TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Peticijos teise dažnai piktnaudžiaujama

2013 02 22 6:21
Seimo nario "darbiečio" P.Čimbaro teigimu, žmonės dažnai teikia tik pageidavimus ir ne visada supranta, kas yra kreipimasis į Peticijų komisiją. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Su Seimo naujoku, Peticijų komisijos pirmininku "darbiečiu" Petru Čimbaru kalbamės apie piliečių peticijose teikiamas iniciatyvas ir siūlymus įstatymų leidėjams.

- Konstitucijoje laiduojama peticijos teisė. Kokių galimybių ji suteikia mūsų piliečiams?

- Tai pažangi teisė, nes piliečiai gali kreiptis į Seimo Peticijų komisiją ir teikti savo siūlymus kuriant įstatymus. Sulaukiame išties nemažai kreipimųsi, tačiau dalį jų tenka ir atmesti. Žmonės dažnai išreiškia tik pageidavimą ar norą, ne visada suvokia, kas yra tas kreipimasis į Peticijų komisiją. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad turi būti teikiami siūlymai įstatymo leidėjams, bet kartais gyventojai to nesupranta, nežino pačios komisijos veiklos, todėl ir prašymus teikia klaidingai.

- Kuo peticijos skiriasi nuo kitų tiesioginio piliečių dalyvavimo valdant valstybę formų, pavyzdžiui, referendumo ar piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės?

- Įgyvendinant minėtas teises pagal Konstituciją reikia surinkti tam tikrą skaičių žmonių parašų (referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė išreiškiama 50 tūkst. piliečių parašų - aut.). Peticiją tiesiogiai gali teikti vienas žmogus, turintis gerą mintį ar siūlymą įstatymo kūrėjams. Fizinis asmuo gali rašyti vienas, parašų nereikia, bet siūlymą būtina pateikti pagal Peticijų įstatymo reikalavimus.

Tačiau ir priimtas prašymas dar nėra peticija. Iš pradžių Peticijų komisijoje nagrinėjama, sprendžiama, ar jį priimti kaip peticiją, ar atmesti. Žmogaus siūlymai turi neprieštarauti jau galiojantiems Lietuvoje įstatymams.

- Prieš keletą metų buvo teikiamos įstatymo pataisos, kad peticija galėtų būti laikomas bet koks siūlymas keisti, priimti ar panaikinti teisės aktą, jei klausimas yra svarbus visuomenei. Kritikuota, esą peticijoms keliami pernelyg formalūs reikalavimai.

- Viena yra priimti žmonių prašymus, antra - juos nagrinėti, trečia - priimti kaip peticiją. Priėmus peticiją Seimas balsuoja, bet iki tol būtina pereiti tam tikrus filtrus. Jeigu komisija pripažins peticiją, o Seimas ją atmes, atsakomybė kris Peticijos komisijos nariams ant pečių, kad sprendimas apsvarstytas ir priimtas nekompetentingai.

- Šiuo metu peticiją gali pateikti tik fiziniai asmenys. Gal vertėtų praplėsti teikėjų būrį, kad ir juridiniai asmenys, ir įvairios visuomeninės organizacijos galėtų teikti peticijas?

- Į šį klausimą man, kaip naujam Seimo nariui ir Peticijos komisijos pirmininkui, sunku tiksliai atsakyti. Dar nesu garantuotas, ar tai būtų geriau, ar blogiau.

- Vis dažniau siūloma pasirašyti įvairias peticijas internete. Ar jos visada pasiekia adresatą?

- Jei kalbame apie internete platinamus variantus, man regis, jais piktnaudžiaujama. Lietuvoje dar nėra elektroninio balsavimo, tad, ko gero, nepriimamos ir tos kompiuterinės peticijos. Manau, žmonės yra klaidinami ir apgaudinėjami.

- Kiek peticijų sulaukėte šįmet?

- Turime nemažai prašymų, vien šiais metais - per 20. Tačiau peticijos teise, kaip minėjau, kai kas ir piktnaudžiauja. Dažniausiai tai daro Lietuvos piliečiai, sėdintys įkalinimo įstaigose arba uždaryti į tardymo izoliatorius. Šie žmonės peticijas rašo "copy" principu. Tie prašymai, pavyzdžiui, net 13 asmenų, atsiunčiami iš skirtingų tardymo izoliatorių, bet visi vienodai, žodis žodin sudėlioti. Tarkime, jei vienas neparašo asmens kodo, ir kiti jo nenurodo. Matyt, tą patį tekstą vieni siunčia kitiems ir taip didina peticijų skaičių. Dažniausiai tai būna prašymai dėl išankstinio paleidimo iš tardymo izoliatorių.

- Ar sulaukiate vertingų siūlymų?

- Pasitaiko labai pažangių siūlymų, vertų svarstymo. Juk kartais mūsų politikai įstatymus mato tik vienu aspektu, o gyventojai, tiesiogiai susidūrę su tam tikrais teisės aktais, žino, kad vienas ar kitas iš jų yra neveiksmingas. Kitąsyk žmogus iš savo ar kaimyno patirties arba gerai išprusęs pilietis gali patarti, kaip patobulinti įstatymą. Tai sveikintina, tačiau svarbu, kad šia teise nebūtų piktnaudžiaujama.

- Ar galėtumėte išskirti piktnaudžiavimo peticijos teise atvejus?

- Seime dirbu tik pirmą kadenciją, bet, kaip teko domėtis, ir anksčiau daugiausia piktnaudžiavimo sulaukta iš įkalinimo įstaigų bei tardymo izoliatorių. Pavyzdžiui, vienas asmuo prašo, kad viena diena sulaikymo izoliatoriuje jam būtų 5skaityta kaip dvi. Taip per Peticijų komisiją bandoma spręsti savo problemas. Arba nuteistieji, atliekantys bausmę, teikia ne rimtus siūlymus, bet, pavyzdžiui, alkoholizmo žalos ar terorizmo sąvokų išaiškinimus, nors tai nesusiję su įstatymų leidyba. Dėl to įstatymo pataisos negalime taikyti, tad peticija atmetama.

Tačiau nereikia pykti ant žmogaus, nes ne kiekvienas išmano, kas yra Peticijų komisija ir kokios jos funkcijos.

Seimo narį kalbino Tomas Bašarovas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"