TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pergalės laurai ir nesėkmės kartėlis

Rinkimų naktį pradėta formuoti koalicija vis ryžtingiau skinasi kelia į valdžią./Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Rytoj prasidės naujojo Seimo pirmoji sesija. Dabar, kai rinkimai daugiamandatėje apygardoje pripažinti teisėtais, galima įvertinti į parlamentą patekusių partijų laimėjimus ir nesėkmes, pasvarstyti, kokia bus Seimo dauguma ir Vyriausybė.

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos politologų asociacijos prezidentė, Lietuvos karo akademijos prof. dr. Jūratė Novagrockienė, Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto direktorius prof. dr. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. dr. Šarūnas Liekis, Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Andrius Bielskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) doc. dr. Ainė Ramonaitė ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Socialdemokratai ar Darbo partija?

A.Medalinskas. Po kiekvienų rinkimų beveik visų į Seimą patekusių partijų atstovai skelbia savo pergalę. Kurios partijos pažanga per šiuos rinkimus yra didžiausia? Kas juos laimėjo -  socialdemokratai, turintys daugiausia vietų Seime, ar Darbo partija (DP), nugalėjusi pirmajame rinkimų ture, bet antrajame pralaimėjusi?

A.Krupavičius. Nugalėtojų ar bent jau norinčiųjų jais būti yra daug, nes turime daugiapartinę sistemą, kai yra stiprios kelios partijos, tokios, kaip Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys Demokratai (TS-LKD), DP. Prie stiprių būtų galima priskirti partiją "Tvarka ir teisingumas" (TT).

A.Medalinskas. O liberalus?

A.Krupavičius. Liberalų sąjūdį (LS) - taip pat. Esant tokiai partinei sistemai kiekviena iš įtakingesnių partijų gali sakyti, kad jų balsų dalis yra nemaža. O mes turime vertinti konkrečiai kiekvieną partiją, lyginti su praėjusiais rinkimais. Šiuose rinkimuose daugiamandatėje apygardoje daugiausia balsų surinko DP. Jos balsų dalis yra gerokai didesnė už tą, kurią ji turėjo po 2008 metų Seimo rinkimų. Todėl tam tikru požiūriu DP šiuos rinkimus laimėjo. Bet sudėjus vienmandačių ir daugiamandatės apygardos rezultatus daugiausia vietų gavo socialdemokratai. Tad pagal mandatų skaičių nugalėtoja yra LSDP, taip pat ir palyginti su 2008 metų rinkimų rezultatais.

A.Ramonaitė. Galima lyginti ne tik su ankstesnių rinkimų rezultatais, bet ir su lūkesčiais. Ir vienu, ir kitu požiūriu šiuos rinkimus laimėjo socialdemokratai. Nežinau, kodėl kartais vis dar kalbama apie DP pergalę šiuose rinkimuose.

A.Medalinskas. Matyt, dėl to, kad ši partija laimėjo rinkimus daugiamandatėje apygardoje. Kaip paaiškintumėte fenomeną, kad DP gavo daug balsų pagal partijos sąrašą, bet pralaimėjo rinkimus vienmandatėse apygardose. Ar ji turi mažiau stiprių asmenybių nei socialdemokratai ir konservatoriai, ar lėmė kiti veiksniai? Pavyzdžiui, žmonių nuotaikos, kai paaiškėjo, kad DP atstovai pirko rinkėjų balsus. Šios nuotaikos buvo naudingos ir konservatoriams, ir socialdemokratams.

A.Bielskis. Manau, kad DP vienmandatėse apygardose turėjo silpnesnius kandidatus.

A.Ramonaitė. Ir lūkesčiai dėl DP buvo gerokai didesni pirmajame ture, bet po antrojo "darbiečių" rezultatai pasirodė esantys prastesni. Matyt, DP organizacinė struktūra nėra tokia gera, kokios partija norėtų. Nors "darbiečiai" daug investuoja į narystę, struktūros tobulinimą, kartais net veikia verslo metodais, to nepakanka.

