TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pigesnė mėsa – politikų sapnai

2013 06 21 6:00
Abejojama, kad įvedus PVM lengvatą mėsai realios naudos gautų vartotojai. Romo Jurgaičio nuotrauka

Valdančioji koalicija šiandien žada apsispręsti dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šviežiai mėsai taikymo. Nors politikai tikina, jog taip bandoma pasirūpinti vartotojų pinigine, ekspertai pabrėžia, kad iki šiol galiojusios PVM lengvatos prekių ar paslaugų kainų nė karto nemažino.

Šį rytą posėdžiavusi valdančiosios koalicijos partijų Politinė taryba turėjo sutarti – ar siūlyti Seimui kartu su jau pateiktais mokesčių sistemos pakeitimais (nežymiai kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį, didinti alkoholio ir tabako akcizą, pratęsti PVM lengvatos taikymą šildymui ir kompensuojamiesiems vaistams) apsispręsti dėl lengvatos šviežiai atšaldytai mėsai taikymo. Tokia lengvata galiojo iki 2009-ųjų metų.

Prieš kelias savaites Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius, pristatydamas mokesčių pakeitimus, neatmetė tikimybės, kad nuo kitų metų šviežiai mėsai galėtų būti taikoma 9 proc. PVM lengvata. Tai esą leistų apsaugoti savo rinką nuo pigesnės produkcijos, įvežamos iš mažesnį PVM tarifą taikančių gretimų šalių, be to, sumažintų kainas vartotojams.

Finansų ekspertai aiškina, kad PVM lengvata yra pagalba verslui, o ne mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams. „Kai kurie politikai jau atvirai kalba, kad PVM lengvatomis norima padėti vienam ar kitam verslo sektoriui, ir tai nėra blogai. Be abejo, tokie sprendimai visada pateikiami kaip daromi žmonių labui“, - LŽ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

G.Nausėda įsitikinęs, kad viso PVM tarifo sumažinimas šaliai pasitarnautų labiau nei lengvatų taikymas atskiroms prekių ar paslaugų grupėms./Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Sutarimo nėra

Valdančiajai koalicijai priklausančios Darbo partijos (DP, leiboristų) atstovų prieš kurį laiką įregistruotas siūlymas mažinti PVM mėsai Seimo darbotvarkėje turėjo atsidurti prieš kelias dienas, antradienį, kartu su Vyriausybės pateiktais mokesčių pakeitimais. Paskutinę minutę abu projektai buvo išbraukti.

„Kaip visada sakau: socialdemokratai teikia savo idėjas ir net nesitaria su partneriais. Dabar pagaliau susėdame visi koalicijos partneriai kartu ir žiūrime – kur galime susitarti, kur reikia nusileisti, kad rastume bendrą poziciją“, - apie šio ryto Politinės tarybos posėdį jo išvakarėse LŽ pasakojo DP atstovė Virginija Baltraitienė.

Vis dėlto politikė pripažino, kad sutarimo dėl PVM lengvatos mėsai įvedimo tarp koalicijos partnerių nėra. Antai „darbiečiai“ siūlo lengvatiniu tarifu apmokestinti ne tik mėsą, bet ir vaisius ar daržoves. Premjeras A.Butkevičius savo ruožtu tvirtina, kad taikant PVM lengvatas visiems be išimties maisto produktams biudžetas prarastų apie 350 mln. litų, bet praradimai dėl lengvatos mėsai būtų gerokai mažesni, todėl pastarasis projektas svarstytinas.

Neoficialiai teigiama, kad net tuo atveju, jeigu valdančiosios koalicijos partneriai apsispręstų mėsai taikyti mažesnį PVM, tam prieštarautų socialdemokratams atstovaujantis finansų ministras Rimantas Šadžius, neigiamos pozicijos esą laikosi ir prezidentūra. Kaip LŽ informavo Finansų ministerija, nusprendus mėsai taikyti lengvatinį 5 proc. tarifą vietoj dabartinio 21 proc., valstybės biudžetas dėl to per metus netektų apie 185 mln. litų (taikant lengvatą mėsai ir mėsos gaminiams - apie 379 mln. ltų).

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, kalbėdamas su LŽ, leido suprasti, kad finansų ministro neigiamas nusistatymas šiuo atveju negali būti lemiamas. „Su R.Šadžiumi prieš kelias dienas kalbėjome gal tris valandas. Jis gal sutiktų lengvatą įvesti nuo 2015 metų, bet, manau, nėra reikalo laukti. Mes turime praktikos, ir ministrui tą sakiau. Kai prieš 7 metus įvedėme PVM lengvatą mėsai, iš turgaus ji iš karto dingo, nes parduotuvėje pasidarė pigiau. Ir kai nuvažiavau į parduotuvę nusipirkti sprandinės kepsniams, net nustebau – kaina 9 litai, o turguje – 12 litų“, - PVM mažinimo naudą aiškino politikas.

B.Bradauskas/Romo Jurgaičio nuotrauka

Kainų mažinti nežada

Kaip žinoma, premjeras A.Butkevičius yra pareiškęs, kad PVM galėtų būti mažinamas tuo atveju, jei su gamintojais ir prekybininkais pavyktų susitarti dėl proporcingo kainų mažinimo. Pasak B.Bradausko, jo vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas prieš kelis mėnesius buvo susitikęs su PVM lengvatą mėsai remiančių gamintojų ir prekybininkų atstovais.

