TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Piliečiai nori naujos valdžios

2016 10 10 23:26
Algirdas Butkevičius tikisi, kad jo vadovaujami socialdemokratai vis dėlto dalyvaus formuojant naująją valdančiąją koaliciją. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos gyventojai parodė, kad valdžioje nori matyti naujus veidus. Pokyčių viltis žmonės tradiciškai sieja su politikos naujokais ir pastaruosius metus opozicijoje dirbusiomis jėgomis.

Daugiausia rinkėjų balsų sekmadienį vykusiuose Seimo rinkimuose pelnė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Iš dabartinių valdančiųjų jėgų į naująjį Seimą pateko dvi – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei „Tvarka ir teisingumas“. Vieną didžiausių frakcijų dabartiniame parlamente turintys „darbiečiai“ liko už borto.

Aplenkė vienu mandatu

Vakar skaičiuojant daugiamandatėje apygardoje rinkėjų atiduotus balsus iki paskutinės akimirkos vyko nuožmi kova tarp apylygiai pasirodžiusių TS-LKD ir LVŽS. Galiausiai paaiškėjo, kad konservatoriams vis dėlto pavyko aplenkti LVŽS vienu mandatu.

Jie dar dieną konstatavo, jog rinkimų rezultatai rodo trijų valdančiųjų partijų politikos fiasko. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pažymėjo, kad tai taip pat yra ženklas kitoms partijoms atsinaujinti. „Visi Lietuvos žmonės nori permainų. Bendrą rezultatą pavadinčiau valdančiųjų pralaimėjimu“, – sakė jis.

G. Landsbergio skaičiavimais, TS-LDK pelnė daugiausia rinkėjų simpatijų per pastaruosius aštuonerius metus: 2008 metais gauta 243 tūkst., dabar – 268 tūkst. balsų. „Tai geriausias Tėvynės sąjungos pasirodymas per labai ilgą laiką“, – pabrėžė partijos lyderis.

Antroji vieta daugiamandatėje apygardoje LVŽS itin reikšminga, nes dabar Seime šiai politinei jėgai atstovauja vienintelė parlamentarė Rima Baškienė. Pasak LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, rinkimų rezultatai rodo, kad žmonės yra kupini tikėjimo, jog šalyje kas nors keisis. Partiją į rinkimus vedęs Saulius Skvernelis aiškino, kad dabar svarbiausia – antrasis rinkimų turas. Norima, jog LVŽS kandidatams į Seimą jis susiklostytų sėkmingai.

Rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatai

PartijaProc. nuo dalyvavusių rinkėjųMandatų skaičius
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai21,6620
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga21,5519
Lietuvos socialdemokratų partija14,4313
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis9,048
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga5,495
Partija „Tvarka ir teisingumas“5,335
Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija)6,06
Darbo partija4,69
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)2,14
Lietuvos žaliųjų partija1,94
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“1,72
Lietuvos liaudies partija1,01
S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“ (Partija „Jaunoji Lietuva“, Tautininkų sąjunga)0,54
Politinė partija „Drąsos kelias“0,28

„Vaivorykštė“ atrodytų keistai

Liberalų sąjūdis (LS), kuriam visuomenės nuomonės apklausos pastaruoju metu nežadėjo nieko gero, džiaugėsi po pirmojo Seimo rinkimų turo atsidūręs ketvirtojoje vietoje. „Rinkimų kampanija nebuvo rožėmis klota, o jei klota, tai spygliais. Ji buvo tikrai sunki. Tačiau Liberalų sąjūdžiui tai istoriškai geriausi rinkimai. Niekada dar nesame sulaukę tokio palaikymo“, – pažymėjo partijos pirmininkas Remigijus Šimašius.

Anot jo, LS sieks prisidėti prie valdančiosios koalicijos formavimo ir šiame procese norėtų bendradarbiauti su partijomis, turinčiomis panašias politines nuostatas. R. Šimašius pridūrė, kad LVŽS pažiūros liberalams kol kas nėra iki galo aiškios.

