta karieta norime patikslinti dienoraštyje pateikiamus faktus", - teigė žygio organizatorius, susitikęs su marijampoliečiais.

Subūrė bendraminčius

Olandas į kelionę nuo Smargonių miestelio Baltarusijoje iki pat Paryžiaus žada leistis ne vienas. Kartu su juo vyks nemažą patirtį keliaujant arkliais turintis Gerritas Haakeesteris bei šio žmona. Prie jų prisidės ir kelionių žirgais entuziastai Harisas Mulderis ir Andre de Vriesas.

Per kelionę ne tik bus bandoma atkartoti Napoleono bėgimo į Prancūziją maršrutą, bet ir jį iš naujo aprašyti, palyginant, kaip Europos šalys atrodė prieš 200 metų ir kaip atrodo dabar. Taip pat bus sukurtas dokumentinis filmas apie kelionę, plačiau pristatant aplankytas vietoves.

Proga pasigarsinti

Sumanymo iniciatorius jau susitiko su Vilniaus, Kauno, Marijampolės merijų darbuotojais, galinčiais jam padėti organizuojant sudėtingą kelionę. Kauno regiono turizmo informacinio centro direktorius Sigitas Sidaravičius LŽ pasakojo siūlęs olandams atvykimą į Kauną arklių traukiama karieta priderinti prie miesto šventės. "Keliautojai kol kas tikslios savo kelionės datos dar nėra nustatę", - sakė S.Sidaravičius. Anot jo, Kaunas kitais metais ir pats žada paminėti Napoleono žygio į Rusiją 200 metų jubiliejų. Dabar kaip tik yra svarstomos idėjos ir kuriami planai, tariamasi su karo istorikais.

Vilniaus mero patarėja Rasa Razgaitienė LŽ teigė, kad su kelionei besiruošiančiais olandais dar nėra galutinai suderinta, kokie renginiai tuo metu vyks sostinėje. Tačiau neabejoja, kad tokių tikrai būsią. Juolab kad iki kitų metų gegužės dar yra nemažai laiko.

Kaip karieta keliaujančius olandus sutiks marijampoliečiai, kol kas taip pat diskutuojama. Tačiau tikimasi, kad kelionė žirgais neliks be Marijampolės gyventojų dėmesio. Mat būtent Marijampolėje Napoleonas nusprendė pasirinkti kitą kelionės į Prancūziją maršrutą, nei buvo planuota.

Ne pirmas žygeivis

Prieš kelerius metus į kelionę žirgais po Lietuvą leidosi grupė danų. Beveik mėnesį jie keliavo nuošaliais mūsų krašto keliais, bandydami pakartoti maršrutą, kuriuo Pirmojo pasaulinio karo sūkuriai nešiojo vieno iš keliaujančiųjų Kajaus Henningseno senelį Iverą Henningseną.

Jis 1915 metais buvo prievarta paimtas į vokiečių kariuomenę ir, tarnaudamas sanitaru, dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose Lenkijoje bei Lietuvoje. Jis iš fronto linijos namiškiams ne tik rašė laiškus, pasakodamas apie vietoves, miestų bei miestelių gyvenimą, bet ir piešė piešinius. Yra išlikę apie 150 laiškų ir 106 piešiniai. Pagal juos K.Henningsenas bei jo bendraminčiai istorikai sudarė maršrutą, atspindintį, kur ir kada buvo apsistojęs jo senelis. Maršrutas driekėsi nuo Lenkijos Augustavo iki Latvijos Daugpilio.

"Šios kelionės metu buvo susuktas filmas, pristatantis mūsų kraštą, yra parašyta knyga. Manau, kad tai žingsnis pristatant mūsų šalį užsieniečiams. Jie gali akivaizdžiai įsitikinti, kaip pakito Lietuva per šimtmetį. Tik gaila, kad kol kas nei filmas, nei išleista knyga Marijampolės nepasiekė", - LŽ sakė K.Henningseno kelione rūpinęsis Marijampolės savivaldybės paminklotvarkininkas istorikas Gedeminas Kuncaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"