„Prekybininkų asociacijos vadovas labai atsakingai tada pareiškė, kad tiek, kiek mes sumažinsime PVM, atpigs ir mėsa ant prekystalių. Galima tikėti, galima netikėti, galima pasirašyti trišalę sutartį, lyg garbės kodeksą. Jei sprendimas nepasiteisintų ir prekybininkai norėtų pasipelnyti, tai įstatymas – ne šventa karvė, jį galima pakeisti, gal tada remti tiesiogiai gamintojus ar panašiai“, - aiškino B.Bradauskas.

Iniciatyvai dėl PVM mėsai mažinimo pritarusi Lietuvos prekybos įmonių asociacija kovo pabaigoje išplatino pranešimą ir jame nurodė, kad „susilaiko nuo besąlygiškos paramos PVM lengvatai“. Taip esą apsispręsta atlikus analizę, kuri atskleidė, jog šviežiai ir šaldytai mėsai sumažinus PVM nuo 21 iki 5 proc. Lietuvos biudžetas per 2014 metus netektų nuo 160 mln. iki 180 mln. litų pajamų. Kartu konstatuota, kad vartojimas, atsiradus lengvatai, padidėtų, be to, į šalies prekyvietes grįžtų dalis Lenkijoje apsiperkančių pirkėjų.

Apie atitinkamą produkcijos kainų mažinimą kalbėti nenori ir mėsos gamintojai. „Kainos pasaulyje – ne kaip tarybiniais laikais, kai būdavo ant keptuvės įkaltos. Dabar jos priklauso nuo pasiūlos ir paklausos, sezoniškumo, kitų dalykų. Seimas labai paviršutiniškai klausia: kaina mažės ar ne? Klausimas turėtų būti – ar mes gaiviname gyvulininkystę, padedame jai, sukuriame vienodas konkurencines sąlygas, ar ir toliau neleidžiame augintojui uždirbti ir investuoti į savo šaką. Žinoma, jei galvojame tik apie vartotojus – tada taip, bet tokiu atveju vieną dieną vartotojai valgys tik importinę mėsą, nors ji galbūt ir bus pigesnė“, - LŽ sakė Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.

Nauda – ne vartotojams

Finansų analitiko G.Nausėdos teigimu, beveik visos iki šiol Lietuvoje taikytos PVM lengvatos nemažino kainos vartotojams. Kaip rodo SEB banko atlikta analizė, 2004-ųjų vasarį įdiegus PVM lengvatą žuvims, per metus šis produktas pabrango 10,2 procento. 2006-ųjų sausį pritaikius lengvatą meno, kultūros ir sporto renginiams, po metų šios paslaugos kainavo 2,4 proc. daugiau. 2011 metais priimta lengvata apgyvendinimo paslaugoms – po metų sektoriaus paslaugos buvo pabrangusios 4,1 procento.

„PVM lengvatos nelemia kainų mažėjimo – jos padeda konkrečiam sektoriui, į kurį nukreiptos, bet ne galutiniam vartotojui. Viso PVM tarifo sumažinimas šaliai pasitarnautų labiau nei lengvatų taikymas atskiroms prekių ar paslaugų grupėms“, - LŽ sakė G.Nausėda.

Panašios išvados skamba ir Vyriausybės sudarytos darbo grupės, vadovaujamos premjero patarėjo finansų klausimais Stasio Jakeliūno, parengtoje analizėje.

„Realiai PVM lengvatą daugiausia „pasiima“ gamintojas (ir prekybininkas), o ne vartotojai dėl to, kad nėra ir vargu ar gali būti tobula konkurencija. Lengvatos paprastai nepasiekia vartotojų, dažniausiai yra skatinamos interesų grupių ir kuria ydingus precedentus, administravimas sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darbo grupės nuomone, PVM lengvatų taikymas maisto produktams nėra tikslingas, nes daugiausia nepasiektų vartotojų, keltų administravimo sunkumų ir sumažintų pajamas į biudžetą“, - nurodoma išvadose.

Pagrindiniai ir lengvatiniai PVM tarifai Baltijos šalyse ir Lenkijoje PVM tarifai 2013 m. (proc.)

TarifaiLietuvaLatvijaEstijaLenkija
Standartinis21212023
Lengvatiniai5 (vaistai, medicinos priemonės), 9 (knygos, laikraščiai, šilumos energija, karštas vanduo, keleivių vežimas)12 (kūdikių maistas, vaistai, medicinos priemonės, keleivių vežimas, šilumos energija, knygos, laikraščiai, viešbučiai)9 (vaistai, medicinos priemonės, knygos, laikraščiai, viešbučiai)5 (pagrindiniai maisto produktai (mėsa, žuvys, pieno prioduktai, daržovės, vaisiai, duona), knygos, žurnalai, žemės ūkio žaliavos), 8 (vandens tiekimas, vaistai, keleivių vežimas, kultūros, rašytojų ir kompozitorių paslaugos, kabelinė televizija, socialinis būstas, būsto renovacija, viešbučiai, restoranai, sporto renginiai, laidojimo paslaugos, atliekų surinkimas, taisyklų ir kirpyklų paslaugos)

SEB banko apžvalga, 2012 06 20

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"