LS rinkimų sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas abejojo, ar po rinkimų įmanoma valstiečių, konservatorių, LS ir socialdemokratų „vaivorykštės“ koalicija. Jo nuomone, pagal dabartinius rinkimų į Seimą rezultatus naują valdančiąją koaliciją galėtų formuoti centro-dešinės politinės jėgos.

Pralaimėjusieji darys išvadas

LSDP pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius neslėpė tikėjęsis didesnio rinkėjų palaikymo. „Reikia daryti išvadas, pertvarkyti ir stiprinti savo gretas. Galiu suprasti ir tuos, kurie už mus nebalsavo. Turiu pabrėžti, kad po krizės sukelto nuosmukio žmonės tikėjosi greitesnių gerovės permainų“, – dėstė jis. A. Butkevičius informavo, jog partijos vadovo klausimas bus sprendžiamas kitąmet per LSDP suvažiavimą.

„Kai kas sako, kad naujasis Darbo kodeksas yra socdemų šūvis sau į koją. Man atrodo, jau geriau šūvis sau į koją, nei šūvis Lietuvai į smilkinį“, – taip A. Butkevičius komentavo kalbas, esą koją LSDP pakišo Darbo kodekso priėmimas. Premjeras taip pat teigė nemanantis, jog įtakos pralaimėjimui turėjo jo ir prezidentės priešprieša. A. Butkevičius neslėpė, kad LSDP tikisi dalyvauti valdančiojoje koalicijoje ir yra pasiruošusi kalbėti su visomis politinėmis jėgomis.

Tuo metu kitų dviejų valdančiųjų partijų vadovai savo atžvilgiu buvo kritiškesni. Tiek Darbo partijos (DP), tiek „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiai Valentinas Mazuronis ir Rolandas Paksas vakar pranešė paliekantys partijų pirmininkų postus. DP pirmininką pastūmėjo priimti tokį sprendimą pralaimėti rinkimai. R. Paksas prastus „tvarkiečių“ rezultatus siejo su savo apkaltos procesu. Anot jo, šiandien partijai reikia lyderio, kuris nacionaliniuose rinkimuose gali dalyvauti be apribojimų. Politologų vertinimu, abiem partijoms bus sudėtinga atsinaujinti net pasitraukus vadovams. Neatmetama galimybė, kad jos gali ieškoti būdų jungtis su kitomis politinėmis jėgomis, galbūt ir tarpusavyje.

Rolandas Paksas traukiasi iš partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininko posto, Valentinas Mazuronis nebevadovaus "darbiečiams".Romo Jurgaičio nuotrauka

Apie pasitraukimą iš DP vakar pranešė ir į naująjį parlamentą neišrinkta Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Sprendimą priėmiau apgalvotai, atsižvelgdama ir gerbdama daugumos Ukmergės rinkėjų valią“, – teigė ji. Seimo vadovė sakė neketinanti dalyvauti aktyvioje politikoje.

Revoliucijų nereikia

„Rinkėjai pasisakė už atsakingumą, skaidrumą ir pokyčius, bet rinkimai dar nesibaigė, todėl kviečiu visus dalyvauti antrajame rinkimų ture ir priimti galutinį sprendimą, kam patikėti šalį“, – vakar ragino prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio žodžiais, verslui svarbu, kad rinkimus laimėjusios partijos nesiimtų sunkiai prognozuojamų sprendimų arba radikaliai keistų su ekonomika susijusius įstatymus. Jo nuomone, pokyčių reikia kovojant su korupcija, tvarkant viešuosius finansus, švietimo, sveikatos apsaugos sistemoje.

Ekonomistas Gitanas Nausėda tvirtino matantis, kad pagrindiniai rinkimų laimėtojai turi galimybę susitarti dėl mokesčių reformos. „Kompromiso paieškos gali būti gana sėkmingos. Mes galime turėti mokesčių reformą, kuri Lietuvai tikrai reikalinga“, – pabrėžė ekspertas. Jis atkreipė dėmesį, kad energetikos sektoriuje laimėtojų nuomonės akivaizdžiai išsiskiria tik branduolinės energetikos klausimu. TS-LKD yra už Visagino atominės elektrinės statybą, tuo metu „valstiečiai“ tam kategoriškai nepritaria. Kiti dalykai energetikos srityje, anot G. Nausėdos, gali būti kur kas lengviau derinami.