A.Bielskis. Balsavimas pirmajame rinkimų ture yra svarbus tada, kai, komercine kalba tariant, rodomas partijos "brendas". Tada visų pirma balsuojama už partijas, jų idėjas, įvaizdį. Vienmandačių apygardų kandidatams buvimas populiarios partijos sąraše sudaro galimybę patekti į antrąjį rinkimų turą. Neabejoju, kad per pirmąjį turą buvo nemažas rinkėjų papirkinėjimo mastas. Tai galėjo lemti, nors nelabai reikšmingai, ir tokį DP pasirodymą pirmajame ture. Paskui kilo konservatorių ir kitų dešiniųjų reakcija dėl balsų pirkimo, kuri jiems buvo naudinga.

A.Medalinskas. O socialdemokratams ji nebuvo naudinga? Juk dalis DP balsų galėjo pereiti LSDP. Socialdemokratams būtent antrasis turas suteikė dominuojamą padėtį būsimoje koalicijoje.

A.Bielskis. Tame procese, kuris prasidėjo po pirmojo turo, buvo politinio žaidimo elementų, bet nemanau, kad LSDP tai naudinga, nes randasi komplikacijų formuojant Vyriausybę.

A.Medalinskas. Nors kilo labai nuoširdus žmonių, įskaitant ir jaunus, protestas dėl nesąžiningų, neteisingų rinkimų.

A.Bielskis. Bet ir konservatoriai gerai suvokė, kad jų varžovės yra DP ir LSDP. Jeigu vieni ar kiti susilpnėtų, konservatoriams tai būtų naudinga. Bet viso to pasekmė - laimėjo ne jie, o socialdemokratai, kurie turėtų formuoti Vyriausybę.

Š.Liekis. Kad ir ką sakytumėte, savotiška šių rinkimų laimėtoja yra DP. Tai - pamoka socialdemokratams, kad esant opozicijoje reikia turėti bent kiek efektyviau veikiantį šešėlinį ministrų kabinetą ir normaliai dirbti. Požiūris, kad buvimas opozicijoje bet kuriuo atveju padės ateiti į valdžią, juos ir pavedė.

J.Novagrockienė. Bet, kita vertus, DP smarkiai nukentėjo. Nors dėl gero rezultato panaudojo daug išteklių ir nepagailėjo populizmo dozės, DP negavo realios valdžios ir įtakingų postų būsimoje valdžioje. Šis DP tikslas gali būti nepasiektas. Todėl DP nėra tikroji rinkimų laimėtoja, o dabar pralaimi Vyriausybės formavimo procesą tapdama tarsi autsaidere. Bet tai yra tam tikras dalies visuomenės, kuri susirūpinusi teisėtumo ir teisingumo aspektais politikoje, laimėjimas. Tam tikrą vaidmenį atliko ir prezidentės įsikišimas.

A.Bielskis. Laimėtoja tampa politinė jėga, kuri laimi daugiausia mandatų, t. y. ta, kuri pasiūlo savo atstovo kandidatūrą į premjerus. Jei Algirdas Butkevičius taps ministru pirmininku ir siūlys ministrus, kurie bus paskirti prezidentės, o Seimas palaimins LSDP suformuotą koalicinę Vyriausybę ir pritars jos programai, tuomet galėsime tvirtai pasakyti, kad rinkimus laimėjo LSDP.

Konservatoriai

A.Medalinskas. Kaip vertinate konservatorių rezultatus šiuose rinkimuose?

A.Krupavičius. TS-LKD, kaip valdančioji krizės laikotarpiu partija, pasirodė tikrai gerai. Bet paprastai taip ir atsitinka: valdančiosios koalicijos partija, kuri yra didžiausia, įtakingiausia, per rinkimus ir praranda mažiausiai balsų. Konservatoriams mobilizuoti elektoratą padėjo ir referendumas dėl Visagino atominės elektrinės. Bet per šiuos rinkimus TS-LKD dalis, palyginti su ankstesniais rinkimais, sumažėjo.

Š.Liekis. Per šiuos rinkimus kai kas naudojosi ir antilenkišku sentimentu, kad mobilizuotų konservatyvų elektoratą, bet, manau, gavo pamoką, jog taip toli nenuvažiuosi. Rinkimai parodė, kad antilenkiška retorika gali mobilizuoti tik konservatorių elektorato mažumą.

