Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Pertvarkos verpetai įsuko ir neprižiūrimus kūdikius

 
2016 12 20 6:00
Savivaldybės baiminasi, kad nuo kitų metų jos neturės kur dėti iš socialinės rizikos šeimų paimtų mažylių.
Savivaldybės baiminasi, kad nuo kitų metų jos neturės kur dėti iš socialinės rizikos šeimų paimtų mažylių. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Iš smurtaujančių ar girtuokliaujančių tėvų paimtų kūdikių šalies socialiniai darbuotojai nuo kitų metų nebegalės perduoti kūdikių namams net ir laikinai globai, o privalės skubiai ieškoti jiems globėjų. Tai numato nuo sausio mėnesio įsigaliosiančios Civilinio kodekso pataisos.

Artėjant metų pabaigai savivaldybių atstovai pradėjo skambinti pavojaus varpais – esą kol kas potencialių globėjų nėra, tad nuo kitų metų jos neturės kur dėti iš socialinės rizikos šeimų paimtų mažylių.

Tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė merijas ragina nesiskųsti, nes buvo laiko pasirengti pertvarkai – minėtos pataisos priimtos dar 2015-ųjų viduryje.

Kreipėsi į Vyriausybę

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kreipėsi į Vyriausybę ir paprašė peržiūrėti medicininių indikacijų sąrašą, kuriuo vadovaujantis keičiama siuntimo į kūdikių namus tvarka. Pagal ją gyvybei ir sveikatai pavojingoje situacijoje atsidūrę kūdikiai negalės būti siunčiami į saugią aplinką – kūdikių namus. Numatyta, kad finansavimas bus skiriamas tik tiems į kūdikių namus siunčiamiems vaikams, kurie atitiks sveikatos apsaugos ministro įsakyme įtvirtintas medicinines indikacijas, tokias kaip kvėpavimo sutrikimai, palaikomasis gydymas, slauga ar paliatyvioji pagalba. Tai reiškia, kad visi kiti kūdikiai, kurie atsiduria nesaugioje situacijoje ir vaiko teisių specialistų sprendimu privalo būti paimti iš smurtaujančių ar girtuokliaujančių tėvų, negalės bent 3 mėnesiams patekti į kūdikių namus.

„LSA pritaria tikslui mažinti kūdikių namuose gyvenančių vaikų skaičių. Tačiau, vertindami realią situaciją savivaldybėse, manome, kad kūdikių namų pertvarka turi būti vykdoma palaipsniui, veiksmus derinant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojama globos įstaigų pertvarka,“ – teigė LSA direktorė Roma Žakaitienė.

Anot LSA patarėjos socialiniais klausimais Audronės Vareikytės, savivaldybėse nesukurta paslaugų kaip alternatyvos vaikų siuntimui į kūdikių namus. Be to, nepriimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris turėtų įtvirtinti profesionalių globėjų institutą, tad nėra parengtų šeimų, į kurias bet kuriuo paros metu būtų galima siųsti vaiką, kai jo sveikatai ir gyvybei iškyla pavojus.

Abejoja nauda

Savivaldybių poziciją palaiko ir Šiaulių miesto sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė. Anot jos, noras, kad kuo mažiau mažylių patektų į kūdikių namus, yra suprantamas, bet tokiai pertvarkai turėtų būti pasirengta kur kas geriau.

„Kūdikių namuose sukomplektuota ankstyvosios reabilitacijos komanda, kuri rūpinasi rizikos šeimose gimusiais mažyliais, nes jie turi daugiau sveikatos problemų, nei kitose šeimose gimę vaikai“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino A. Kardašienė. Jos teigimu, kūdikių namuose yra visos sąlygos suteikti tokiems vaikams kompleksinę pagalbą ir tai galima daryti metus ar dvejus. Tuo tarpu globėjų šeimose ar net globos įstaigose pagalba jiems esą gali būti tik epizodinė.

A. Kardašienė pasakojo, kad ji kalbėjosi su ne vienos šalies kūdikių namų darbuotojais. Jie perspėjo, kad Lietuvoje drastiškai vykdant socialines reformas gali nutikti taip, kaip nutiko kitose valstybėse. Kol socialinės globos pertvarkai buvo teikiama europinė parama, kūdikių namuose mažylių mažėjo, o kai paramos neliko, jų vėl pradėjo daugėti.

„Manyčiau, kad reforma pradėta ne nuo to galo. Gal pirmiau reikėtų tinkamai parengti globėjus. Kai jie pradės globoti kūdikius, savaime mažės ir vaikučių, kuriems reikalinga institucinė globa. Tuomet kūdikių namai bus uždaromi“, – kalbėjo A. Kardašienė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 6 sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Juose auga po 50–100 vaikų iki septynerių metų.

Kaltos pačios merijos

E. Žiobienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad pagal minėtas Civilinio kodekso pataisas likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka galima tik tuomet, jei tai atitinka geriausius vaiko interesus, ir gali trukti ne ilgiau negu tris mėnesius.

„Tai buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės pateikti pasiūlymai. Savivaldybės turėjo laiko pasirengti šių nuostatų įsigaliojimui, bet vis atidėliojo tai paskutinei dienai“, – aiškino vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Ji sakė įtarianti, kad savivaldybėms tiesiog finansiškai buvo naudinga vaikus siųsti į kūdikių namus. Mat jų išlaikymas gula ne ant merijų, o ant valstybės pečių – kūdikių namai finansuojami per Sveikatos apsaugos ministeriją. Jei reikėtų steigti globą šeimoje ar šeimynoje, savivaldybės turėtų papurtyti savo kišenę. „Kūdikių namai gal ir yra priimtiniausia globos forma savivaldybėms, bet ne vaikams. Jiems kur kas geriau būtų augti globėjų šeimoje“, – pažymėjo E. Žiobienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas „Lietuvos žinias“ tikino, kad ši problema politikams žinoma, tačiau bent kol kas ko nors keisti neketinama, juolab stabdyti Civilinio kodekso pataisų įsigaliojimą. „Žiūrėsime, kokia situacija klostysis, kai jos įsigalios, tuomet ir spręsime, ar reikia ką nors keisti“, – kalbėjo jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"