TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pigus kuras - sveikatos sąskaita?

2009 10 21 0:00
Nuodingų komponentų turintis kuras tebesaugomas Naujosios Vilnios katilinėje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Sukdami galvą, kaip kuo pigiau nusipirkti kuro, prie didelių pelnų pripratę Lietuvos energetikai susigundė koksocheminiu katilų kuru, pagamintu iš Ukrainos metalurgijos pramonės atliekų.

Jis jau seniausiai būtų sudegintas Naujojoje Vilnioje, net nesiaiškinant, ar tai nepakenks gyventojams, jei ne Vilniaus visuomenės sveikatos centras, sunerimęs, kad ketinama deginti nežinomą, Europos cheminių medžiagų agentūroje neįregistruotą medžiagą.

"Vilniaus energijos" vadovams neužteko penkių mėnesių, kad įrodytų, jog koksocheminis kuras atitinka mūsų šalies reikalavimus panašioms medžiagoms. O juk jiems beveik buvo pavykę gauti leidimą deginti iš Ukrainos cheminių kombinatų atliekų pagamintas medžiagas, neatlikus jokio papildomo patikrinimo.

Šokas "Vilniaus energijos" vadovus ištiko pavasarį. Pripratę veik be trukdžių įgyvendinti su energetika susijusius planus, jie buvo sustabdyti ten, kur mažiausiai tikėjosi kliūčių. Ukrainoje nusipirkę ir į Lietuvą atgabenę 500 tonų koksocheminio kuro, kuris iki tol Vilniuje niekada nebuvo naudotas, "Vilniaus energijos" vadovai tikėjosi jį sudeginti dar kovo-balandžio mėnesiais toliau nuo centro - Naujosios Vilnios katilinėje. Tam buvo surasta ir tinkama įstatymų landa - kuras turėjo būti sudegintas kaip bandomoji partija. Tada nereikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimo, kuris ilgokai užtrunka ir ne visada būna teigiamas.

Skubos tvarka

Iš pradžių viskas klostėsi taip, kaip ir buvo planuota. "Vilniaus energija" metų pradžioje kreipėsi dėl leidimo į Aplinkos, Ūkio ir Susisiekimo ministerijas. Aplinkos ministerija, šiuo klausimu pagrindinė institucija, sprendimą patikėjo priimti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (VRAAD).

Vasario pabaigoje departamentui rašytame laiške "Vilniaus energijos" projektų direktorius Tadas Janušauskas prašė "skubos tvarka, kol dar nepasibaigęs šildymo sezonas, leisti Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2, Pramonės g. 95 atlikti bandomąjį koksocheminio kuro deginimą, sudeginant iki 500 tonų koksocheminio kuro".

Tiek tonų kuro būtų deginama mėnesį, gal kiek ilgiau. Ar toks kiekis, sudarantis 15-20 proc. viso katilinės per metus sudeginamo kuro, apskritai gali būti vadinamas bandomuoju? Ar bandomaisiais triušiais šiuo atveju turėjo virsti Naujosios Vilnios gyventojai, kuriems būtų tekę savo kailiu patirti, ar nuodingasis koksas kenkia ir vilniečiams?

VRAAD 2009 metų kovo 31-ąją pateikė teigiamą atrankos išvadą, nusprendęs, kad norint deginti šį Lietuvoje nežinomą kurą nebūtinas poveikio aplinkai vertinimas. Departamento specialistai "Vilniaus energijos" pateiktoje medžiagoje nepasigedo būtinos informacijos apie kurą, nepasidomėjo jo kilme, ar jis naudojamas kitose šalyse, nors privalėjo tai padaryti. Departamento išvadoje nurodoma, kad koksocheminis kuras atitinka skystajam kurui, kuris skirtas energijos gamybai, keliamus privalomuosius kokybės rodiklius ir yra švaresnis nei mažiau sieringas mazutas.

Iš esmės išvadoje buvo perrašyta tai, ką "Vilniaus energija" pateikė savo rašte departamentui: mažai sieringo mazuto peleningumas - 0,14, o koksocheminio kuro - 0,1, mazuto sieringumas - 1,0, o koksocheminio kuro - 0,8. Kitaip sakant, stebuklingas kuras - turi mažiau sieros nei mazutas, o kainuoja perpus pigiau!