A.Medalinskas. Antirusiška retorika jiems perspektyvesnė mobilizuoti elektoratą?

Š.Liekis. Taip. Bet ir ši retorika kasmet yra vis mažiau paveiki.

J.Novagrockienė. Konservatoriams išsilaikyti per rinkimus padėjo ir tai, kad Lietuvoje yra daug žmonių, kuriems vis dar svarbios vertybės. Balsavusieji už konservatorius nepaisė, kad jų pačių socialinė ekonominė padėtis yra labai bloga.

A.Medalinskas. Požiūris į ekonominius klausimus jų rinkėjams yra lyg ir antrinis?

A.Ramonaitė. Tai apskritai būdinga Lietuvos rinkėjams, ir tai mane stebina. Tuo naudojosi ir rinkimus laimėjusios partijos. Net aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės neretai nesusimąsto, kad partija negalės tesėti savo pažadų, jeigu žada mažesnius mokesčius ir drauge kalba apie geresnę socialinę apsaugą. Dar daugiau - didesnes pajamas gaunantys žmonės pasisako už progresinius mokesčius, nors jiems tai būtų nenaudinga. Žmonių galvose nėra ekonominio mąstymo. Todėl partijoms net neapsimoka savo programose išdėstyti loginę seką, be populizmo. Jeigu kokia nors partija propaguoja labiau socialinę, socialdemokratinę politiką, galvodama, kad už ją balsuos blogiau gyvenantys žmonės, tai tokios partijos atstovai klysta. Žmonės Lietuvoje dažnai balsuoja remdamiesi intuicija.

A.Krupavičius. Manau, kad negalima taip supaprastintai kalbėti. Pažvelkime į partijų elektoratą. Ir prieš rinkimus, ir po jų atliekamose apklausose matyti, kad ne tokie turtingi, socialiai labiau pažeidžiami rinkėjai balsuos už kairės orientacijos partijas, o labiau apsaugoti, turtingesni - už dešiniuosius.

Š.Liekis. Ne tik kairėje, bet ir dešinėje yra kairiųjų kategorijomis mąstančių politikų. Ir konservatorių elektoratas neretai yra labai tradicionalistinis, kairysis.

A.Medalinskas. Ar prezidentė padėjo konservatoriams, prieš pirmąjį rinkimų turą pasikvietusi Vyriausybę padėkoti jai už gerai atliktą darbą?

A.Krupavičius. Nemanau, kad padėjo, bet ji pasielgė nelabai demokratiškai.

A.Medalinskas. Ar LS perėmė bent dalį konservatorių balsų?

A.Krupavičius. Manau, kad ne. Jeigu palygintume balsų skaičių, kurį liberalios partijos gavo per 2008 metų rinkimus, jis būtų labai panašus į tą, kurį LS gavo per šiuos rinkimus. Kitos dvi liberalios partijos buvo šių rinkimų pralaimėtojos.  

A.Bielskis. Nei liberalai, nei konservatoriai šių rinkimų nelaimėjo. Pastarųjų mandatų skaičius sumažėjo. Bet LS šiuose rinkimuose pasirodė gerai.

Liberalai

A.Medalinskas. Dabar ir pakalbėkime apie LS.

A.Krupavičius. Jis po šių rinkimų atsidūrė įdomioje padėtyje dėl vienos priežasties. Lietuvoje yra trys liberalios politinės organizacijos. Be LS, dar yra Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) ir Artūro Zuoko vadovaujama "Sąjunga TAIP". Abi jos patyrė visišką fiasko tiek vienmandatėse apygardose, tiek daugiamandatėje, todėl, palyginti su šių partijų pasirodymu, LS rezultatai yra nemaža sėkmė.

J.Novagrockienė. LS laimėjo, nes išlaikė grynumą. O liberalcentristai pralaimėjo, nes prisijungė Tautos prisikėlimo partijos atstovus.

A.Medalinskas. Nemanote, kad liberalcentristus pribaigė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skandalas? Ir tas žmonių protestas, kurio smaigalyje atsidūrė įtakingi šios partijos nariai?

A.Krupavičius. Aš taip pat manau, kad lėmė FNTT skandalas ir kritika Raimundui Palaičiui.

