TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Piketas prie Norvegijos ambasados: „Aš esu Gabrielius“

2015 02 03 15:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prie Norvegijos ambasados Vilniuje susirinkusieji reikalavo šios institucijos tarpininkauti grąžinant į Lietuvą septynmetį Gabrielių Bumbulį ir kritikavo šią šalį vagiant vaikus. 

Kelios dešimtys piketo „Aš esu Gabrielius“ dalyvių savo atėjimu reiškė solidarumą ne tik su jo motina Gražina Leščinskiene, bet ir kitomis vaikų netekusiomis Norvegijoje gyvenančiomis lietuvių šeimomis. Abejota ne tik pakankamu pagrindu atskirti atžalas nuo tėvų, bet ir tvarka, kuomet mažamečiai atiduodami globėjams norvegams, o ne grąžinami į savo gimtąją šalį, kur jais pasirūpintų giminaičiai ar atitinkamos tarnybos.

Tikrai manote, kad vagiame vaikus?

„Esame labai susirūpinę Lietuvos Respublikos piliečių, laikinai gyvenančių (arba gyvenusių) Norvegijos Karalystėje, vaikų saugumu. Mūsų visuomenę nuolatos sukrečia informacija apie tai, kad Jūsų šalies Vaikų gerovės tarnyba, neva gindama vaikų teises atima juos iš teisėtos tėvų globos. Suprasdami, kad Norvegijos karalystės įstatymai yra tik Norvegijos piliečių reikalas, nenorime kištis į Jūsų šalies įstatymus ar institucijų teises ir pareigas, tačiau manome, kad mūsų šalies piliečiai turi teisę išvykti iš Norvegijos Karalystės. Išvykdami iš Norvegijos Lietuvos piliečiai turi teisę išsivežti savo nepilnamečius vaikus, kai vaikai yra Lietuvos piliečiai.“, – rašoma kreipimesi į Norvegijos Karalystės ambasadą. Jį pasirašė ir piketą organizavo tokios nevyriausybinės organizacijos kaip Lietuvos tėvų forumas, viešoji įstaiga „Pilietinės demokratijos institutas“, labdaros ir paramos fondas „Algojimas“, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga.

Kreipimosi paimti ir su piketuotojais susitikti iš pastato išėjo pirmoji ambasadoriaus sekretorė Ingrida Susanne Farner. Dokumente išsakyti trys pagrindiniai reikalavimai: kuo greičiau į Lietuvą sugrąžinti G. Bumbulį ir leisti jam gyventi su savo šeima; sugrąžinti visus atimtus Lietuvos piliečių vaikus teisėtiems tėvams, sudaryti jiems sąlygas išvykti į Lietuvą; visais atvejais, kai Lietuvos piliečių šeimoms gresia vaikų atėmimas, suteikti jiems galimybę per protingą laiką išvykti iš Norvegijos teritorijos. Juos išgirdusi diplomatė atsakė suprantanti, kad šis atvejis sudėtingas, sukeliantis stiprius jausmus, tačiau detaliau G. Bumbulio istorijos nekomentavo. „Norvegijoje vaiko teisės yra svarbiausios“, – sakė ji, atkreipdama dėmesį, jog ambasados internetiniame puslapyje lietuvių kalba paskelbta informacija apie tai, kaip veikia vaiko teisių apsauga jos šalyje. Ji pažymėjo, kad šeimos, emigruojančios į Norvegiją, turi būti susipažinusios su šios šalies įstatymais, jie galioja visų šalių piliečiams, taip pat ir norvegams, kurių vaikai irgi atskiriami, teismui priėmus sprendimą dėl smurto ar kitokio netinkamo elgesio. „Negi tikrai manote, kad mes vagiame vaikus?“ – klausė I. S. Farner po vieno iš piketuotojų klausimo. Pastarieji kritikavo Norvegiją šiuo atžvilgiu esant necivilizuota šalimi.

Kodėl vaikai plėšiami iš „gimtojo lizdo“?

„Palaikom Gražiną ir kitas mamas, kurios parsivežė savo vaikus. Pati esu dviejų vaikų mama ir galėčiau pasakyti tūkstantį kartų, kad taip pat padaryčiau kaip jos. Sutinku su Norvegijos įstatymais, kad reikia gerbti vaiką, jo nemušti, nežeminti, bet kuo kaltas pats vaikas?“, – portalui lzinios.lt sakė jauna vilnietė, kurios nuomone, daug geriau būtų septynmetį Gabrielių atiduoti giminaičiams Lietuvoje. Abu su vyru teigė, jog Lietuvos institucijos daro per mažai ir sureaguoja tik įsikišus žiniasklaidai.