Pritrūko informacijos

Įsibėgėjusį procesą sustabdė tik Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC), pasigedęs būtinos informacijos apie šią medžiagą. Visos kitos tarnybos reagavo vangiai.

Centro specialistai išsiaiškino, kad koksocheminis kuras - ukrainiečių mokslininkų išradimas. Jis sukurtas naudojant Donecko srities Avdejevsko koksochemijos kombinate daugybę metų kauptas gamybos atliekas. Tų atliekų tvenkiniai, esantys aplink kombinatą, nuodija aplinką ir žmones, per keliasdešimt kilometrų nuo tvenkinių neauga ne tik medžiai, bet ir žolė.

Keletą dešimtmečių niekas nežinojo, kaip atsikratyti nuodingųjų atliekų, kol Ukrainos mokslininkai palyginti neseniai atrado, kad atliekas galima panaudoti kurui gaminti. Ukrainos interneto erdvėse pilna skelbimų, siūlančių pirkti koksocheminį kurą. Ypač patraukli jo kaina - trečdaliu mažesnė už gamtinių dujų ir beveik per pusę mažesnė už mažai sieringo mazuto kainą.

Tačiau tikrų duomenų apie koksocheminį kurą rasti sunku, nes tai dar gana nauja medžiaga. Specialistams daug pasako vien ta aplinkybė, kad koksocheminis kuras neįregistruotas Europos cheminių medžiagų agentūroje.

Nuodingi komponentai

Koksocheminio kuro saugos pase nurodyta, kad jis gaminamas iš akmens anglies tepalų, žaliojo benzolo kubinės rektifikacijos likučių ir benzolo išskyrimo polimerų. Pagrindiniai pavojingi šio kuro komponentai - naftalinas, 1 ir 2 metilnaftalenai, acenaftenas, fenantrenas.

Kuro saugos pase nurodyta, kad koksocheminis kuras kenkia žmogaus nervų ir kraujagyslių sistemoms. Kenksmingi jo garai ir tiesioginis kontaktas su oda. Jautriausiai į jį reaguoja inkstai, kepenys, imuninė, širdies ir kraujagyslių sistemos. Apsinuodijus šiuo kuru sudirginami kvėpavimo takai, skauda galvą, pykina, galimas sąmonės praradimas, vėmimas, pilvo skausmai.

"Koksocheminis katilų kuras turi būti užregistruotas ir tik tada jis gali būti tiekiamas į rinką ir naudojamas, - taip 2009 metų vasario 20-ąją aplinkos viceministras Ramūnas Kalvaitis raštu išaiškino Šilumos tiekėjų asociacijai, taip pat susigundžiusiai naująja kuro rūšimi. Pro R.Kalvaičio akis nepraslydo ir ta aplinkybė, kad pateiktas koksocheminio katilų kuro saugos pasas neatitinka saugos duomenų lapų reikalavimų, o už tai atsakingas cheminės medžiagos tiekėjas.

Tačiau tai, ką viceministras išaiškino Šilumos tiekėjų asociacijai, nežinia kodėl negaliojo "Vilniaus energijai", 2009 metų kovo 31 dieną gavusiai VRAAD išvadą. Laimei, nepraėjus nė savaitei šią išvadą apskundė VVSC, motyvuodamas, kad išsamiai ir pagrįstai neišanalizuotas galimas neigiamas koksocheminio katilų kuro deginimo taršos poveikis aplinkinių rajonų gyventojams, neįvertinta, kad pietų pusėje yra daugiabučių gyvenamųjų namų rajonas, nepalankus aplinkos reljefas gali neigiamai paveikti gyvanamosios aplinkos kokybę ir gyventojų sveikatą.

2009 metų gegužės 19 dieną VRAAD anuliavo savo pirmąją išvadą ir priėmė antrąją. Per pusantro mėnesio departamentas persigalvojo ir nusprendė, kad būtina atlikti poveikio aplinkai procedūrą. Taip koksocheminis kuras nebuvo pradėtas deginti neišsiaiškinus galimų pasekmių.

