TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Peštynėse dėl žemės - politiko šleifas

2012 10 15 6:06
Romo Jurgaičio nuotraukos/Dėl šio žemės sklypo vykstant ginčams teismuose, buvo areštuotas ne tik jis, bet ir pradėti statyti gyvenamieji namai.

Ginčo dėl žemės byloje, kurioje buvo suklastoti kasatorių parašai, jiems atstovavo advokato praktika vertęsis Stasys Šedbaras. Ir nors šioje istorijoje Aukščiausiasis Teismas (AT) yra padėjęs tašką, bylinėjimosi karuselę iš naujo bando įsukti politiko sūnus Tomas Šedbaras.

Vilniaus pakraštyje, prie Pilaitės ir Salotės mikrorajonų, esanti žemė beveik du dešimtmečius duoda peno teisminiams ginčams tarp pretendentų natūra susigrąžinti tėvų bei senelių turėtą žemę, valstybės institucijų ir bendrovės, kuriai dalis šios žemės buvo išnuomota.

Sukiršino sovietinis palikimas

Sovietmečiu vykstant "perestroikai" tuometė valdžia skirdavo žemės sklypų individualiems namams statyti, jaunuoliai aktyviai agituoti prisidėti prie jiems skirtų daugiabučių statybos. Vilniuje buvo įkurta Jaunimo gyvenamųjų kompleksų (JGK) direkcija. Jai Vyriausybė 1990 metais 42,8 hektaro žemės sklypą Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkėje (dabar - Vilniaus miestas, Pilaitės seniūnija) ir nustatė tikslinę jo naudojimo paskirtį - gyvenamųjų namų komplekso statyba. Vilniaus rajono savivaldybė 1996 metais 33 hektarus iš 42,8 hektaro priskyrė valstybės išperkamai žemei. Kitaip tariant, 33 hektarų plote buvo numatyta statyti gyvenamuosius namus. Sostinės taryba 1998-aisiais patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą, pagal kurį šios žemės paskirtis - jaunimo gyvenamųjų namų kvartalas. Vilniaus apskrities viršininkas 1999 metais patvirtino šio valstybės išperkamo žemės sklypo planą, o sostinės savivaldybės valdyba 2000 metų kovą patvirtino sklypo detalųjį planą.

Vilniaus apskrities viršininkas 2000 metais ne aukciono tvarka 99 metams išnuomojo žemės sklypą UAB "JGK statyba" (JGK teisių perėmėjai), o ši 2004-aisiais dalį sklypo pernuomojo UAB "Aljos statyba".

Pretendentai susigrąžinti dalį UAB "JGK statyba" nuomojamos žemės iš pradžių teismuose bandė ginčyti faktą, kad ši bendrovė yra teisėta JGK direkcijos teisių perėmėja. AT konstatavo, kad 1991 metų rugpjūtį registruota bendrovė nepažeidė įstatymų perimdama sovietmečiu įkurtos JGK direkcijos teises ir pareigas.

Verslininkas J.Guselnikovas stebisi, kad prokuratūra neranda parašus klastojusių asmenų.

Antra teismų karuselė

Nepavykus įrodyti, kad "JGK statyba" nėra teisėta JGK direkcijos teisių perėmėja, šią bendrovę nuvaryti nuo žemės bandyta kitu būdu. 2006 metais trys pretendentai atkurti nuosavybę natūra - Juzefa Voitechovskaja, Liucina Semaškevič ir Irena Novikienė kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą aiškindamos, kad žemės sklypo nuomos ir subnuomos sutartys pažeidžia jų teises. Ieškovių teigimu, pagal įstatymą piliečiams nuosavybės teisės į žemę atkuriamos pirmiau, o tik paskui žemė parduodama arba išnuomojama kitiems asmenims. Prašymus atkurti nuosavybės teises ieškovai pateikė dar 1991 metais. Tačiau sklypas, į kurį pateko visa ieškovų siekiama atgauti žemė, nepagrįstai buvo išnuomotas UAB "JGK statyba". Teigta, kad išnuomoto sklypo detalusis planas parengtas pažeidžiant įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kad į išnuomotą sklypą patenka ieškovams priklausantys pastatai ir sodai. Žemės nuomos sutartis yra sudaryta pažeidžiant įstatymus, neatsižvelgiant į esamus realius žemės naudotojus, todėl, ieškovių manymu, yra niekinė ir negalioja.

Ieškovės teismo taip pat prašė įpareigoti tuometę Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti joms nuosavybės teises į tėvams iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, grąžinant natūra per 2,4 hektaro laisvos ir neužstatytos žemės sklypą pagal jų pačių pateiktą pageidautino susigrąžinti žemės sklypo planą.

