TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pernai VSD sekė per tūkstantį Lietuvos piliečių

2015 04 13 14:15
Gediminas Grina LŽ archyvo nuotrauka

Pernai Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia slapta sekęs per tūkstantį Lietuvos piliečių ir per 800 užsieniečių.

Šių asmenų atžvilgiu gautos teismo sankcijos „asmens telefoninio ar internetinio susižinojimo stebėjimui, patekimui į asmens privačią erdvę, jo dokumentų ir kitų daiktų apžiūrai“, rašoma pirmadienį paskelbtoje VSD veiklos ataskaitoje.

„2014 metais VSD 1884 asmenų atžvilgiu atliko apygardų teismų sankcionuotus veiksmus. Iš šių asmenų 1042 yra Lietuvos Respublikos piliečiai, 816 - ne Lietuvos Respublikos piliečiai, 26 - juridiniai asmenys“, - teigiama dokumente.

VSD nurodė, kad teismo sankcionuotais veiksmais surinktą žvalgybinę informaciją perduoda valstybės vadovams.

Daugėjo rekomendacijų neįleisti į Lietuvą užsieniečių

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pernai rekomendavo neįsileisti per 1300 užsienio piliečių į Lietuvą ar neišduoti jiems leidimo gyventi Lietuvoje. Neigiamų išvadų 2014-aisiais buvo dukart daugiau nei ankstesniais metais, rodo pirmadienį paskelbta ataskaita.

VSD iš viso patikrino 21 tūkst. 255 prašymus ir pateikė 1345 neigiamas išvadas. Užpernai išanalizavus 20 tūkst. 169 prašymus pateiktos 628 neigiamos išvados.

Ištyrusi per 1700 prašymų, VSD pernai 23 kartus rekomendavo nesuteikti Lietuvos pilietybės jos prašiusiems asmenims.

Dėl valstybės tarnautojų reputacijos ir patikimumo pateikta 20 neigiamų išvadų iš daugiau kaip pusketvirto tūkstančio patikrinimų.

Neigiamos išvados dėl diplomatinio personalo ir asmenų akreditacijos pateiktos dukart.

Dėmesys žiniasklaidai

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pirmadienį pareiškė, kad „Respublikos“ leidinių“ ir „Balsas.lt“ grupėms priklausančios žiniasklaidos priemonės bei signataro Rolando Paulausko įkurta organizacija pernai skleidė antivakarietiškas nuomones, kurios „dažnai sutapo su Maskvos propaguojamomis idėjomis“.

„Pažymėtina, kad „Respublikos“ leidinių“ ir „Balsas.lt“ grupėms priklausančiose žiniasklaidos priemonėse skelbta Lietuvos vykdomos užsienio politikos bei politinės valdžios kritika taip pat dažnai sutapo su Maskvos propaguojamomis idėjomis“, - rašoma VSD veiklos ataskaitoje.

Anot departamento, „minėtose žiniasklaidos priemonėse stengtasi kvestionuoti Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, NATO ir kitose euroatlantinėse organizacijose, nuosekliai formuota nuomonė, kad mūsų šalies priklausymas minėtoms organizacijoms yra politiškai ir finansiškai žalingas“.

VSD teigimu, „antivakarietiškas ir prorusiškas idėjas internete aktyviai skleidė signataro Rolando Paulausko organizacija „Mūsų gretos“. 2014 metais ji pradėjo laidos „Naktigonė kitaip“ tiesiogines transliacijas internetinėje svetainėje „Youtube“, interneto svetainėje „sauksmas.lt“ skelbė savo kurtus dokumentinius filmus ir kitus reportažus, rašoma dokumente.

VSD nurodė gaunantis „daug patriotiškai nusiteikusių žmonių laiškų, kuriuose prašoma atkreipti dėmesį į Lietuvoje žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją ir skatinama nubausti tokios informacijos skleidėjus, jei jie yra žinomi, susekti juos, jei jie anonimiški, ar tiesiog uždrausti tokias žiniasklaidos priemones ar socialinių tinklų paskyras“, tačiau pabrėžė negalintis užsiimti cenzūra.

„Esame demokratinė šalis, ir jei nėra pažeidžiami įstatymai, informacijos draudimas vertintinas kaip nieko bendra su laisva visuomene neturinti cenzūra. Piliečiai turi mokytis skaityti pateikiamą informaciją, atsirinkti ją ir išsiaiškinti tikruosius siunčiamų žinių tikslus, intencijas bei adresatus. Sąmoningi, informaciją iš įvairiausių šaltinių gebantys rasti piliečiai yra neįveikiama kliūtis manipuliacijoms ir propagandos sklaidai“, - teigiama dokumente.

VSD pažymi, kad 2014 metų lapkritį Rusijos ambasados diplomatai mėgino susitarti su dienraščiu „Lietuvos rytas“, kad jis publikuotų tariamą interviu su ambasadoriumi Aleksandru Udalcovu - su pačių Rusijos diplomatų iš anksto parengtais klausimais bei atsakymais, tačiau laikraštis su tuo nesutiko.

Bendrovės „Respublikos“ leidiniai direktorė Diana Veleckienė BNS sakė, kad ataskaitoje nepateikta jokių konkrečių pavyzdžių, todėl „tai yra subjektyvi ataskaitą rašiusiojo nuomonė, kuri irgi gali būti gerbtina“.