Sekasi sunkiai

"Vilniaus energija" nuo gegužės atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurios gali užtrukti apie devynis mėnesius.

"Jeigu mums kas nors mėgina pakišti nesunešiojamas klumpes, tegu, - ironizavo "Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas Germanas. - Pirkdami koksocheminį kurą mes išnagrinėjome visą dokumentinę aplinką, teisės aktus, konsultavomės su teisininkais. Mūsų manymu, viską darėme teisingai ir nereikėjo tų begalinių procedūrų. Progreso nesustabdys niekas. O problemas pajus galutinis vartotojas, mokantis už šilumos energiją."

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistas Raimondas Vaidginas nėra toks tikras, kad naudoti koksocheminį kurą yra progresas.

"Mes neturime informacijos, ar šis kuras nėra kenksmingas. Todėl ir kilo nemažai abejonių dėl koksocheminio kuro kokybės, jo savybių, - pasakojo R.Vaidginas. - Dėl šių priežasčių paprašėme pateikti informaciją, ar šis kuras naudojamas pasaulyje, ar bus deginamas tik Lietuvoje. Koks jo poveikis sveikatai, ar šis kuras buvo ištirtas? Medžiagos apie tai dar negavome. Koksocheminis kuras - apskritai mažai žinoma medžiaga, gaminama iš koksochemijos gamyklos atliekų. Galbūt šis kuras turėtų būti deginamas kaip atliekos? Tada būtų keliami kiti reikalavimai."

Naujosios Vilnios seniūnas Jurijus Gridiuška teigė, kad gyventojai sunerimo, kai į katilinę buvo atvežta koksocheminio kuro. Pasak seniūno, nepastebėta, kad jis būtų buvęs sudegintas.

Susigundė ir Elektrėnai

Pigiu koksocheminiu kuru susigundė ir AB "Lietuvos elektrinė". 2009 metų liepos 3 dieną ji gavo VRAAD išvadą dėl galimybės sudeginti 10 tūkst. tonų koksocheminio kuro, neatlikus poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau ir Lietuvos elektrinėje šis kuras nebuvo pradėtas deginti.

"Nepradėjome deginti, nes neįsigijome to kuro, - "Lietuvos žinioms" paaiškino "Lietuvos elektrinės" vyriausiasis inžinierius Algis Viktoras Mekas. - Nepavyko susitarti dėl tiekimo. Tariantis dėl koksocheminio kuro įsigijimo tarpininkavo Ukrainos ambasada, ji rimtai norėjo užmegzti santykius. O mums pasiūlymas buvo įdomus, nes ieškome pigesnio kuro. Tačiau sandoris nutrūko, su tiekėjais nesusitarėme dėl kainų ir kuro kiekio. Kol kas šis klausimas atidėtas."

Pigiau ar kenksmingiau?

Kadangi rengiamasi gyventi be Ignalinos atominės elektrinės, Ūkio ministerija dar pernai paskelbė, kad elektra bus gaminama iš ypač nešvarių naftos produktų. Lietuvos elektrinė Elektrėnuose taps pagrindine elektros energijos gamintoja, ji pasirengusi deginti itin nešvarų kurą.

Pernai kalbėdami apie būsimą nešvarų kurą Ūkio ministerijos vadovai minėjo didelio sieringumo mazutą, "Mažeikių naftos" naftos perdirbimo atliekas. Tačiau ukrainiečių išradimas - koksocheminis kuras - tada nebuvo minėtas.

Juo labiau nesitikėta, kad VRAAD, turintis tapti barjeru ant bet kokių neaiškių medžiagų kelio į Lietuvos katilines ir elektrines, gali taip apsižioplinti ir šokti pagal dūdelę, kuria grojo "Vilniaus energija". Nepareikalauti poveikio aplinkai vertinimo, kai produktas nėra įregistruotas - tai jau tikras žygdarbis energetikų klano labui. O kur garantija, kad ateityje koks nors įtartinas produktas, pavadintas "bandomuoju", neprasmuks į kokią nors katilinę atokesniuose šalies regionuose?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"