„Net jei tėvai ir nusikalto kažkuo, atimti vaikai turėtų grįžti į Lietuvą, sakykim, į globos įstaigas, ir čia turėtų būti sprendžiama. […] Tai ką norvegai šitaip savo demografiją sprendžia ar ką? Mes grynai iš solidarumo atėjome“, – sakė vilnietis Mindaugas. Pasak jo, vaikai nėra nusikaltėliai ir Norvegijoje laikomi būti neturėtų. Jo žmona Vilija pastebėjo, jog lietuvių šeimos, iš kurių atimti vaikai, neatrodo asocialios, girtaujančios, smurtaujančios, neprižiūrinčios savo atžalų: „iškyla klausimas, ar tikrai taip reikia? Gal užtenka mažmožio, kad iš tavęs būtų vaikai atimti?“. Sutuoktiniai sakė išgirdę apie piketą ir atėję dėl to, kad yra sąmoningi piliečiai, manantys, jog šeima savo atžalomis gali pasirūpinti geriau nei valstybė.

Tarp piketuotojų buvo ir Vilniaus universiteto studentas, jau kurį laiką besidomintis juvenaline justicija. Anot jo, tokie piketai padeda Lietuvos piliečiams susivienyti ir prisiminti, kad „šeima yra pirmoji mažiausia visuomenės ląstelė, kurioje turi būti darna, reikia išsaugoti ją vientisą, branginti“. Taip pat būkštavo, kad susirinkimas prie ambasados netaptų politine reklama, kad jėgos būtų skiriamos ne pasirodymui, o septynmečio istorijai ir piliečių vienybei. Vienas pagrindinių piketo koordinatorių, įteikęs kreipimąsi ambasados atstovei buvo į Vilniaus merus kandidatuojantis Tautininkų sąjungos narys Julius Panka. Kiek pavėlavusi į nepatenkintųjų būrį įsiliejo ir senjorė Tamara, apie piketą išgirdusi per radiją. „Jei yra nusikaltimas, ne vaikai nusikalto. Kodėl jie plėšiami į svetimą terpę, kur gal net kalbos nemoka, kai turi giminaičius Lietuvoje? Tai vienas dalykas. O kitas – Norvegija yra valstybė su įstatymais, bet Lietuva taip pat. Kodėl nesiskaitoma? Kodėl Lietuva neinformuojama, neklausiama, ar vaikas turi artimuosius? Gal nebūtina plėšti iš gimto lizdo?“, – kalbėjo ji.

Internete Vakarų Lietuvos Tėvų Forumas paskelbė peticiją Seimui ir kitoms atsakingoms institucijoms dėl G. Bumbulio grąžinimo į Lietuvą. Kol kas ją pasirašė daugiau nei penki su puse tūkstančio piliečių.

Norvegijos vaikų teisių apsauga – pavyzdinė?

Septynmečio artimiesiems ir kitiems palaikantiems kaltinant Lietuvos diplomatus dėl abejingumo, Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad ambasada Švedijoje praėjusį ketvirtadienį iš motinos gavo kreipimąsi ir iš karto ėmėsi veiksmų, susisiekė su Švedijos institucijomis. Pirmadienį Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas lankėsi Švedijos URM ir aiškinosi, kodėl Lietuva nebuvo laiku informuota apie G. Bumbulio perdavimą socialinėms tarnyboms. Į Lietuvą gabentas vaikas Švedijoje buvo sulaikytas ir vėliau perduotas Norvegijai.

Šiandien Norvegijos URM dėl šio atvejo priėmė Lietuvos ambasadorę Izoldą Bričkovskienę. Pastaroji prašė pateikti informaciją apie tikslią septynmečio buvimo vietą bei susitikimo su juo. Norvegijos vaikų teisių tarnybos atstovams nusiųstas ambasados prašymas skubiai susitikti, siekiant įsitikinti, kad vaikas iš tiesų yra Norvegijoje ir jam teikiama tinkama priežiūra.

Dėl vaikų teisių apsaugos Norvegijoje piktinasi ne visi. Pavyzdžiui, organizacija „Gelbėkit vaikus“ išreiškė poziciją, kad nuo 1953 metų Norvegijoje galiojančiu griežtu vaikų teisių apsaugos įstatymu siekiama kuo didesnės vaikų gerovės. „Bendradarbiaujame su nevyriausybinėmis Norvegijos organizacijomis ir jų veiklą traktuojame kaip pavyzdį savo veiklai. Žinome, kad problemų dėl vaikų Norvegijoje iškyla tik tada, kai nusižengiama šalies įstatymams, ginantiems bet kurį vaiką, gyvenantį Norvegijoje: vaikas viešai mušamas, „pametamas“ renginio metu, tėvai vartoja alkoholį vaiko akivaizdoje ir pan. Lietuvoje tokios situacijos galbūt yra laikytinos normaliomis, tačiau Norvegijoje taip nėra, ten visais atvejais ginami ir saugomi vaiko interesai, stengiamasi užkirsti kelią jo psichologiniam ir fiziniam traumavimui. „Paauklėjamasis“ pliaukštelėjimas savo vaikui per užpakalį Skandinavijos šalyse jau laikomas psichologiniu ir fiziniu vaiko traumavimu“, – teigia organizacijos vadovė Rasa Dičpetrienė. „Gelbėkit vaikus“ duomenimis, šiuo metu Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ akiratyje iš viso yra per 50 tūkst. vaikų, tėvų globos iš jų netekę apie 9 tūkst.

Peticija dėl G. Bumbulio grąžinimo į Lietuvą. Norvegijos ambasados pateikiama informacija apie vaikų apsaugą šalyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"