„Demokratiška visuomenė negali atsisakyti kritiškos diskusijos, abejonių ar klausimų kėlimo, nes tokiu atveju ji jau nebus demokratiška visuomenė. Tai būtų tiesus kelias į diktatūrą. Žiniasklaidos misija yra saugoti šalies piliečius nuo neteisingų, nuostolingų ar tiesiog kvailų valdžios sprendimų ir ketinimų, ypač jei sprendimai priimami siaurame rate ir primetami visiems piliečiams. „Respublikos“ leidinių leidžiami laikraščiai buvo, yra ir bus atviri visoms nuomonėms, net jei tai ir nepatinka valdžiai. Remiantis VSD logika lygiai taip pat sėkmingai būtų galima patį VSD apkaltinti promasvietiška veikla. Kaip ir Putino FSB, Lietuvos VSD yra dideli mėgėjai pompastiškai demaskuoti šnipus, o vėliau tyliai tuos demaskavimus numarinti. Gaila, kad dabartiniai VSD vadovai aklai atkartoja konservatorių „minkštųjų technologijų“ teiginius, kuriuose rekomenduojama sunaikinti lietuviškus laikraščių leidėjus, pakeičiant juos skandinaviškais“, - komentavo D.Veleckienė, BNS paklausta apie ataskaitą.

Ji teigė, kad šiemet sausį „Respublikoje“ skelbtas interviu su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Aleksandru Udalcovu buvo parengtas laikraščio iniciatyva, Rusijos ambasada klausimų iš anksto nereikalavo derinti ir už jį nebuvo atlyginta.

Kovo 11-osios Akto signataras R.Paulauskas teigė buvęs nustebintas, kad atsidūrė ataskaitoje, ir tikino esantis „prolietuviškas“, bet atvirai kalbantis apie Vakarų Europos problemas.

„Aš visų pirma esu prolietuviškas, šito tikrai neneigiu, nuo pat Sąjūdžio laikų ir per visą 25-metį aš pirmiausia esu prolietuviškas. Mano supratimu, prolietuviškumas šiuo metu pasireiškia ir tuo, kad žmogus turi stengtis pasaulį matyti realiai, nepasiduoti klaidingoms geopolitinėms sampratoms. O kas nekritiškai ima grynai propagandinę medžiagą ir ją pateikia kaip prolietuvišką - šitie, mano manymu, yra Lietuvos priešai“, - BNS sakė R.Paulauskas.

„Jei valstybės kūrėją ir vieną iš Konstitucijos autorių žmonės, kurių, kai mes valstybę kūrėme, dalis iš jų buvo išvis kitose barikadų pusėse, šiandien šitaip šneka, man tiesiog trūksta žodžių. O dėl paties turinio, ką jie vadina antivakarietiškumu, aš nieko kito nešneku kaip tai, ką šneka daugelis Vakarų Europos politikų. Matydami Europos bėdas, jie apie jas kalba. Jei žmonės mano, kad kalbėjimas apie Europos bėdas iš karto yra prorusiška, tokiu atveju, jei dukart du yra keturi - ir jeigu rusai sako, kad dukart du yra keturi, tai mūsų nuomonės sutampa, taip reikia vertinti“, - kalbėjo R.Paulauskas.

Portalų grupei „Tipro Group“ priklausiusius balsas.lt grupės portalus šiemet kovo mėnesį perėmė Švedijos koncerno MTG valdomas televizijos kanalas TV3. VSD ataskaitoje skelbiama informacija apie praėjusius metus.

Turi dėl ko apgailestauti

Kadenciją baigęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina teigia, kad jam būdavo apmaudu klausytis kritikos apie neveiksmingumą, nors tuo metu jo vadovaujama institucija vykdydavo svarbius tyrimus.

„Ne kartą buvo apmaudu klausytis kritikos apie neveiksmingumą, kai tuo pat metu buvo vykdomi svarbūs tyrimai, kurių rezultatus visuomenė sužinodavo po keleto metų arba nesužinodavo visai. O juk eiliniai žvalgybos pareigūnai įdėjo daug pastangų siekdami tokių apčiuopiamų ir visuomenei jau žinomų rezultatų“, - rašo G.Grina pirmadienį paskelbtoje VSD praėjusių metų veiklos ataskaitoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą kritikavo VSD, kad šios institucijos pareigūnai tik renka informaciją apie galimas grėsmes ir praneša valstybės vadovams, bet nesiima veiksmų užkardyti ir šalinti tas grėsmes.

Anot G.Grinos, per 2014 metus geopolitinės situacijos ir grėsmių pobūdžio pokytis tapo žinomas ir viešai.

„Priešiškų žvalgybų taikiniais vis dažniau tampa „taikios“ sritys – bankininkystė, telekomunikacijos, verslas, žiniasklaida“, - pabrėžė buvęs departamento direktorius.

VSD veiklos ataskaitos įžangoje G.Grina taip pat skeptiškai atsiliepė apie galimybę, kad departamentui vadovautų politikas ar žmogus iš teisėsaugos.

„Vadovo kompetencija, patirtis ir gebėjimai turi būti išskirtiniai. Paprastai jų sunku įgyti darbuojantis politikos sferoje, siekiant karjeros vidaus reikalų sistemoje ar teisėsaugoje“, - pareiškė G.Grina.

Jis teigė vadovaujant VSD įsivaizduojantis „nacionalinio saugumo ir gynybos bendruomenės narį, nes VSD veikla yra sudėtinis Valstybės gynybos elementas“.

„Perduodamas tarnybos vairą, viliuosi, kad departamentas ir toliau liks depolitizuota, savarankiška, bet griežtos atskaitomybes, preciziškai besilaikanti įstatymų institucija, kurioje, kaip ir iki šiol, dirbs ne tik disciplinuoti, bet ir patriotiški, išsilavinę, drąsūs, intelektualūs, neskaičiuojantys darbo valandų pareigūnai, kurių patirtį bei kompetenciją vertina ir sąjungininkų saugumo ir žvalgybos institucijos“, - VSD veiklos ataskaitoje rašo G.Grina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"