TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Petardomis - prieš dangaus žiurkes

2010 05 04 0:00
Kormoranų sunaikinti lyg vaiduokliai styrantys medžiai vilioja smalsuolius.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nuo vakar vakaro Juodkrantėje pokši petardos. Taip iš lizdų baidomi dangaus žiurkėmis vadinami perintys kormoranai.

Juodkrantės kormoranų kolonija - didžiausia Lietuvoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko miškininkai suskaičiavo per tris tūkstančius jų lizdų, kuriuose gali gyventi apie 15 tūkst. paukščių.

Nors kormoranai kelia rūpesčių tiek vietiniams gyventojams, tiek žvejams, tačiau jų kolonija - vienas lankomiausių objektų Kuršių nerijoje.

Šių paukščių išmatų naikinamas miškas patraukia visų važiuojančiųjų į Nidą dėmesį. Smalsuolius domina vaiduokliškų nudžiūvusių medžių miškas pietinėje Juodkrantės dalyje. Šiuo metu kormoranų kolonija tiek išsiplėtė, kad nudžiūvę medžiai graso virsti ant Smiltynės-Nidos plento.

Baido nuo kiaušinių

Kormoranų populiacijai neleidžiama toliau plisti tik baidant paukščius nuo kiaušinių perėjimo metu. Teigiama, esą taip neleidžiama išsiristi apie 50 proc. jauniklių. Šiuos darbus jau ketverius metus atlieka biologinės įvairovės išsaugojimo klubas "Gamtos namai".

Pasak klubo "Gamtos namai" atstovo Sauliaus Rumbučio, šaudant petardas kormoranai išvejami iš lizdų, o šiuose lieka perimi kiaušiniai. Jie atšąla, viduje susiformavęs embrionas žūsta.

"Šio metodo priešininkai teigia, esą nuvyti nuo kiaušinių kormoranai grįžę į lizdą vėl peri. Tačiau kiaušiniai jau būna atšalę, iš jų neišsirita jaunikliai. Petardų poškėjimo ir dūmų išgąsdinti paukščiai bando sugrįžti, todėl šūviai kartojami skirtingais intervalais. Pastebėjome, kad geriausia juos vaikyti antroje dienos pusėje, prieš temstant. Tamsoje paukščiai neberanda savo lizdo ir nakvoti priversti Kuršių mariose, o per naktį embrionas žūva. Ar tikrai kormoranų nedaugėja, tvirtai galėsime teigti tik po penkerių metų", - LŽ sakė S.Rumbutis.

Grėsmė automobiliams

Juodkrantės gyventojai pastebėjo, kad praėjusiais metais kormoranai perėjo lizduose toliau nuo gyvenvietės, tačiau lizdus ėmė sukti arčiau Kuršių marių, greta Smiltynės-Nidos plento. Todėl kilo grėsmė juo važiuojančiam transportui.

Anot Juodkrantės girininko Romo Andrusevičiaus, per pastaruosius du dešimtmečius kormoranai beveik sunaikino 50 proc. sengirės, iš viso apie 12 hektarų miško. "Joks miškas ten nebeataugs. Kormoranai sunaikina medžio šaknis", - teigė girininkas. Pietinėje Juodkrantės dalyje šie paukščiai įsikūrė 1970 metais, užėmė tankiai apgyvendintą garnių koloniją ir juos beveik išstūmė.

Kolonija plečiasi

Pastaraisiais metais ornitologai pastebėjo, kad Juodkrantėje nebetelpantys kormoranai ėmė ieškoti naujų vietų lizdams sukti. Kovo mėnesį besiburianti kormoranų kolonija buvo pastebėta ant Klaipėdos uosto pietinio molo. Ornitologų duomenimis, ten nuolat laikosi apie 20-30 paukščių. Gali būti, kad tai tik pirmieji kormoranai žvalgai. Kol kas jie lizdų nesusuko, tačiau labai užteršė navigacinius ženklus.

Klaipėdos jūrų uoste yra ir daugiau vietų, kur mėgsta poilsiauti kormoranai. Paukščių rojumi vadinamoje Kiaulės nugaros saloje jie lizdų nesuka, tik tūpia pailsėti. Tačiau vis dažnesnis kormoranų stabtelėjimas Kiaulės nugaroje ornitologams kelia nerimą. Šie agresyvūs paukščiai paprastai savo kolonijas kuria išstumdami kitus.

Jie sunaikina medžius ir padaro daug žalos Kuršių marių žvejams. Šie piktinasi, kad kormoranai iš Kuršių marių išgriebia daug mailiaus, suryja nuo 500 iki 700 tonų žuvų per metus. Žvejai vadina juos dangaus žiurkėmis ir nesupranta, kodėl šie paukščiai saugomi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"