A.Ramonaitė. LS, būdamas valdančiosios koalicijos partneriu, surinko daugiau balsų ir gavo daugiau vietų Seime nei per ankstesnius rinkimus. Tai yra LS laimėjimas, kuris tikrai buvo pasiektas kitų liberalių partijų sąskaita. Kaip partija LS laimėjo.

A.Bielskis. Aš taip pat manau, kad LS pasirodymą reikia laikyti sėkme, nes liberalų mandatų skaičius Seime išaugo. Tai lėmė ir Eligijaus Masiulio pasirodymas televizijos debatuose.

A.Krupavičius. Bet per šiuos rinkimus liberalų elektoratas beveik nepadidėjo. Naujų rinkėjų jie neturi. Todėl iš dalies, nepaisant liberalų džiūgavimo, jie švenčia Pyro pergalę. Nėra tikrumo, kad per kitus rinkimus LS bus ta partija, kuri surinks visų liberalių rinkėjų balsus. Kituose rinkimuose gali atsigauti kuri nors iš dabar pralaimėjusių liberalių partijų ir jos vėl konkuruotų dėl tų pačių balsų. Pavyzdžiui, A.Zuokas nuspręs, kad rinkimuose svarbu ne tik dalyvauti (kaip buvo šįkart), bet ir laimėti. Jei liberalios partijos susijungtų, jos galėtų pretenduoti į bent 10-15 proc. liberalių rinkėjų balsų.

J.Novagrockienė. Manau, kad ir per šiuos rinkimus LS galėjo surinkti gerokai daugiau balsų, bet prieš pat rinkimus šiai partijai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pakenkė dėl savo politikos, ypač - dėl stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos pakeitimo, kuris sukėlė didelės dalies mokytojų, mokinių, jų tėvų nepasitenkinimą.

A.Medalinskas. Todėl liberalai neberodė G.Steponavičiaus televizijos laidose?

J.Novagrockienė. Matyt. Nežinau, ir kas A.Zuokui pakišo mintį dėl Vilniečio kortelės įvedimo prieš rinkimus. Manau, kad ši mintis gerokai atsiliepė šios partijos rezultatams bent jau Vilniuje. Bet reikia pripažinti, kad dabar A.Zuokas jau nebe tas, koks buvo anksčiau. Būdamas meras jis nieko nebedaro. Vienintelis dalykas, kuris jo elgesyje išliko - tai ciniškai, atvirai dirbti sau ir grupėms, kurios stovi už jo, ir to neslėpti po kita veikla.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija

A.Medalinskas. Kas lėmė, kad ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) pavyko peržengti 5 proc. barjerą? Būta informacijos apie galimus pažeidimus vienmandatėse apygardose Pietryčių Lietuvoje, bet tai nieko nesudomino. Atmetus šį faktą, ar galima tvirtinti, kad peržengti 5 proc. barjerą LLRA padėjo rusų politikų įtraukimas į savo rinkimų sąrašą?

A.Ramonaitė. Jie perėmė tam tikrą rusų elektorato dalį. Kokią, kitas klausimas, bet jiems to užteko. LLRA visada trūkdavo mažiau nei procento, kad peržengtų 5 proc. barjerą. Sąjunga su rusais pasiteisino net mažiau nei per Europos Parlamento rinkimus, bet to užteko, kad galėtų peržengti 5 proc. barjerą rinkimuose į Seimą.

J.Novagrockienė. LLRA atstovauja lenkų mažumai, bet net ir rusai, balsavę per šiuos rinkimus už LLRA, sakė tikintys, kad LLRA gal ką nors padarys ir jiems, kaip darė lenkams.

Š.Liekis. Per šiuos rinkimus už LLRA balsavo ir nemažai lietuvių.

A.Medalinskas. Kaip šį fenomeną paaiškinsite? Lietuviai nusivylė lietuviais politikais?

