TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pilietinė pareiga išjudino merijas

2014 05 08 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vakar, prasidėjus išankstiniam balsavimui prezidento rinkimuose, į šalies merijas aktyviai ėjo rinkėjai. Rinkimų prievaizdai tikino, kad išankstinis balsavimas vyksta sklandžiai. Tačiau baigiantis darbo dienai Kaune buvo užfiksuotas pirmasis pažeidimas.

Šalies savivaldybių duris vakar nuo ankstaus ryto varstė gyventojai, panorę iš anksto atlikti savo pilietinę pareigą. Daugiausia rinkėjų per išankstinį balsavimą užplūdo sostinės meriją, tačiau aktyviai balsuota ir kituose šalies miestuose. Tiek rinkėjai, tiek savivaldybių rinkimų komisijų nariai džiaugiasi, kad savivaldybėse pavyko išvengti eilių.

„Balsavimas sklandžiai vyksta, tik Ignalinos savivaldybė vakar buvo likusi be elektros, tad buvo problemų dėl rinkėjų kortelių išspausdinimo“, - vakar popietę LŽ teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Tai, kad prie balsavimo kabinų savivaldybėse nesidriekia ilgos rinkėjų eilės, pasak jo, nereiškia, kad gyventojai išankstiniuose rinkimuose balsuoja pasyviai. „Balsavimas šįkart vyksta greičiau: rinkėjai pildo tik vieną biuletenį, o ir rinkimų komisijos dar nepamiršo įgūdžių nuo praėjusių Seimo rinkimų, įprato greičiau spausdinti rinkėjų korteles“, - pabrėžė Z.Vaigauskas.

Išankstinis balsavimas tebevyksta iš šiandien, taip pat bus tęsiamas balsavimas specialiuose paštuose. Sąlygos balsuoti sudarytos rinkėjams, kurie yra sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose, atlieka karo tarnybą, esantiems laisvės atėmimo įstaigose. Rytoj ir šeštadienį vyks balsavimas namuose. Balsuoti namuose gali tam iš anksto užsiregistravę neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti į rinkimų apylinkę.

Vilniuje spūsčių nebuvo

Balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę rinkėjai vakar plūdo nuo ankstaus ryto, tačiau prie balsavimo kabinų spūsčių, kaip per ankstesnius Seimo ar savivaldybių tarybų rinkimus, nesusidarė. „Prezidento rinkimai paprastesni, neturime biuletenių iš kitų apygardų. Tėra viena apygarda – visa Lietuva, visur tie patys kandidatai“, - LŽ teigė Vilniaus miesto rinkimų apygardos pirmininkė Lijana Kairienė.

Vakar iki pietų, kai LŽ lankėsi sostinės savivaldybėje, pažeidimų nebuvo užfiksuota. Didžiausios rinkėjų griūties Vilniaus merijoje sulaukta vakare, po darbo dienos. Iš anksto savo pilietinę pareigą atlikti suskubo ir Seimo pirmininkė Darbo partijos (DP) vadovė Loreta Graužinienė. Atvykusi į Vilniaus miesto savivaldybę L.Graužinienė vylėsi, kad įvyks ir antrasis prezidento rinkimų turas.

Į išankstinį balsavimą Vilniaus savivaldybėje daugiausia ėjo studentai ir piliečiai, kurie savo gyvenamąją vietą deklaruoja kitoje savivaldybėje, bet gyvena Vilniuje. „Sekmadienį nebus galimybių sugrįžti į namus, todėl balsuoju iš anksto“, - LŽ teigė kaunietė Justina. „Paaukojau savo pietų pertrauką, kad atlikčiau pilietinę pareigą, - pareiškė panevėžietė Martyna, dabar gyvenanti ir dirbanti Vilniuje. - Maniau, kad ilgiau užtruksiu, teks lūkuriuoti eilėje, bet viskas vyksta labai sklandžiai.“ Ji tikino, kad savivaldybėje išsispausdinti rinkėjo kortelę ir užpildyti biuletenį neužtruko nė 10 minučių.

Kaune užfiksuotas pažeidimas

Ši nuotrauka, kurioje užfiksuotas parlamentaro Naglio Puteikio daromas pažeidimas, perduota VRK. / Kauno miesto savivaldybės administracijos nuotrauka

Kaune prasidėjęs išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose iki 15 valandos vyko ramiai ir sklandžiai, tačiau vėliau neapsieita be incidentų. Baigiantis darbo dienai Kauno miesto savivaldybės rinkimų komisija gavo pranešimą, kad prie pat merijos į rinkėjus per garsiakalbį kreipiasi kandidatas į prezidentus parlamentaras Naglis Puteikis.