Pirmos instancijos teismas ieškovių prašymo nepatenkino. Vienas to argumentų - dalis ieškinyje keliamų reikalavimų jau buvo išspręsti administraciniuose teismuose, ir ne ieškovių naudai. Tačiau pagrindinis teismo motyvas atmesti ieškinį - dar 2000 metais Vilniaus miesto valdybos patvirtintas ir tebegaliojantis gyvenamųjų namų statybos detalusis planas. Teismas aiškiai pasakė, kad sklypas, į kurį pretenduoja moterys, laikytinas valstybės išperkama žeme ir į šį sklypą nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos.

Pirmos instancijos teismo sprendimo nepakeitė ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija. "Nepagrįstas yra ieškovų argumentas, kad ginčijama nuomos sutartimi atsakovui yra išnuomota ir ieškovams priklausanti žemė", - kolegija aiškiai pasakė, kad moterys ieško ko nepametusios.

Tuomečiam advokatui S.Šedbarui tokie dviejų instancijų teismų sprendimai veikiausiai pasirodė neįtikinami. Kasacine tvarka buvo kreiptasi į AT. Jis 2008 metų rugpjūtį kasacinį skundą atmetė. Be to, AT kasatoriams išaiškino, kad detalusis planas yra individualus teisės aktas, nuo kurio įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje netenka galios visi anksčiau priimti sprendiniai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų, o sprendimai, priimti po detaliojo plano įsigaliojimo dienos ir jam prieštaraujantys, negalioja.

LŽ archyvo nuotrauka/Seimo narys S.Šedbaras ragino į šią istoriją pažvelgti kitu kampu, nors tikino jos nelabai pamenantis.

Parašai - suklastoti

"Kai teismų karuselė įsisuko dar kartą, susitikęs J.Voitechovskają klausiu: "Kodėl vėl pradėjote, juk žinote, kad pralaimėjote net AT." Ji sakė nieko apie tai nežinanti, jokio kasacinio skundo AT nerašiusi, advokato nesamdžiusi", - vienas UAB "JGK statyba" akcininkų Jurijus Guselnikovas LŽ pasakojo apie tai, kaip pats pradėjo narplioti šio ginčo detektyvinę dalį.

J.Guselnikovui kilo įtarimų, kad J.Voitechovskajai, o galbūt ir kitiems ieškovams už nugaros stovi nežinomas asmuo, suinteresuotas žemės grąžinimo istorija. Verslininkas kreipėsi į prokurorus, nes spėjo, kad kasatorių parašai kasaciniame skunde gali būti suklastoti.

"Iš pradžių vijau šią mintį šalin, juk kasaciniame skunde buvo ir tuomečio advokato S.Šedbaro, kuris netrukus tapo Seimo nariu, parašas. Įstatymas advokatą įpareigoja užtikrinti, kad byloje jis atstovauja būtent tiems asmenims, kurių pavardės įrašytos teismo dokumentuose, kitaip sakant, advokatas privalo nustatyti atstovaujamų asmenų tapatybę", - pabrėžė J.Guselnikovas.

Dėl galimo parašų klastojimo 2008 metais buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šių metų pradžioje buvo gauta Teismo ekspertizės centro išvada. Konstatuota, kad kasacinį skundą pasirašė ne J.Voitechovskaja ir I.Novikienė.

Ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuratūroje vyksta vangiai, jis buvo sustabdytas, o atnaujintas J.Guselnikovui apskundus prokurorų veiksmus teismui. "Generalinis prokuroras Darius Valys atsakė, kad byloje tęsiama asmenų, suklastojusių parašus, paieška. Tačiau kaip galima jų ieškoti, jei neapklaustas vienas pagrindinių galimų liudytojų - S.Šedbaras?" - jau ketvirtus metus prokurorų atliekamu "tyrimu" piktinosi J.Guselnikovas.

Už paslaugas - 10 proc. žemės

Suklastotų parašų istorijoje tyrėjai aptiko intriguojančių faktų. Paaiškėjo, kad dar 2005 metų rugpjūtį, prieš prasidedant pirmajam teismų maratonui, nekilnojamojo turto verslu užsiimantis vilnietis Janas Paškevičius gavo J.Voitechovskajos pasižadėjimą už "suteiktas pinigines ir kitas paslaugas atkuriant nuosavybės teisę". Ji verslininkui pažadėjo perrašyti 10 proc. žemės, kurią ji atgaus natūra, - iš viso 30 arų. Jei žemė būtų grąžinta kitoje vietoje, moteris J.Paškevičiui taip pat turėtų perrašyti 10 procentų. Šis pasižadėjimas buvo surašytas vienu egzemplioriumi, J.Voitechovskajai palikta tik jo kopija.