Š.Liekis. Lenkai per šiuos rinkimus turėjo ir palyginti stiprių kandidatų, kuriuos palaikė net lietuviai. Ir naujuose Vilniaus rajonuose taip pat buvo matyti, kad lenkus palaikė ne tik lenkai. LLRA tai buvo strateginis balsavimas. Peržengti 5 proc. barjerą, turėti frakciją Seime ir dalyvauti koalicijoje. LLRA retorika prieš rinkimus mobilizavo didžiąją dalį lenkų rinkėjų. Ir ne tik jų. Rusų politikų įtraukimas į sąrašą LLRA buvo tikrai naudingas, bet abejoju, kad jis buvo naudingas patiems rusams. Rusų politikų kontingentas geriau galėtų patekti į Seimą su DP.

A.Ramonaitė. Regis, lenkų ir rusų elektoratas Lietuvoje yra ideologiškai labai skirtingas. Lenkai yra konservatyvūs, katalikiški, o rusai - liberalesni. Kita vertus, ši dimensija ne visada veikia. Kai atlikome tyrimą apie geokultūrines nuostatas, kai kas labai stebėjosi, nors man tai atrodė akivaizdu, kad išsiskiria lietuvių nuotaikos Rusijos, Baltarusijos, bendrai buvusios Sovietų Sąjungos atžvilgiu ir lenkų bei rusų.

A.Medalinskas. Lietuvos lenkų ir rusų nuostatos šiuo požiūriu sutampa? Žvelgiant į orientacijas kitų valstybių atžvilgiu, lenkams mielesnė Rusija, o ne Lenkija?

A.Ramonaitė. Lenkų ir rusų nuostatos šiuo klausimu Lietuvoje visiškai sutampa. Ir tada mano kolegos stebėjosi, kaip tai gali būti - juk lenkai turėtų būti antirusiški, bet Lietuvos lenkai, kaip ir Lietuvos rusai, daug palankiau žiūri į Rusiją.

A.Medalinskas. Ir tai dar viena priežastis, kodėl jie surado bendrą kalbą per LLRA?

A.Ramonaitė. Taip. Nemanau, kad tam bendrumui lemiamos įtakos turi požiūris į ekonomikos klausimus. Partijų komunikacijoje gal ir taip, bet iki paprastų žmonių, rinkėjų ta komunikacija neateina. Todėl LLRA surado savo vietą kairiajame spektre. Taip pat ir pagal požiūrį į Rusiją ir savo neigiamą santykį į antisovietiškumą.

Š.Liekis. Tačiau yra fundamentalių skirtumų tarp lenkų ir rusų rinkėjų, o lietuvių ir lenkų rinkėjų pozicijos dažnai būna artimesnės kitais klausimais. Bet jeigu pažiūrėtume, kas balsavo už LLRA, paaiškėtų, kad didesnė dalis rusų balsavo už socialdemokratus ir DP, o ne už LLRA.   

A.Bielskis. Pati LLRA pasirodė kaip stipri politinė partija. Ji efektyviai dirbo su savo drausmingais rinkėjais, kuriuos sugeba mobilizuoti, ir kaip organizacija dar labiau stiprėja.

Kas pralaimėjo?

A.Medalinskas. Kuri iš patekusių į Seimą partijų pralaimėjo rinkimus?

A.Krupavičius. Per kiekvienus rinkimus Lietuvoje atsiranda viena nauja partija, kurią lydi sėkmė, bet šių rinkimų žinia naujokams yra neigiama. "Drąsos kelias" (DK) vos peržengė 5 proc. barjerą, o vienmandatėse apygardose nė vienas jų kandidatas nebuvo išrinktas į Seimą. Apie kitas naujas partijas net nekalbu. Tai akivaizdus jų pralaimėjimas.

A.Ramonaitė. Tai yra sukeltų lūkesčių pasekmė. Neringos Venckienės ir kai kurių kitų DK aktyvistų. Todėl gali atrodyti, kad jie pralaimėjo, bet iš tikrųjų jie neturėjo nieko ir įsiveržė į Seimą su 7 mandatais. Ar tai galima laikyti pralaimėjimu?

