TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Piliečiai siūlo sumedžioti du zuikius

2015 08 20 6:00
Valentinas Stundys mano, kad akcija galėtų sutelkti visuomenę, padėtų suvokti, ką reiškia asmenvardžių rašymas dokumentuose. Alinos Ožič nuotrauka

Į pagalbą Seimo nariams suskubusių visuomenininkų akciją dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis, kaip ir kiekvieną piliečių iniciatyvą, parlamentarai vertina teigiamai. Tačiau stebisi, kam ji reikalinga, jeigu Seime jau svarstomas analogiškas įstatymo pataisų projektas.

Lietuvos piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ pasiryžusi surinkti 50 tūkst. gyventojų parašų, pritariančių, kad pavardės nelietuviškais rašmenimis būtų leidžiamos rašyti tik papildomame, o ne pirmajame paso puslapyje. Ar Vyriausioji rinkimų komisija tokiai akcijai duos startą, paaiškės rugsėjo 2 dieną.

Nuo 2000-ųjų tai būtų 20-oji iš tautos gelmių kilusi parašų rinkimo iniciatyva. Sėkmė lydėjo aštuonis kartus, kitais atvejais parašų surinkti nepavyko. Naujausios iniciatyvos autoriai siūlo Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme įtvirtinti, kad pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Seimas šias nuostatas siūlo reglamentuoti specialiu Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymu. Dvi pagrindinės jo „variacijos“ šiuo metu pradėtos svarstyti.

Santykiai vėsta

Vienas iš projekto, kuriuo siūloma įteisinti galimybę oficialiuose dokumentuose Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis, autorių Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas sakė vertinąs teigiamai visuomenininkų iniciatyvą. „Galų gale iš pačios parašų rinkimo procedūros matysime, ką apie tokį siūlymą iš tiesų mano žmonės, ar tai nėra per daug išpūsta ir sureikšminta“, – LŽ teigė Seimo narys. Tačiau, pasak jo, iniciatyvos autorių siūlymas problemos neišsprendžia.

Kaip žinoma, oficialaus leidimo pavardžių rašyboje vartoti lotynų abėcėlės raides w, x ir q ypač laukia lenkų tautinės mažumos atstovai. Šis klausimas ne kartą keltas dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių kontekste. Tai, kad naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vizitui pasirinko Estiją, anot G. Kirkilo, rodo, jog mūsų santykiai „ir toliau šąla“. „Labai stebiuosi, kad tarp iniciatorių yra inteligentų, kurie turėtų matyti gilesnę potekstę. Kad ir kaip ten būtų, tai didina mūsų nesutarimus su kaimyne Lenkija“, – aiškino G. Kirkilas.

Jis įsitikinęs, kad siūlymas pavardes originaliai rašyti ne pagrindiniuose dokumentų puslapiuose netenkins tautinių mažumų atstovų. „Mes turime tautines mažumas, kurios siekia savo identiteto, ir jokiais surogatais jų nepakeisi“, – teigė socialdemokratas. Jis priminė, kad analogišką pataisą, kokią siūlo parašų rinkimo iniciatoriai, jau yra pateikę Seimo konservatoriai su V. Stundžiu priešakyje. Vis dėlto G. Kirkilas vylėsi, kad Seimas rudenį pritars socialdemokratų siūlymui ir nelietuviškos raidės pavardžių rašyboje bus įteisintos.

Projektą gaubia nežinia

Tėvynės sąjungos-Lietuvos kirkščionių demokratų frakcijos nario Valentino Stundžio nuomone, visuomenininkų iniciatyva visiškai atitinka grupės Seimo narių idėją dėl vadinamojo latviškojo modelio. Šiuo atveju asmenvardžiai dokumentuose rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau tik kitų įrašų skyriuje. V. Stundys pažymėjo, kad tokia akcija galėtų sutelkti visuomenę, padėtų suvokti, ką reiškia asmenvardžių rašymas dokumentuose. „Taip visuomenė galės išsakyti savo poziciją“, – LŽ sakė politikas.

V. Stundys prisipažino nedrįstantis spėlioti, koks likimas laukia jo ir kitų Seimo narių pateikto projekto. Tačiau, anot jo, jeigu „G. Kirkilo projektas būtų priimtas su mūsų pataisomis, problema būtų išspręsta“. „Aiškiai matyti, kad valdantieji sutarimo šiuo klausimu neranda. Jei jis būtų, įstatymą būtų stengtasi priimti dar pavasario sesijoje. O rudenį ta takoskyra gali būti dar ryškesnė, nes prasideda naujas politinis sezonas, o ir Seimo rinkimai ne už kalnų. Todėl manau, kad priimti G. Kirkilo variantą bus gana sunku“, – aiškino V. Stundys. Politiko manymu, visuomenininkų siūloma pataisa labai konkreti, tekstas – aiškus. „Žmonėms tai priimtinas dalykas, visuomenei bus lengva apsispręsti“, – tikino konservatorius.

Baigsis visuomenės kiršinimas

„Manome, kad būtų nušauti du zuikiai – ir valstybinė kalba išsaugota, ir piliečiams, kurie nori užsirašyti asmens tapatybės dokumentuose kita kalba, būtų suteikta tokia galimybė“, – žurnalistams vakar sakė vienas iš visuomenininkų suburtos iniciatyvinės grupės narių Gintaras Songaila. Jis įsitikinęs, kad surinkus 50 tūkst. piliečių parašų ir Seimui priėmus jų siūlomą projektą būtų baigtas visuomenės „kiršinimas“ dėl asmenvardžių rašymo.

Kitas grupės narys Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša pabrėžė, kad labai svarbu išsaugoti valstybinę kalbą su 32 raidžių abėcėle. Projektu siūloma į įstatymą įrašyti būtent tokį abėcėlės raidžių skaičių. „Jaunimas kartais labai lengvai pasako: kas čia tos trys raidelės (w, x, q). Bet niekas nepasako, kad tų trijų raidelių neužteks. Niekada neužrašysite jokios pavardės, jeigu reikės parašyti lenkišką ž. Vadinasi, į lietuvių kalbą bus įsileisti netipiški jai simboliai, netipiškos raidės“, – teigė E. Jovaiša.

Iniciatyvinei grupei taip pat priklauso rašytojas publicistas Vytautas Rubavičius, aktorius Gediminas Storpirštis, politologas Vytautas Sinica ir kiti. Pagal Konstituciją, 50 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"