TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Perimamumas ar permainos

2008 11 28 0:00
Temidės tarnų savivaldos institucija šiandien renka vadovybę.
LŽ archyvo nuotrauka

Ar sostinės teisėjų dominuojama naujoji Teisėjų taryba šiandien sugebės išsirinkti vadovybę, kuriai vienodai rūpėtų visos Lietuvos teismai ir teisėjai?

Teisėjų taryba spręs, kas šiai teisėjų savivaldos institucijai vadovaus ateityje. Likus dviem dienoms iki naujosios Teisėjų tarybos vadovų išrinkimo prezidentas Valdas Adamkus susitiko su prieš dvi savaites kadenciją baigusios Teisėjų tarybos nariais. Keistoką prezidento sumanymą susitikti su praėjusios, o ne naujos kadencijos taryba paaiškino pastaruosius dvejus metus jai vadovavusi teisėja Laima Garnelienė.

"Prezidentas norėjo atsisveikinti ir padėkoti už darbą, - sakė ji LŽ. - Kalbėjome apie tai, kokių problemų esama teismuose, kokių sunkumų kyla dėl nepriimto Teismų įstatymo, apie tai, kad pailgėjo teisėjų atrankos procedūros, todėl reikia kažką keisti. Prezidentas pageidavo, kad būtų išsaugotas Teisėjų tarybos darbo perimamumas."

Naujoji Teisėjų taryba, patarianti prezidentui teisėjų paskyrimo, paaukštinimo ar atleidimo iš pareigų klausimais, buvo išrinkta visuotiniame teisėjų susirinkime lapkričio 14-ąją. 18 narių išrinkti balsuojant, o Aukščiausiojo Teismo (AT), Apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkai į Teisėjų tarybą pateko pagal einamas pareigas. Iš šių trijų tarybos narių kol kas žinomas tik vienas - Apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius. Kas konkrečiai užims kitų dviejų teismų pirmininkams skirtas vietas, neaišku, nes yra pasibaigusios AT pirmininko Vytauto Greičiaus ir LVAT pirmininko Virgilijaus Valančiaus kadencijos, o nauji pirmininkai nepaskirti.

Nors naujoji Teisėjų taryba gausesnė net trečdaliu nei ankstesnioji, jos išrinkimas sukėlė abejonių, ar ši didžiulę įtaką teismams turinti teisėjų savivaldos institucija suformuota skaidriai. Trys Apeliacinio teismo atstovai, tarp jų ir L.Garnelienė bei skandalingojo Antstolių įstatymo kūrėjas Vigintas Višinskis, išrinkti nesant kitų kandidatų. Analogiška situacija ir dėl trijų LVAT atstovų. Jie gavo mažiausiai balsų - bendrai sudėjus tik 35 balsus, tačiau vis tiek pateko į Teisėjų tarybą. Tuo metu trys išrinktieji apylinkių teismų teisėjai gavo 474 balsus, į tris vietas jie iškėlė net 10 kandidatų.

Naujojoje Teisėjų taryboje dauguma - 12 narių - yra iš AT, LVAT ir Apeliacinio teismo, nors jie išrinkti tik 189 balsais, o susirinkime dalyvavo 572 teisėjai. Kiti nariai taip pat daugiausia vilniečiai. Taryboje tik trys teisėjai yra iš Kauno, vienas - iš Klaipėdos, du - iš Šiaulių, nors jie atstovauja daugumai Lietuvos teisėjų.

Tokia Teisėjų tarybos narių sudėtis, išrinkta balsų mažuma, dar įtakingesnį gali padaryti vilniečių teisėjų "klubą", kuris ir iki šiol dominavo sprendžiant teisėjų parinkimo ir teismų darbo vertinimo klausimus, sukėlusius tiek daug nepasitenkinimo visuomenėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"