A.Krupavičius. Jeigu palygintume, kiek DK buvo nušviestas žiniasklaidoje per pusmetį iki rinkimų, pamatytume, kad nė viena partija tokio žiniasklaidos dėmesio neturėjo. DK jo turėjo pakankamai, bet nesugebėjo išnaudoti. Todėl bent jau viešosios erdvės požiūriu DK tikrai nepradėjo nuo nulio, kartais tos galimybės buvo tiesiog fantastiškos. Apie DK buvo kalbama nuo ryto iki vakaro. Turint tiek dėmesio informacinėje erdvėje, DK pasirodymą vertinu tik kaip pralaimėjimą. Tiek palyginti su Naujosios sąjungos pasirodymu 2000 metais, tiek su DP pasirodymu 2004 metais, net su Arūro Valinsko partijos sėkme 2008 metų rinkimuose. Jis taip pat įšoko į rinkimų traukinį paskutinę akimirką, bet surinko 15 proc. rinkėjų balsų.

A.Ramonaitė. Yra vienas esminis skirtumas. Visos minėtos partijos, kurios į politinę rinką atėjo kaip naujos, orientavosi į kairiuosius rinkėjus. Tuos, kurie yra šiek tiek prosovietiniai. Šį kartą nauja partija atėjo iš dešinės, bet dešiniojo elektorato taip paprastai nepaimsi. Jį tvirtai savo rankose laiko konservatoriai.

J.Novagrockienė. Bet DK nėra jokia partija. Tai kažkas panašaus į judėjimą. Nei šis, nei tas. Ir vienintelė DK perspektyva - kaip nors greičiau ramiai numirti. Pralaimėjo rinkimus ir TT, nors "tvarkiečiai" dalyvauja Seimo daugumos formavime. TT rezultatai galėjo būti daug geresni ir "tvarkiečiai" tuo tikėjo. Dabar jie yra mažieji partneriai ir vargu ar kada nors galės būti didžiaisiais.

A.Bielskis. Aš išskirčiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pralaimėjimą. Ir man dėl to labai gaila. Būtų buvę kur kas geriau, jei "valstiečiai", o ne DK būtų tą barjerą peržengę.

Ar tai centro kairės pergalė?

A.Medalinskas. Kodėl sakoma, kad laimėjo centro kairė? Socialdemokratai yra laikomi kairiaisiais, nors jų ekonominėje politikoje galima įžvelgti dešinę politiką, naudingą stambiam kapitalui. LSDP gretose - ne vienas turtingas asmuo. Oligarchas vadovauja DP, kuri, nepaisant kairiosios partijos pavadinimo, yra liberalų šeimoje. TT ir LLRA politinė orientacija yra miglota. Ar kalbas apie centro kairės pergalę lemia socialdemokratų buvimas koalicijos ašimi? Bet ar ir LSDP yra kairioji partija?

A.Bielskis. Ir taip, ir ne. Patinka mums ar ne, socialdemokratai yra ideologiškai ir idėjiškai kairioji partija. Tai sako ir 150 metų trunkanti Europos socialdemokratijos istorija, nors pačios partijos kartais imasi žingsnių, nutolinančių nuo socialdemokratų idėjos. Bet pati socialdemokratijos arba demokratinio socializmo idėja vis tiek saisto. Partijoje gali išryškėti nesutapimų tarp darbų ir europinės idėjos. Opozicija gali gimti net ir labiausiai nutolusioje nuo idėjinių vertybių partijoje ir raginti sugrįžti prie pamatinių vertybių. Šie idėjiniai ištekliai leidžia ir pačią partiją kritikuoti viduje, o ypač milijonierius, kurie labiau atstovauja savo kapitalui ir interesams nei idėjai.

A.Ramonaitė. Kairės ir dešinės pasiskirstymą Lietuvoje geriausiai supranta ne partijos ir ne politologai, o patys rinkėjai savo intuicija. Kai pabandai pažiūrėti, kaip susisluoksniuoja žmonių mąstymas pagal vertybinę orientaciją, įsitikini, kad vyraujanti tendencija yra mišinys tarp požiūrio į ekonomiką ir į sovietmetį, į modernumą bei tradicionališkumą. Tada vienoje pusėje yra tie, kurie vis dar palankiai žiūri į Rusiją ir turi nostalgišką požiūrį į sovietmetį, nori, kad viskas būtų nemokama, ir dar yra tradicionalistinių pažiūrų, o visi kiti, kurie taip negalvoja, atsiduria dešinėje pusėje. Partijos išsidėsto pagal tuos rinkėjų prioritetus labai aiškiai.