„"Agitacija vyko visai greta savivaldybės pastato – vietos, kur vyko išankstiniai rinkimai. Tai daryti draudžiama, nes atstumas mažesnis nei 50 metrų“, - LŽ pasakojo Kauno meras Andrius Kupčinskas. Negana to, prie savivaldybės krovininiu automobiliu, "papuoštu" savo nuotrauka, atvažiavęs N.Puteikis transporto priemonę pastatė neįgaliesiems skirtoje vietoje. Iš jos parlamentaras spruko tik tuomet, kai pažeidimų protokolo surašyti atvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai. Vėliau N.Puteikio automobilis pastebėtas Kauno centre, politikas į rinkėjus dar ne kartą kreipėsi per garsiakalbį.

Klaipėdiečiai aktyvesni

Klaipėdos miesto merijoje rinkėjai savo valią vakar reiškė kiek aktyviau nei per 2009-ųjų prezidento rinkimus. „Jokių pažeidimų neužfiksavome. Rinkėjai nesiskundžia ir informacijos apie kandidatus trūkumu, nors jos mieste yra palyginti mažai. Žmonės teigia, kad daugiausia žinių jie gavo iš televizijų debatų“, - LŽ sakė Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius. Jis priminė, kad sekmadienį, rinkimų dieną, žmonės pirmą kartą galės balsuoti nebūtinai pagal savo gyvenamąją vietą priskirtose apylinkėse. „Tad gyvenančiam vienur, bet registruotam kitur rinkėjui nereikės vykti į savo apylinkę. Jis balsuoti galės bet kurioje. Tai ypač aktualu tiems per 9 tūkst. klaipėdiečių, kurie yra prisiregistravę prie savivaldybės“, - sakė V.Greičius.

Savo pilietinę pareiga atlikusi 75 metų klaipėdietė Helga LŽ sakė balsuoti ėjusi todėl, kad tarp kandidatų yra klaipėdietis. „Tačiau labai pasigedau rinkimų kampanijos, energingesnės kandidatų veiklos joje. Šie rinkimai tarsi bedvasiai. Nelabai ko tikiuosi iš naujojo prezidento, bet balsuoti reikia“, - teigė senolė.

LŽ kalbinti du reklamos vadybą Klaipėdoje studijuojantys jaunuoliai taip pat tikino, kad Lietuvoje dar "nesubrendo" tradicija vykdyti aktyvią prezidento rinkimų kampaniją. Jo bičiulis Robertas svarstė, kad mūsų valstybėje tokia aktyvi kaip JAV, šou elementais paremta kandidatų rinkimų kampanija atrodytų tarsi cirkas. „Visuomenė to nesuprastų, o labai gaila. Nors agitacija ir buvo pasyvi, prognozuoju, kad antrasis turas įvyks“, - teigė jis.

Tuo metu 38 metų projektų vadovas Sigitas piktinosi, kad didžiausios šalies partijos per šiuos rinkimus neva pasielgė negarbingai. „Valstybėse, kuriose partijos yra atsakingos, per tokius svarbius rinkimus, kaip prezidento, kandidatais keliami jų lyderiai. Tačiau Lietuvoje yra kitaip, todėl ir mažėja partijų reitingai, pasitikėjimas jomis“, - griežtą nuomonę LŽ pareiškė klaipėdietis.

Panevėžiečiai nori darbo ir didesnių pensijų

Panevėžyje į išankstinio balsavimo vietą žmonės pradėjo rinktis pusę devintos ryto ir iki pat vakaro kabinos nė minutės nebuvo tuščios. Panevėžio miesto savivaldybės rinkimų komisijos sekretorius Romas Matuzevičius atkreipė dėmesį, kad dauguma vakar iš anksto rinkti prezidento ėjusių panevėžiečių – nebejauni žmonės. Panevėžietė Alvyda Koriznienė iš pasirinkto prezidento tikisi, jog jis paveiks Vyriausybę, kad ši padidintų pensijas. „Mano pensija tėra 560 litų. Svajoju gauti nors kiek daugiau“, - sakė A.Koriznienė.

