TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Piliečiai suabejojo įstatymo konstitucingumu

2007 01 16 0:00
Pilietinės akcijos iniciatorius režisierius Vytautas Damaševičius.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Grupė vilniečių, gindama savo teisę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas ne pagal partijų sąrašus, tikisi pasiekti ir Konstitucinį Teismą

Gali būti, kad rinkimai į Vilniaus miesto tarybą vasario 25 dieną neįvyks. Jei Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiandien atsisakys rinkimams įregistruoti asociacijos "Už konstitucines gyventojų teises" kandidatų sąrašą Vilniaus rinkimų apygardoje, pastarieji tokį sprendimą apskųs Vyriausiajam administraciniam teismui. Kartu šis teismas bus prašomas kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis atsakytų, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostata, numatanti, kad kandidatus rinkimams gali kelti tik politinės partijos, neprieštarauja Konstitucijai. Kol KT šį klausimą nagrinės (tai gali trukti ir metus, ir dvejus), asociacijos nariai nusiteikę prašyti teismą taikyti apsaugos priemones - iki galutinio išaiškinimo sustabdyti rinkimus.

Suprantama, taip gali ir nenutikti.

Sąraše - 13 kandidatų

Paskutinę praėjusių metų dieną sostinės Žvėryno, Pilaitės, Senamiesčio bei Vilkpėdės bendruomenių atstovai paskelbė akciją "Dalyvauk Vilniaus valdyme pats". Pasirašę asociacijos sutartį ir pasivadinę "Už konstitucines gyventojų teises", vakar iniciatyvos autoriai VRK pateikė 13 kandidatų sąrašą ir sumokėjo užstatą - 1653 litus.

Iliuzijų, kad VRK patvirtins tą sąrašą ir leis dalyvauti rinkimuose, asociacijos atstovai prisipažino beveik neturintys, nes pagal įstatymą kelti kandidatus savivaldybių tarybų narius gali tik politinės partijos.

Pasak vieno iš akcijos sumanytojų Pauliaus Markevičiaus, Konstitucijoje nėra jokių apribojimų, kurie nusakytų, kad teisė kelti

kandidatus yra suteikta išskirtinai partijoms, kurių nariais tėra mažiau nei pusė procento Lietuvos gyventojų. "Rinkimų teisė yra dvilypė - aktyvioji ir pasyvioji. Šiuo atveju piliečiams paliekama tik aktyvioji - rinkti. Būti renkami jie gali tik priklausydami vienai ar kitai partijai, pritardami tos partijos programai. Tokios nuostatos pažeidžia Konstituciją, taip pat minties laisvę, kurią garantuoja Žmogaus teisių konvencija", - LŽ sakė Markevičius.

Pasak jo, asociacija siekia, kad ir per savivaldybių tarybų rinkimus, kaip per Seimo rinkimus, savo kandidatūrą galėtų iškelti žmogus, nepriklausantis jokiai partijai. Taip pat siūloma, kad būtų išplėstas kandidatų sarąšus galinčiųjų siūlyti būrys.

"Manome, kad ši akcija yra vienintelis būdas atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje pažeidžiama gyventojų konstitucinė teisė", - sakė iniciatyvinės grupės narys Liudvikas Ragauskis.

Klausimas nenaujas

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas vakar neprognozavo, kaip baigsis asociacijos prašymo įregistruoti sąrašus svarstymas ir teigė nenorįs aplenkti VRK sprendimo. Kartu pripažino, kad įregistruoti galimybių praktiškai nėra, nes įstatymas tokių dalykų nenumato. VRK pirmininkas taip pat nebuvo tikras, ar Vyriausiasis admnistracinis teismas nuspręs kreiptis į KT.

Pasak Vaigausko, 1994 metais Seimas vieningai vetavo tuometinio prezidento Algirdo Brazausko siūlymą Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti galimybę kelti kandidatus ir visuomeninėms organizacijoms.

"Klausimas tikrai nėra naujas", - asociacijos iniciatyvą komentavo VRK pirmininkas. Pasak jo, praėjusią savaitę komisija sulaukė asmens, norėjusios savarankiškai iškelti savo kandidatūrą, prašymo įregistruoti. "Formalaus neigiamo atsakymo jam dar nedavėme", - sakė Vaigauskas.

Kartu VRK pirmininkas pripažino, kad ši problema dar niekada nebuvo pasiekusi KT. "Nežinau, ką jis nuspręs, galima tikėtis įvairių išvadų", - sakė Vaigauskas.

Praktika įvairi

Lietuvoje teisės kreiptis į KT eiliniai piliečiai neturi. Todėl politologas Algis Krupavičiaus neatmeta galimybės, kad įstatymo konstitucingumu suabejojusiems vilniečiams teks prašyti politikų pagalbos. Nuo jų valios ir priklausys, ar atsiras kreipimasis į KT.

Pasak politologo, galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti save iškėlusiems kandidatams, ne kartą svarstyta, diskutuota ir diskutuojama. "Atrodo, kad ir partijos jau linksta, kad tokia nuostata būtų įteisinta", - sakė politologas. Anot jo, nepriklausomi kandidatai gali dalyvauti Seimo rinkimuose, vadinasi, tai galėtų būti leidžiama ir savivaldybių tarybų rinkimuose - "lygiagretumo tarp šių rinkimų reikėtų". Vis dėlto, Krupavičiaus nuomone, kandidatai neturėtų dalyvauti kaip individai, o sudaryti nepriklausomų kandidatų sąrašus.

VRK pirmininko teigimu, kaimyninėse šalyse egzistuoja įvairi savivaldos rinkimų praktika - vienose kandidatus kelia tik partijos, kitose - ir visuomeninės organizacijos, trečiose leidžiama kandidatuoti ir savarankiškai. "Vietų jie gauna retai, nes konkuruoti su partijomis, kurios turi įdirbį, vardą, gana sunku", - pripažino Vaigauskas. Pasak jo, Seimui keletą kartų buvo siūlyta sudaryti galimybę savivaldos rinkimuose leisti kandidatuoti save iškėlusiems asmenims, "tačiau visos partijos draugiškai sakydavo, kad šito dar nereikia".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"