TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pernai užregistruota daugiau pranešimų dėl smurto šeimoje

2014 01 28 14:20
cuny.edu nuotrauka

Pernai užregistruota daugiau pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje nei 2012-aisiais, maždaug dėl pusės pranešimų pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Iš viso 2013 metais policija dėl smurto artimoje aplinkoje gavo 21 tūkst. 615 pranešimų, užpernai užregistruota 18 tūkst. 268 tokių atvejų, rodo Policijos departamento pateikta medžiaga antradienį Vilniuje vykusioje smurto šeimoje problematikai skirtoje konferencijoje.

Iš pernai gautų pranešimų dėl 10 tūkst. 15 (46 proc. visų pranešimų) buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, 2012 metais tyrimai pradėti dėl 7 tūkst. 586 atvejų (37 proc. visų pranešimų).

Smurto artimoje aplinkoje atvejai pernai sudarė 10,5 proc. visų registruotų nusikalstamų veikų, užpernai - 9,2 procento.

Kaip rodo statistiniai duomenys, dažniausiai smurto artimoje aplinkoje aukomis tampa moterys: pernai šio pobūdžio bylose 93,5 proc. įtariamųjų buvo vyrai, 5,8 proc. - moterys, 0,7 proc. - vaikai.

Tuo metu tarp nukentėjusiųjų buvo 81,7 proc. moterų, 11,1 proc. vyrų ir 7,2 proc. vaikų.

Dėl smurto artimoje aplinkoje daugiausiai bylų keliama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagal tai pradėti 8 tūkst. 602 arba 83,2 proc. tyrimų. 1359 arba 13,2 proc. tyrimų pradėti dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, terorizavimo.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011 metų gruodžio 15 dieną. Iki to laiko smurto artimoje aplinkoje atvejai daugeliu atveju nebuvo fiksuojami, nes tyrimą buvo galima pradėti tik esant nukentėjusiojo pareiškimui.

Prieš daugiau kaip dvejus metus įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato galimybę smurtautoją iškeldinti iš namų ir uždrausti jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu.

Kaip pažymi teisėsaugos atstovai, bylos dėl smurto artimoje aplinkoje dažnai baigiamos susitaikymu, tačiau problemą šiuo aspektu mato tik tuomet, jei smurtas ir toliau kartojasi.

"Dabar ikiteisminio tyrimo teisėjai gauna labai daug susitaikymų šios kategorijos bylose, kai (smurtas registruojamas - red.) pirmą kartą, atsitiktinis atvejis. Susitaikymų, kai byla jau perduota į teismą, irgi tokių atvejų yra, bet iki dešimt procentų, mažiau net", - žurnalistams per brifingą sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Alenas Piesliakas.

Tuo pačiu jis pažymėjo, jog teismui perduotos bylos bent Vilniuje baigiasi nuosprendžiu. "Analizuojant bausmės struktūrą, didžiausiai daliai asmenų skiriama laisvės apribojimo bausmė su tam tikrais įpareigojimais arba laisvės atėmimo bausmė atidedant jos vykdymą", - sakė A.Piesliakas.

Pasak teismo atstovo, Vilniaus miesto apylinkės teisme iš 285 išnagrinėtų smurto artimoje aplinkoje bylų išteisinimai buvo tik du, vienu atveju skundas buvo paduotas apygardos teismui ir apygardos teismas paliko apylinkės teismo sprendimą, kitu atveju apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas.

Viešosios policijos valdybos viršininkas Saulius Gagas sako, jog sprendžiant smurto šeimoje problemas dirbti turi ne tik policija, bet ir visuomeninės organizacijos, būtina pasitelkti švietimą.

"Mes akcentuojame, kad ne tik policija turi dirbti, bet ir visos organizacijos, susijusios su šia problema, ir visuomeninės organizacijos, ir švietimas. (...) Nėra taip, kad įstatymas priimtas ir kitą dieną jis pakeičia asmenis, turi praeiti tam tikras laiko tarpas, turi būti formuojamas nepakantumas smurtui, pagarba asmeniu, pagarba moteriai, pagarba vyrui", - kalbėjo S.Gagas.

Jis sakė, kad nėra tipiško smurtautojo šeimoje portreto, bet viena bendra aplinkybe - alkoholis. "Dažna aplinkybė, kurioje yra smurtaujama, yra alkoholis, o smurtautojo nupiešti, kad tai yra asmuo be išsilavinimo aš panašiai, neįmanoma. Faktai rodo ką kita - smurtauja visų socialinių sluoksnių žmonės, tačiau jie tą dažnai daro alkoholio veikiami", - sakė S.Gagas.

Jis tvirtino nematantis problemos, jog daugeliu atveju smurto šeimoje byla baigiasi taikos sutartimi, jei smurtas nebesikartoja. "Jeigu po susitaikymo yra smurtaujama ir yra pakartotinumas, tada galėtume įvardinti, kad tai yra problema, bet jei ikiteisminis tyrimas baigiamas susitaikymu ir ta problema išnyksta, žmogus padarė pamokas, išmoko jas ir jo veiksmai nebe tokie pavojingi, jis nebesmurtauja, tai nėra problema", - kalbėjo policijos atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"