A.Krupavičius. Šis suskirstymas iš Lietuvos politikos lauko pasitrauks su senąja karta. Yra dar socialinis konservatizmas ir socialinis liberalizmas. Taip pat tie, kurie už socialinę rinkos ekonomiką yra kairiajame sparne, ir tie, kurie už laisvąją rinką dešiniajame. Bet tapatybių grynumą Lietuvos politikoje rasti nelengva.  

J.Novagrockienė. Neužmirškime ir partijų skirstymo pagal tai, į kokius rinkėjų sluoksnius jos pačios orientuojasi. Kairiosios partijos, - prie jų priskirčiau ir lenkus, labiau orientuojasi į neturtingus arba neprisitaikiusius rinkėjus. Tada šių partijų politikų kalbos dažnai kvepia populizmu, nes jie sako rinkėjams tai, ką šie nori girdėti, nors, matyt, patys žino, kad jų pažadai kertasi su realybe. O LS ir konservatoriai bent jau viešai neakcentuoja, kad jie yra už vargšus, sunkiai dirbančius žmones. Todėl ir socialinė politika dominuoja kairiajame flange.

A.Medalinskas. O liberalcentristai labai savotiškai atsisuko į dirbančius žmones. Savo rinkimų bukletuose ministrai, aukšto rango partijos politikai nusifotografavo persirengę įvairių profesijų atstovų drabužiais. Taip minutei tapę statybininkais, ugniagesiais, gydytojais, mokytojais, jie skelbė, kad supranta dirbantį žmogų.

A.Bielskis. Lietuvoje politologinėse ir viešosiose diskusijose dar yra partijų skirstymas į tradicines ir populistines. DP iki šiol liko populistinė partija ta senąja prasme, kaip ją suformavo TSPMI aplinkos kai kurie politologai. O TT yra beveik fašistuojanti ir turi radikalios dešinės partijos bruožų. Populistiniu keliu dabar žengia DK, kaip anksčiau tai darė A.Valinsko projektas. Šios partijos kiekviena savaip yra populistinės, bet atspindi ir tam tikrą visuomenės poreikį, kuris per jas yra artikuliuojamas.

A.Medalinskas. Kuriam politiniam spektrui priklauso LLRA?

Š.Liekis. LLRA socialinė-ekonominė politika yra labiau kairioji. Netolimoje ateityje LLRA turi perspektyvų tapti vidutinio stiprumo Lietuvos regionine partija. Didėja ir LLRA polietniškumas, o programoje ji pasisako už didesnę valstybės įtaką ekonomikai. Tai labiau būdinga kairiosioms partijoms.

A.Medalinskas. Kodėl lenkų mažumos partija yra kairės orientacijos?

Š.Liekis. LLRA atstovauja žemesniam viduriniam sluoksniui iš skurdžių Lietuvos rajonų, kuris nori daugiau socialinės pagalbos, nemokamos sveikatos priežiūros ir pan.  

A.Bielskis. Lenkai yra tautinės mažumos partija, kuri turi tam tikrą labai stiprią kultūrinę tapatybę. Jie labai konservatyvūs, nes yra katalikai. Gina savo tapatybę, todėl jiems kultūra ir švietimas  labai svarbūs. Pagal ekonomines nuostatas jie centro kairė, bet tas ekonominis aspektas jiems yra ne toks svarbus. Jų tapatybė yra nacionalistinė, todėl net galėčiau juos priskirti dešinei politinei orientacijai. Katalikų bažnyčios, tradicinės šeimos svarba juos taip pat stumia į dešinę politinio spektro pusę.

A.Medalinskas. Tai štai kokia painiava su LLRA orientacija politiniame spektre. Kaip jame išdėstytumėte kitas Seime esančias partijas?

A.Ramonaitė. Labiausiai nutolusi į kairę yra TT ir DP, toliau - socialdemokratai. Po jų - LS. Už juos dešiniau, kad ir kaip būtų keista, yra TS-LKD. Bet rinkėjai mano kitaip.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"