TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Permainas lydi abejonės skaidrumu

2013 12 18 5:40
RKL padalinių vadovai jau ateinančiais metais konkursuose turės įrodinėti, kad gali toliau eiti vadovaujamas pareigas. Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Prieš pusmetį Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) generalinio direktoriaus pareigas pradėjęs eiti dr. Linas Vitkus, įgyvendindamas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iškeltus uždavinius skaidrinti ir gerinti teikiamas paslaugas, tam į pagalbą pasitelkė verslininką, figūruojantį teisme atsidūrusioje milijonų vertės byloje.

Nuo ateinančių metų RKL laukia didelės permainos: šiuo metu du filialus bei penkis padalinius turinčioje įstaigoje, kurios vairą liepos mėnesį, nugalėjęs konkurse, perėmė doc. dr. L.Vaitkus, prasidės restruktūrizacija centralizuojant valdymą. Pokyčius planuoti ir įgyvendinti generaliniam direktoriui padeda nuo rugpjūčio jo patarėju, o nuo lapkričio pabaigos – pavaduotoju valdymui (tarp jo pareigų, be kita ko, yra ir įpareigojimas „siūlyti generaliniam direktoriui skirti už veiklų inicijavimą ir valdymą atsakingus darbuotojus“) be konkurso paskirtas verslininkas Darbo partijos atstovas Kastytis Masalskas.

Vilniaus apygardos teisme birželį priimta nagrinėti civilinė byla, kurioje K.Masalskas bei dar keli fiziniai ir juridiniai asmenys figūruoja kaip atsakovai sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo ieškinyje. Teismo atstovų teigimu, šioje byloje minima 4,913 mln. litų suma.

„Atsakant į pateiktą klausimą dėl civilinių ieškinių, susijusių su K.Masalsku, reikėtų paminėti, jog darbdavys nesidomi privačiais darbuotojų reikalais“, - LŽ pasiteiravus L.Vitkaus nuomonės, perdavė RKL atstovaujanti ryšių su visuomene specialistė Rima Juciutė.

Pasigenda informacijos

Nuo 2002 metų, kai Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė ligoninių stambinimo planus, į RKL buvo integruotos net aštuonios gydymo įstaigos, tačiau iki šiol jų administracijos išlikusios atskiros. Kaip LŽ nurodė R.Juciutė, nuo ateinančių metų sausio visi šie padaliniai ir filialai bus pertvarkyti į 8 klinikas, taip pat bus paskelbti konkursai naujai suformuotų klinikų vadovų bei skyrių vedėjų pareigoms eiti.

Šios pertvarkos suderintos su SAM. „Gydymo įstaigoje bus vykdomas valdymo optimizavimas. Jis – būtinas, nes šiandien veikiantys du filialai ir penki padaliniai dubliuoja administracines funkcijas, neveikia taip ekonomiškai ir efektyviai, kaip turėtų. Matome galimybių padaryti ligoninę dar geriau veikiančią“, - nurodoma LŽ perduotame sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio atsakyme.

Ką apie planuojamus pokyčius mano pertvarkomų įstaigų vadovai, sužinoti problemiška, mat RKL personalas generalinio direktoriaus nurodymu su žiniasklaida gali bendrauti tik per jam atstovaujančią viešųjų ryšių specialistę. Ši nuostata galioja ir RKL dirbančiam ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui Sauliui Davainiui.

Prieš kurį laiką RKL su kolegomis politikais lankęsis Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) vicepirmininkas Antanas Matulas sakė iš generalinio direktoriaus L.Vitkaus išgirdęs „pakankamai gerų“ minčių apie ateities planus. „Tačiau ligoninėje pasigedau viešumo, ypač personalo ateities klausimu. Vėliau pasikalbėjome su medikais, sulaukėme ir skambučių. Dauguma skundėsi, kad neturi informacijos apie pokyčius, stebėjosi, kodėl norima atleisti senuosius vadovus, išeinantiems mokėti nemažas kompensacijas, kai pertvarką būtų galima įgyvendinti be nereikalingo sąmyšio“, - svarstė parlamentaras.

2012 m. į Seimą nesėkmingai pretendavęs verslininkas K.Masalskas be konkurso paskirtas laikinuoju ligoninės direktoriaus pavaduotoju valdymui. /VRK nuotrauka

Įvertino patirtį

Reorganizacija šiuo metu jau vykdoma RKL administracijoje. Kaip LŽ nurodė R.Juciutė, pagal naująją ligoninės struktūrą nebeliks generalinio direktoriaus pavaduotojų gydymui, slaugai bei ūkiui etatų, tačiau bus įsteigti du nauji – medicinai bei valdymui. Teisingiau, pavaduotojas valdymui be konkurso buvo paskirtas dar lapkričio 15 dieną - šis postas patikėtas nuo rugpjūčio 1-osios L.Vitkaus patarėju dirbusiam „darbiečiui“ K.Masalskui. Beje, jis anksčiau vadovavo privačiai bendrovei "Akseleracija", užsiimančiai nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma bei eksploatavimu.

2012-aisiais K.Masalskas, Darbo partijos gretose nesėkmingai bandęs kandidatuoti Seimo rinkimuose, buvo minimas šios politinės organizacijos finansavimo skandale, mat jis, kaip ir dalis kitų iš privataus verslo į politiką bandžiusių patekti „darbiečių“, savo deklaracijose nurodė per metus negavęs nė lito pajamų, taigi ir nemokėjęs mokesčių.