Panevėžietė I.Gabreliūnaitė vakar pirmą kartą rinko prezidentą. / Daivos Baronienės (LŽ) nuotrauka

Tuo metu dvidešimtmetė Ineta Gabreliūnaitė LŽ prisipažino renkanti pirmąjį prezidentą. Ji vylėsi, kad prezidentas kurs Lietuvą, kurioje žmonėms būtų darbo. Rinkėjas Jonas Burtilius apgailestavo, kad esą "prezidento nėra iš ko rinkti", tačiau jis tikėjosi, kad bus išrinktas geriausias iš esamų kandidatų. Panevėžietis sakė renkantis tokį prezidentą, kuriam bus svarbu gerai sutarti su kaimynais.

Balsuoti atėjusiai teisininkei Ingridai Aksomaitienei labiau rūpėjo motinystės išmokų problema. „Dabar motinystės išmokos gerokai mažesnės nei žadėtos, dėl to jaučiuosi apgauta“, - sakė I.Aksomaitienė. Ji teigė balsavimu visų pirma atliekanti pilietinę pareigą, tačiau didelių vilčių dėl pokyčių išrinkus kitą prezidentą neturinti.

Marijampoliečiai pasigenda rinkėjų kortelių

Marijampolės savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Janina Dereškevičienė teigė, kad marijampoliečiai nebūna labai aktyvūs balsuodami iš anksto. „Iš anksto balsuoja įvairaus amžiaus rinkėjai: ir jaunuoliai, ir jau sulaukę 60-70 metų. Ateina net tie, kurie dėl amžiaus ar sveikatos būklės turi teisę balsuoti namie“, - teigė J.Dereškevičienė.

Vakar į Marijampolės savivaldybės administraciją atėjusi balsuoti Genovaitė pasiskundė, kad nei jos šeima, nei kaimynės prieš šiuos rinkimus nesulaukė rinkėjų kortelių, nors anksčiau jos visada būdavo atnešamos laiku. „Kaimynė garbingo amžiaus, įpratusi gauti rinkėjo kortelę. Jai aiškinau, kad ir be jos galės dalyvauti rinkimuose“, - LŽ teigė Genovaitė. Marijampolės savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė J.Dereškevičienė patvirtino, kad atvejų, kai rinkėjai negavo rinkėjų kortelių, gali pasitaikyti. Tačiau tai tikrai netrukdo žmonėms išreikšti savo pilietinę poziciją renkant valstybės vadovą. Juk kortelę galima išsispausdinti namuose arba rinkimų komisijoje.

Savo poziciją pareiškė ir marijampolietis Dainius. Vyras LŽ teigė, kad jam nebuvo sunku pasirinkti kandidatą į prezidentus, nes jis jau seniai buvo apsisprendęs. Tačiau rinkėjas sakė nusivylęs šių metų rinkimų kampanija, mat žmonės nebuvo išsamiai informuojami apie kandidatų rinkimų programas, jų siekius bei užmojus. „Kandidatų debatai labiau panėšėjo į diskusijas renkant seniūną ar kaimo viršaitį", - juokavo Dainius.

Elektros tiekėjų išdaiga Ignalinoje

Ignalinoje vidurdienį balsuoti atėjusių rinkėjų laukė staigmena. Pasak Ignalinos savivaldybės rinkimų komisijos sekretorės Onos Zaleckienės, elektros tiekimas merijos pastate nutrūko lygiai vidudienį ir buvo atnaujintas tik po keturių valandų. „Puolę aiškintis, kas atsitiko, išgirdome, kad tai - planinė bendrovės „Lesto“ profilaktika. Apie būsimą elektros tiekimo nutraukimą Ignalinos rajono savivaldybės vadovai žinojo, tačiau nė vienam nebuvo atėję į galvą, jog tądien vyks išankstiniai rinkimai“, - prisipažino O.Zaleckienė.

Rinkimų komisijos sekretorė pripažino, kad nutrauktas elektros energijos tiekimas tik suglumino balsuojančiuosius ir komisijos narius, tačiau rinkimų nesutrikdė. „Žmonės balsavo kaip balsavę. Problemų kilo tik tiems, kurie neturėjo rinkėjų pažymėjimų“, - sakė O.Zaleckienė. Juk neveikiant kompiuteriams nebuvo galima nustatyti, ar šie žmonės turi teisę balsuoti. „Tačiau paskambinę telefonu 1855 gavome informaciją apie asmenis, atėjusius balsuoti be rinkėjų pažymėjimų, ir jiems buvo suteikta teisė rinkti prezidentą“, - teigė Ignalinos savivaldybės rinkimų komisijos sekretorė.

Parengė TOMAS BAŠAROVAS, DAIVA BARONIENĖ, DENISAS NIKITENKA, KAZYS KAZAKEVIČIUS, KRISTINA KUČINSKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"