TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Per Sausio 13-osios minėjimą – viltis, kad Rusija atsiprašys

2015 01 13 11:24
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Artėja laikas, kai iš Seimo tribūnos nuskambės oficialus Rusijos atsiprašymas už sovietinę okupaciją, antradienį minint Sausio 13-ąją teigė buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, signataras Petras Vaitiekūnas.

„Tačiau aš vis tiek turiu viltį, turiu viziją, galbūt neįtikimai skambėtų, kaip Antrojo pasaulinio karo metais, kokiais 1943 metais, būtų pasakyti žodžiai, kad kažkas mato Vokietiją Europos civilizacijos pagrindine dalimi, pagrindine sudėtine europietiškos civilizacijos dalimi. Tai skambėtų neįtikinamai, bet šiandien tai yra faktas. Todėl ateityje matau Rusiją Vakarų ir Europos civilizacijos dalimi. Matau, kad artėja laikas, kai iš šios tribūnos bus pasakyti žodžiai, nuskambės oficialus Rusijos atsiprašymas už Lietuvos sovietinę okupaciją“, - sakė jis.

P.Vaitiekūno teigimu, Lietuva šiuo metu yra Europos civilizacijos dalis, bet dar yra daug žmonių, kuriems ta laisvė nepatinka.

„Mes sukūrėme Europą Lietuvoje, mes priklausome Europos civilizacijai, tai yra faktas, kaip saulė pateka Rytuose, o nusileidžia Vakaruose. Galimas daiktas, yra labai daug žmonių ir Rytuose, ir Pietuose, ordos tokių žmonių, kurie nori mūsų laisvę sutrypti“, - kalbėjo signataras.

Anot jo, pamatinis Europos civilizacijos principas - tikėjimas, kad žmogus iš prigimties yra geras: jeigu žmogus yra geras, jis gali būti laisvas, o laisvas žmogus ištaisys savo klaidas.

„Deja, su šita civilizacijos koncepcija yra daug nesutinkančiųjų. Kodėl tie šimtai milijonų Rytuose nesutinka ir nori užgesinti tą laisvę, ir atnešti kitą, savo supratimą apie pasaulį? Visų pirma - skurdas. Skurdas ir tamsumas. Tai propagandistinė smarvė, kuri persmelkusi jų televizorius, jų laikraščius, jų radiją, jie yra apnuodyti propagandistinio melo. Tai fundamentalus nesėkmės ženklas, kuris persekioja tą šalį nuo pat pradžios. Nesugebėjimas sukurti sėkmės istorijos, kokią sugebėjo sukurti Lietuva ir tuo „pažemino“ kai kuriuos kaimynus“, - pareiškė P.Vaitiekūnas.

„Tai galų gale šiukšlyno ekonomika, šiukšlyno finansai toje šalyje. Žodis „šiukšlynas“ nėra metafora, tai yra tikslus ekonominis finansinis terminas, jų reitingai yra šiukšlyno lygyje. Ir rusai tai mato“, - teigė jis.

P.Vaitiekūno tvirtinimu, daug galima kalbėti, kodėl Rusija taip elgiasi ir kas bus toliau, bet, anot jo, prasmingi yra du dalykai, apie kuriuos verta diskutuoti - kaip stabdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką ir kaip padėti Ukrainai.

„Noriu pabrėžti, kad nė vienas rusas nėra mūsų priešas, kol neperžengė mūsų sienos, kol neperžengė Europos Sąjungos valstybės sienos, kol neperžengė NATO sienos, kol rusas neperžengė su ginklu rankoje mūsų draugų sienos“, - sakė kalbėtojas.

Jis pabrėžė, kad priešas yra prezidento V.Putino vykdoma politika, nes ji griauna pasaulio tvarką karine jėga, naikina tarptautinę teisę, sutartis, kurios buvo pasirašytos ir Sovietų Sąjungos, ir Rusijos, naikina parašus po tomis sutartimis, naikina egzistuojančias sienas, keičia jas jėga, pamina nepriklausomybės ir suvereniteto faktus.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Vėliau, vasario ir balandžio mėnesiais, nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.

Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"