TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pergalės dieną šventė ir Lietuvoje

2011 05 10 0:00
Į Gegužės 9-osios minėjimą Klaipėdoje atėjo keli tūkstančiai įvairaus amžiaus gėlėmis nešinų rusakalbių.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Vakar Klaipėdoje ir Vilniuje iš garsiakalbių liejosi rusų kalba, skambėjo sovietinės dainos "Katiuša" ir "Denj pobedy". Taip dviejų Lietuvos miestų rusakalbių bendruomenės minėjo pergalės prieš nacizmą 66-ąsias metines.

Į šventinį Gegužės 9-osios mitingą, vykusį senosiose kapinėse prie monumento žuvusiems sovietiniams kariams, vakar atėjo keli tūkstančiai įvairaus amžiaus gėlėmis nešinų rusakalbių Klaipėdos gyventojų. Daugeliui jų tai buvo viena iš nedaugelio progų užsivilkti karinę uniformą, papuoštą ordinais ir medaliais, susitikti su pažįstamais, pasikalbėti.

Vilniaus Antakalnio kapinėse pagerbti Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių vakar taip pat nuo ryto rinkosi žmonės. Renginyje dalyvavo ir kalbas sakė Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachstano ambasadoriai, Antrojo pasaulinio karo veteranų atstovai, Lietuvos politikai.

Moksleivių daugiau nei veteranų

Klaipėdoje šiuo metu gyvena keli šimtai Antrojo pasaulinio karo veteranų, vidutinis jų amžius - 85 metai. Pasak Antihitlerinės koalicijos Antrojo pasaulinio karo veteranų organizacijos Klaipėdos skyriaus pirmininko Broniaus Satkausko, vien praėjusiais metais Anapilin iškeliavo 66 šio karo veteranai. Tad suprantama, kad į vakarykštį renginį dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos galėjo ateiti vos keli tikrieji veteranai. Todėl aikštėje prie paminklo moksleivių buvo keliskart daugiau nei suaugusiųjų ar karines uniformas vilkinčių žmonių. Šią mitingo dalyvių didžiausią grupę sudarė į atsargą išėję buvę kadriniai sovietų armijos karininkai, šiuo metu gyvenantys Klaipėdoje.

Šlovino Raudonąją armiją

Per mitingą buvo rėžiamos audringos kalbos, šlovinančios Raudonosios armijos ir sovietinės liaudies didvyriškumą bei smerkiančios nacistinių okupantų žvėriškumą. Tuo šis renginys niekuo nesiskyrė nuo sovietmečiu vykusiųjų. Tačiau šįmet pirmą kartą daugelis kalbėjusiųjų iš pradžių mitingo dalyvius su švente pasveikino valstybine kalba, o tik po to kalbėjo rusiškai. Visą tą laiką M.Gorkio vidurinės mokyklos moksleiviai stovėjo garbės sargyboje prie Amžinosios ugnies, o jaunesniųjų klasių moksleiviai mojavo lietuviškomis ir Rusijos Federacijos trispalvėmis.

Beveik valandą trukusiam mitingui pasibaigus iš garsiakalbių pasigirdo žinomos Levo Leščenkos atliekamos Davido Tuchmanovo dainos "Denj pobedy" akordai. Aidint šiai melodijai moksleiviai veteranams turėjo įteikti atsineštas gėles. Tačiau veteranų buvo vos vienas kitas, tad sutrikę moksleiviai gėles išdalijo visiems uniformuotiems pagyvenusiems vyriškiams ar vyresnio amžiaus žmonėms. Šie savo ruožtu gautomis puokštėmis nuklojo monumentą žuvusiesiems.

Po mitingo veteranai ir jų šeimų nariai buvo pakviesti į šventinį koncertą. Renginys, kaip ir kasmet, vyko korektiškai, jame nebuvo užfiksuota jokių incidentų ar nesusipratimų.

Stebinčiuosius mitingą kiek šokiravo tai, kad daugelis mitingo dalyvių, prie Amžinosios ugnies padėjusių vainikus ir gėlių puokštes, po šio veiksmo trumpam sustingdavo ir... persižegnodavo.

Kaltino istorijos perrašymu

Vilniuje Gegužės 9-osios renginys vyko Antakalnio kapinėse. Įvykį stebėjusių policijos pareigūnų teigimu, kapinėse prie paminklo žuvusiems kariams atminti apsilankė apie 2 tūkst. žmonių. Sostinėje, kitaip nei uostamiestyje, daugiau buvo senyvo ir vidutinio amžiaus žmonių, bet čia netrūko Georgijaus juostomis pasipuošusio jaunimo.

"Šią dieną mus, skirtingų tautų, tautybių ir religijų atstovus, vienija bendra atmintis, pasididžiavimas didžiais žmonėmis išvaduotojais, atnešusiais laisvę ne tik savo šaliai, bet ir visai Europai", - mitinge sakė Rusijos Federacijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė.

Jis apgailestavo, kad šiuo metu esą pastebimas bandymas perrašyti istoriją. "Ši tiesa ypač svarbi šiandien, mūsų dienomis, kai imamasi pastangų perrašyti istoriją politinės konjunktūros naudai, kai pastebimos augančios nacionalistinės nuotaikos, sukuriančios dirvą nacistinės ideologijos atgimimui. Tačiau niekas niekada nesugebės sumenkinti mūsų didžios pergalės dydžio", - kalbėjo V.Čchikvadzė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"