Kitame J.Voitechovskajos pasirašytame dokumente - pakvitavime - ji teigia iš J.Paškevičiaus pasiskolinusi 8 tūkst. litų. Po kelių dienų analogišką dokumentą dėl 8 tūkst. litų skolos pasirašė kita istorijos dalyvė L.Semaškevič.

J.Guselnikovas neatmeta versijos, kad pagrindiniais šios istorijos "žaidėjais" gali būti tardytojų dar nenustatyti asmenys. Verslininko teigimu, vykstant nagrinėjimui teismuose, kurie buvo areštavę ginčijamą žemę, bankrutavo sklypus pernuomojusi bendrovė, pradėjusi čia statyti individualius namus. 1 mln. litų nuostolių teigia patyręs ir pats J.Guselnikovas. "Kodėl neprisiteisiu nuostolių? Iš kur atsakovai gaus pinigų? Man nereikia jų paskutinių turtų", - tikino jis.

Pretenzijas pareiškė vaikai

Nepraėjus metams po AT nutarties ir prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl suklastotų parašų, teismų karuselė dėl žemės Pilaitėje pajudėjo iš naujo. Šįkart pareiškimą Vilniaus apygardos teismui parašė J.Voitechovskajos vaikai - sūnus Voitechas Voitechovskis ir dukra Zofija Sinkevič. Tarp analogiškų anksčiau jau nagrinėtų prašymų atsirado ir naujų - panaikinti teritorijos detalųjį planą ir sprendimą ginčijamą sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei. Ieškovai teismo taip pat prašė įpareigoti UAB "JGK statyba" nugriauti neva "savavališkai statomus statinius". Brolis ir sesuo teismui žadėjo teisybės ieškosiantys be advokato.

Tačiau 2009 metų lapkričio 18 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius buvo priverstas ieškinį atmesti, mat brolis ir sesuo neatvyko į teismo posėdį. Jo išvakarėse teismas gavo S.Šedbaro sūnaus, advokato padėjėjo Tomo Šedbaro prašymą atidėti posėdį.

T.Šedbaras prašyme teigė, kad yra sudaręs teisinių paslaugų sutartį su Plungės rajono savivaldybės administracija (tuo metu rajonui vadovavo konservatorė Elvyra Lapukienė - aut.) ir privalo dalyvauti teismo posėdyje Plungėje. Tačiau teisėjo D.Rinkevičiaus būta smalsaus. Jis pasidomėjo T.Šedbaro minėtu teismo posėdžiu ir įsitikino, kad tai - antrasis parengiamasis posėdis, kurį advokato padėjėjas, derindamas su posėdžiu Vilniuje, galėjo prašyti atidėti.

Situacijos nekomentuoja

T.Šedbaras tapo advokatu ir greičiausiai sėkmingai baigė bylą Plungėje, tad dabar pasinėrė į teismus dėl žemės Pilaitėje.

Ar advokatui garbinga imtis bylos, kurią AT pralaimėjo tėvas? Galbūt istorijoje atsirado naujų aplinkybių, dėl kurių teismai galėtų priimti kitokį sprendimą? I šiuos LŽ klausimus advokatas T.Šedbaras neatsakė. "Negaliu nieko pasakoti, nes mane sieja sutartis su klientais", - kartojo T.Šedbaras.

LŽ kalbintas Seimo narys S.Šedbaras sakė nelabai prisimenantis šios istorijos. "Gali būti, kad kasacinį skundą aš, kaip advokatas, tik pasirašiau, o jį ruošė ir su kasatoriais bendravo padėjėja. Ji ir dabar, kiek žinau, dirba padėjėja, bet jos įvardyti nenorėčiau. Nesutinku ir su apibendrinimu, kad tą bylą pralaimėjau - pralaimėjo kasatoriai, o advokatas tėra konsultantas teisiniais klausimais", - dėstė jis.

Paklaustas, kaip vertina faktą, kad dabar bylos iš naujo ėmėsi jo sūnus, politikas nuo tiesioginio atsakymo išsisuko. "Jei kalbama apie žemės grąžinimą natūra, advokatas privalo daryti viską, kad teisybė triumfuotų. Nuosavybė yra šventa, ir niekas jos negali atimti", - aiškino jis. S.Šedbaro teigimu, į šią istoriją reikėtų žvelgti kitu kampu - kodėl fiziniams asmenims priklausiusi žemė tapo valstybės išperkama ir kodėl joje pradėti statyti gyvenamieji namai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"