RKL atstovų teigimu, K.Masalskui generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigos patikėtos laikinai, kol bus paskelbtas konkursas naujam vadovui atrinkti. „K.Masalskas į dabartinę komandą buvo pakviestas dirbti atsižvelgiant į jo turimas kompetencijas bei ilgametę darbinę patirtį“, - nurodė RKL atstovė R.Juciutė.

RKL lankęsi Seimo SRK nariai neslėpė, kad susitikime su ligoninės vadovybe dalyvavusio K.Masalsko funkcijos sukėlė klausimų. „Kai pats dirbau vyriausiuoju gydytoju, buvau atsakingas ir už valdymą, ir už biudžetą, ir kitas problemas sprendžiau. Dabar tapo madinga turėti pavaduotojus valdymui, po kelis teisininkus, net patarėjus. Tai bloga tendencija, tuo labiau jei žmogus skiriamas į pareigas be konkurso. Mums lankantis ligoninėje, pokalbyje su generaliniu direktoriumi dalyvavęs tuomet dar patarėjo pareigas ėjęs K.Masalskas labai aktyviai į viską kišosi, net kilo klausimas, kuris iš jų yra tikrasis ligoninės vadovas“, - pabrėžė A.Matulas.

Byla - teisme

K.Masalskui suteiktos aukštos pareigos – ne vienintelis RKL kolektyvą stebinantis paskyrimas. Panašiu metu į šią įstaigą vairuotoju buvo priimtas privačios statybų bendrovės „Strateginiai sprendimai“ direktorius Algimantas Rekus. Abu vyrai figūruoja birželio mėnesį Vilniaus apygardos teismo priimtoje civilinėje byloje, kurioje K.Masalskas kaip fizinis asmuo, o A.Rekus - kaip bendrovės „Strateginiai sprendimai" direktorius, kaip per milijono litų suma sumažinę buvusio verslo partnerio nekilnojamąjį turtą. Šis turtas vėliau atiteko K.Masalskui. Kaip LŽ informavo Vilniaus apygardos teisme, bendra šioje byloje minima ginčo suma sudaro beveik 5 mln. litų.

„Dėl vairuotojo ligos ligoninei skubiai kelių mėnesių laikotarpiui buvo reikalingas kitas darbuotojas. Tuo metu į ūkio dalį kreipėsi A.Rekus, kuris dėl pablogėjusios finansinės padėties ieškojo naujo darbo. K.Masalskas patvirtino ūkio daliai, jog A.Rekus yra tinkamas šioms pareigoms eiti“, - nurodė ligoninės atstovė R.Juciutė.

Jos atsakymuose LŽ taip pat nurodoma, kad RKL neturi pretenzijų K.Masalskui dėl teisminių procesų. „Visų pirma, K.Masalskas nėra kaltinamasis šioje byloje, nes tai ne baudžiamoji, o civilinė byla. K.Masalskas pastebi, jog ši byla nėra susijusi su RKL, ir vykstantis teismo procesas nedaro jokios įtakos nei jo, nei kitų darbuotojų darbui“, - teigiama atsakyme.

A.Matulą stebina tokia ligoninės pozicija. „Moraliniai kriterijai, gebėjimai, įvaizdis yra kompleksiniai dalykai, jų negalima nepaisyti. Jei be konkurso priimamas žmogus, kurio klausimai sprendžiami teisme, toks dalykas greičiausiai kvepia partiniais interesais. Paskyrus tokį žmogų, įtikinti savo darbuotojus, kad ateityje viskas vyks skaidriai, būtų labai sunku“, - svarstė politikas.

Pakvipo turtu

Kauno medikai bei politikai personalines permainas RKL linkę sieti ne tiek su medicinos reforma, kiek su šios gydymo įstaigos valdomu turtu. Dabartiniai LRK filialai įsikūrę prestižiškiausiose miesto vietose bei vaizdingose apylinkėse, tad ten esantys pastatai gali būti patrauklūs investuotojams.

„Planų atsisakyti filialų pastatų nėra“, - į klausimą, koks likimas laukia pastatų, kuriuose šiuo metu įsikūrę RKL filialai, atsakė R.Juciutė. Parlamentaro A.Matulo teigimu, pati ligoninė parduoti valdomų pastatų negali, tam teisę turi tik steigėjas, šiuo metu SAM, per Valstybės turto fondą. „Pačiai ligoninei jokio tikslo atlaisvinti patalpas nėra, nes jas pardavus gauti pinigai negrįžtų. Nebent kas nors „virš“ ligoninės, aukštojoje politikoje yra numatę tokius tikslus: jei būtų parduotas vienas ar kitas pastatas geroje vietoje, galėtų jį įsigyti. Be aukščiausio lygio politikų – nebūtinai ministerijoje, gal daugumoje esančiose partijose – pati ligoninė to negali padaryti“, - kalbėjo jis.

Šį pavasarį lankydamasis Kaune sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis prakalbo, kad jo vadovaujamos ministerijos planuose yra naujų ligoninių statybos bei infrastruktūros kūrimas. „Senieji pastatai ir po visą miestą išmėtytos ligoninės visiškai nebeatitinka reikalavimų“, - tuo metu aiškino ministras. Atsakymo, ar šiuos planus ketinama realizuoti parduodant senuosius pastatus, SAM LŽ nepateikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"