TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Piliečiai turi žinoti, kas yra žemės gelmėse

2013 07 08 6:00
R.Paliukas Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Vienintelis geologo išsilavinimą turintis Seimo narys „darbietis“ Raimundas Paliukas teigia, kad be žvalgybinių gręžinių nepavyks išsiaiškinti, ar mūsų kraštui gali būti naudinga skalūnų dujų gavyba. Su uostamiestyje išrinktu parlamentaru kalbamės ir apie žvejams aktualius klausimus.

- Į Seimą esate išrinktas pirmą kartą. Kaip jūs, anksčiau dirbęs kur kas konkretesnius ir žemiškesnius darbus, jaučiatės politiko amplua?

- Su politine veikla buvau susidūręs ir anksčiau. 2008 metais buvau aplinkos viceministras, esu buvęs Seimo narių Artūro Paulausko ir Kęstučio Daukšio visuomeninis padėjėjas. Seimo ir Vyriausybės koridoriai man neblogai pažįstami. Manau, kad savo profesinę, politinę ir gyvenimo patirtį Seime galėsiu pritaikyti.

- Dirbate Aplinkos apsaugos komitete. Kokia jūsų, profesionalaus geologo, nuomonė apie skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą Lietuvoje? Kokia iš to galėtų būti nauda ir kokie tyko pavojai?

- Seimo Aplinkos apsaugos komitete mano iniciatyva jau praėjusį gruodį pradėjome svarstyti skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos galimas grėsmes. Dėl to sausio mėnesį komitetas kreipėsi į Vyriausybę, kad sustabdytų konkursą dėl licencijos skalūnų gavybai Šilutės-Tauragės regione, kol bus gauta Mokslų akademijos išvada. Akademikai rekomendavo vykdyti skalūnų dujų žvalgybą, įvedus atitinkamus aplinkosauginius, technologinius ir teisinius saugiklius. Seime gegužę buvo priimtos žemės gelmių ir poveikio aplinkai vertinimo įstatymų pataisos, rudenį bus svarstomas žemės gelmių išteklių mokesčių didinimas. Minėtos pataisos numato, kad prieš skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą turi būti atlikti atskiri poveikio aplinkai vertinimai, juos turi suderinti ne tik atitinkamos žinybos, bet ir savivaldybės, su tokiais vertinimais būtų supažindinta ir visuomenė. Siekiant išvengti galimo gruntinio ir požeminio vandens užteršimo, vykdant hidraulinį skalūnų ardymą turi būti deklaruojami naudojami reagentai, sprendžiami grįžtančio į paviršių vandens saugojimo ir valymo klausimai, vykdoma griežta viso technologinio proceso kontrolė. Įvedus šiuos saugiklius galima pagal suderintą projektą išgręžti du ar tris žvalgomuosius gręžinius, jie parodytų, ar yra Lietuvoje skalūnų dujų arba skalūnų naftos, įvertintų galimus išteklius, padėtų išsiaiškinti, ar iš viso tikslinga jas išgauti. Valstybė ir jos piliečiai turi žinoti, kas yra žemės gelmėse, kokios naudos ar nuostolių tokie ištekliai gali duoti. Todėl be žvalgybinių gręžinių nebus atsakymo ir toliau bus spekuliuojama skalūnų dujų tema.

- Vadovaujate Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai. Kokios aktualiausios šios srities problemos, kurias Seimas turėtų operatyviai spręsti?

- Labai vertinu tai, kad buvau išrinktas šios komisijos pirmininku, nes dalis mano rinkėjų susiję su uostu, laivyba ir versline žvejyba. Komisijos veiklos prioritetais laikau Klaipėdos jūrų uosto ir krovos kompanijų veiklą skatinančių įstatymų priėmimą, su darbu jūrų laivyboje susijusių konvencijų ratifikavimą. Tai svarbu Lietuvos jūrininkams ir trečiųjų šalių jūreiviams, atplaukiantiems į Klaipėdą. Mūsų žvejai taip pat laukia, kada Seimas priims naują Žuvininkystės įstatymo redakciją ir lydimuosius teisės aktus. Komisija sudarė darbų planą, rengia posėdžius ne tik Vilniuje, bet ir pajūryje, ypač vertingas buvo išvažiuojamasis posėdis Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje.

- Save laikote labiau klaipėdiečiu ar vilniečiu, ir kodėl?

- Gyvenau Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, dabar - vėl Vilniuje, todėl laikau save Lietuvos piliečiu. Visi šie miestai man vienodai brangūs. 1987–2001 metai Klaipėdoje buvo labai svarbūs ir įdomūs. Dabar kursuoju tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kur yra mano Baltijos rinkimų apygarda, be to, uostamiestyje gyvena duktė ir anūkai.

- Savo biografijoje kaip vieną pomėgių nurodėte kalnų turizmą. Kokius kalnus esate aplankęs, į kokius įkopęs? Ar lieka laiko pomėgiams, kai tapote Seimo nariu?

- Kai studijavau universitete, teko atlikti geologinę praktiką Krymo ir Kaukazo kalnuose, per žiemos atostogas dalyvavau slidžių žygiuose po Karpatų ir Chibinų (Kolos pusiasalis) kalnus. Paskui teko keliauti Altajaus ir Kamčiatkos kalnais, kopiau į veikiantį Avačos ugnikalnį. Atkūrus nepriklausomybę keliavau Alpėse, Islandijoje, Andų kalnuose Peru, buvau Himalajuose Nepale ir Butane. Per žygius aukščiausios viršukalnės siekė 3,5–4,5 kilometro. Gaila, bet kol kas tikrai nematau galimybės ištrūkti į kalnus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"