Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Perėja plepalams telefonu – ne vieta

 
2017 06 17 12:00
Mobiliojo ryšio įrenginiai blaško pėsčiųjų dėmesį, todėl didina galimybę sukelti eismo įvykį.
Mobiliojo ryšio įrenginiai blaško pėsčiųjų dėmesį, todėl didina galimybę sukelti eismo įvykį. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Grupė parlamentarų siūlo uždrausti pėstiesiems pėsčiųjų perėjose naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis. Esą taip sumažėtų eismo įvykių ir būtų labiau apsaugota eismo dalyvių gyvybė bei sveikata.

Saugaus eismo ekspertai, policijos pareigūnai tokiam sumanymui pritaria, tačiau siūlo nepamiršti ir šviečiamosios veiklos, mat vėl gali atsitikti taip, kaip su draudimu naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant – jį dalis vairuotojų vis dar ignoruoja.

Dėl pačių pėsčiųjų

Lietuvos kelių policijos duomenimis, vien pirmąją birželio savaitę (iki birželio 9 dienos) šalies keliuose per eismo įvykius žuvo 4 žmonės, 94 buvo sužeisti. Keturi pėstieji buvo sužaloti pėsčiųjų perėjose. Iš viso šiais metais, iki birželio 9-osios, eismo įvykiuose žuvo 75 žmonės – penkiais daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

„Per metus eismo įvykiuose sužalojama apie 500 žmonių. Skaičių, kiek nelaimių įvyksta dėl to, kad pėstieji, eidami per gatvę pėsčiųjų perėja, kalba mobiliaisiais telefonais, rašo ir skaito žinutes ar naršo internete, nėra. Tačiau visi žinome, kad tai paplitęs reiškinys, kurį reikėtų išgyvendinti“, – „Lietuvos žinioms“ teigė vienas sumanymo uždrausti pėstiesiems einant pėsčiųjų perėja naudotis mobiliaisiais įrenginiais iniciatorių parlamentaras Algis Strelčiūnas.

Jis kartu su kolegomis Stasiu Šedbaru, Lauru Stacevičiumi, Petru Valiūnu ir Ričardu Juška Seime įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, numatančias tokį draudimą. Anot A. Strelčiūno, jei visi eismo dalyviai būtų dėmesingi, sumažėtų įvykių, per kuriuos nukenčia žmonės. Mobiliojo ryšio įrenginiai blaško pėsčiųjų dėmesį, todėl didina galimybę sukelti eismo įvykį. Tai itin pavojinga žiemą, kai eismo sąlygos būna sudėtingesnės.

„Jei pėstiesiems būtų uždrausta naudotis mobiliaisiais įrenginiais einant pėsčiųjų perėja ir jie šio draudimo laikytųsi, nelaimių statistika tikrai pagerėtų – jų būtų vos ne perpus mažiau“, – tvirtino A. Strelčiūnas.

Atsargumo per daug nebus

Saugaus eismo ekspertas, VšĮ „1 pozicija“ direktorius Darius Grinbergas „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog politikų siūlomos pataisos turėtų teigiamos įtakos eismo saugumui. „Jei eini per gatvę, dėmesys turi būti sutelktas į tai, o ne į telefoną“, – tvirtino jis.

Anot D. Grinbergo, minėtas draudimas būtų viena priemonių, verčiančių pėsčiuosius atsakingiau elgtis gatvėje, nes ir jie yra eismo dalyvių dalis. Mat daugelis vairuotojų kasdien mato, kaip pėstieji tiesiog mauna per gatvę net neapsižvalgę, taip neretai sukeldami avarines situacijas.

D. Grinbergui buvo linkęs pritarti Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. Pasak jo, jei žmogus, pereidamas kelią, tegul ir pėsčiųjų perėjoje ir tuomet, kai jam leidžiama, nekreipia dėmesio į tai, kas vyksta kelyje, tai jau savaime sudaro prielaidas atsitikti kokiai nors nelaimei. „Statistika rodo, kad ir pėsčiųjų perėjose žmones gali partrenkti automobiliai. Todėl pėstieji turi būti atsargūs visur ir visada“, – pažymėjo V. Grašys.

Kaip sukontroliuoti?

Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas neslėpė, kad jei Seimas pritartų pasiūlymams uždrausti pėstiesiems naudotis mobiliaisiais įrenginiais pėsčiųjų perėjose, policininkams kiltų nemenka dilema – kaip užtikrinti, kad šio draudimo būtų laikomasi. Mat prie kiekvienos perėjos po pareigūną nepastatysi. „Dar nepavyko priversti vairuotojų, kad jie nesinaudotų mobiliaisiais įrenginiais, tad ar pavyktų priversti pėsčiuosius, net nežinau. Bet tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios negalėtų būti priimtas toks draudimas“, – kalbėjo V. Grašys.

Algis Strelčiūnas: „Nelaimių statistika tikrai pagerėtų – jų būtų vos ne perpus mažiau.“

Parlamentaras A. Strelčiūnas tikino, kad draudimas veiktų kaip profilaktinė drausminanti priemonė, panašiai, kaip šiuo metu veikia draudimas vairuotojams be laisvųjų rankų įrangos vairuojant naudotis mobiliojo ryšio telefonu. Esą dėl šio draudimo nelaimių taip pat sumažėjo.

Romo Jurgaičio nuotrauka
Romo Jurgaičio nuotrauka

Todėl kartu su naujuoju draudimu esą turėtų būti vykdoma šviečiamoji veikla, kad žmonės suprastų, jog toks draudimas būtinas jų pačių labui.

A. Strelčiūno tikinimu, policijai sukontroliuoti, kaip laikomasi tokio draudimo, neturėtų būti sudėtinga – nemažoje dalyje sankryžų, ypač didžiuosiuose miestuose, yra įrengtos eismo reguliavimo kameros.

„Nesiūlome iš karto taikyti baudų, bet Vyriausybė pati turėtų apsispręsti, kaip turėtų būti keičiamas Administracinių nusižengimų kodeksas. Manau, kad vargu ar būtų tikslinga pėstiesiems jau už pirmąjį tokį nusižengimą skirti pinigines baudas. Gal reikėtų pirmiausia apsiriboti įspėjimu, o jau pasikartojus nusižengimams – kirsti per kišenę“, – svarstė parlamentaras.

Jis vylėsi, kad Seime siūlomoms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms bus pritarta, nes tai nėra koks nors politinis pasiūlymas, o tik priemonė, didinanti eismo saugumą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"