„Mūsų energetikai šiuo metu vargu ar reikia ypatingų revoliucijų. Svarbūs infrastruktūros objektai sukurti ir dabar, ką jau kalbėti apie dar įgyvendinamus projektus su Lenkija. Kur kas reikšmingesnis yra energinio efektyvumo klausimas, kaip mūsų verslą energetiniu požiūriu padaryti tokį efektyvų, kad jis galėtų tolygiai konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir, svarbiausia, sumažintų taršą Lietuvoje. Manau, čia tam tikrų pokyčių gali būti ir per ateinančią politinę kadenciją“, – dėstė G.Nausėda.

Sociologų nuomone, konservatoriams ir „valstiečiams“ geresnius rinkimų rezultatus, nei prognozavo visuomenės apklausos, lėmė jų rinkėjų lojalumas. Palankumą socialdemokratams iškreipė mažas jiems simpatizuojančių gyventojų aktyvumas, politiniai skandalai ir pirmasis sąrašo numeris. Rugsėjį rengtos visuomenės apklausos socialdemokratams prognozavo gerokai didesnį rinkėjų palaikymą, konservatoriams – kur kas mažesnį, liberalai apskritai balansavo ties 5 proc. riba.

Laukia sudėtingas turas

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, šie rinkimai pateikė keletą staigmenų. Pirmiausia jam buvo netikėta DP nesėkmė. Politologas manė, kad ši politinė jėga surinks apie 5–6 proc. rinkėjų balsų. L. Bielinis taip pat negalvojo, kad šitaip smuks socialdemokratai. „Mano nuomone, tai lėmė kompleksas priežasčių. Reikia pasakyti, jog valdantieji sulaukė didelio kritikos srauto – dar anksti pavasarį kalbėjau, kad skandalai bus neišvengiami, šie rinkimai pasižymės būtent jais. Valdantiesiems tai buvo didelis galvos skausmas. Kitas veiksnys – jie nesugebėjo rasti išskirtinio savo rinkimų kampanijos, politinių partijų ženklo, kurį rinkėjai lengvai įsidėmėtų“, – vertino politologas.

Įvairių politinių skandalų fone nusivylę gyventojai ieškojo, kokiai naujai partijai patikėti savo balsus. Nepatenkintųjų padėtimi balsų „siurbikais“ per šiuos rinkimus tapo „valstiečiai“, taip pat Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija.

Tuo metu LS, L. Bielinio teigimu, pavyko gerai organizuoti viešųjų ryšių kampaniją, nepaisant buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio skandalo. „Praėjus mėnesiui jie jau buvo visiškai pertvarkę savo viešuosius ryšius ir sugebėjo atskirti partiją nuo skandalo. Todėl dalis rinkėjų grįžo pas liberalus“, – aiškino profesorius.

Konservatoriai, anot L. Bielinio, turėtų suvokti, kad sėkmė per rinkimus yra ne tik jų veiklos rezultatas. Esą prie to nemažai prisidėjo LS skandalas, po kurio dalis rinkėjų vietoj šios partijos rinkosi TS-LKD.

„Antrasis Seimo rinkimų turas, ko gero, bus labai sunkus konservatoriams, nes dalis rinkėjų, kurie balsavo už „darbiečius“, „tvarkiečius“, socialdemokratus, tikrai nebalsuos už konservatorius. Dauguma jų atiduos savo balsą „valstiečiams“. Todėl, manyčiau, antrasis turas bus labai sėkmingas „valstiečiams“ ir gana stabilus socialdemokratams – 10–12 mandatų jie tikrai dar gaus. Konservatoriams kiekviena vieta bus sudėtingos pergalės rezultatas“, – kalbėjo L. Bielinis.


Pergalė vienmandatėse apygardose jau per pirmąjį turą

Leonardas Talmontas (LLRA-KŠS) – 64, 43 proc. rinkėjų balsų.

Česlavas Olševskis (LLRA-KŠS) – 57,31 proc. rinkėjų balsų.

Ingrida Šimonytė (TS-LKD) – 51,54 proc. rinkėjų balsų.

Parengė Raimonda RAMELIENĖ , Roberta TRACEVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"