TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Pilietininkai" dėl rinkimų aukoja partiją

2007 11 08 0:00
Valstiečių liaudininkų lyderė K.Prunskienė atveria glėbį V.Muntiano vadovaujamiems "pilietininkams".
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Artimiausiu metu Pilietinės demokratijos partija ketina atsisakyti savo pavadinimo ir įsilieti į "valstiečių" gretas. Nuolaidoms pasirengusios ir kitos mažosios partijos, ieškančios stipresnių partnerių 2008-ųjų Seimo rinkimuose.

Šią savaitę Seimo pirmininko Viktoro Muntiano vadovaujamos Pilietinės demokratijos partijos (PDP) bei Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) derybininkai pagaliau sutarė dėl bendradarbiavimo formulės, atveriančios kelią partijoms susijungti ir pagal bendrą sąrašą dalyvauti po metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

"Pilietininkai" sutinka atsisakyti reikalavimo, kad susijungusių partijų pavadinime skambėtų ir jų organizacijos vardas. Galutiniai taškai turėtų būti sudėlioti per neeilinius abiejų partijų suvažiavimus, kuriuos surengti planuojama tą pačią dieną. Po to ketinama tvirtinti išsiplėtusios VLS rinkimų sąrašą.

"Šios informacijos kol kas negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Viskas yra derybų klausimas, - LŽ sakė PDP pirmininko pavaduotojas Andrius Baranauskas. - Yra bendras susitarimas į rinkimus eiti bendru sąrašu. Kada nors įvyks ir susijungimas. Apskritai būtų gerai, jei Lietuvoje veiktų 5-7 stiprios partijos, o ne keturiasdešimt penkios, kaip dabar."

Gelbėjimosi planas

"Niekam ne paslaptis, kad "pilietininkai" įvaryti į kampą. Jiems nelieka nieko kita, kaip leistis į kompromisus", - LŽ sakė vienas įtakingų VLS atstovų. Pasak jo, šią savaitę pasiektas susitarimas "pilietininkams" yra kur kas palankesnis už tą, koks V.Muntiano šalininkams buvo siūlomas dar prieš kelias savaites. Tuo metu "valstiečiai" laikėsi pozicijos, kad PDP turėtų būti išformuota, o jos nariai kiekvienas atskirai įsilietų į VLS gretas.

Tam, kad "pilietiniai" jungtųsi su "valstiečiais" lygiateisiais pagrindais, prieštaravo didelė dalis VLS skyrių, taip pat ir didelę įtaką organizacijoje turintis vicepirmininkas Ramūnas Karbauskis. Dar vasaros pabaigoje, vykstant intensyvioms abiejų partijų deryboms, jis atvirai aiškino, kad atsivesti "pilietininkus" siekia VLS pirmininkė Kazimira Prunskienė, taip norinti pagausinti savo rėmėjų būrį prieš 2009 metų prezidento rinkimus.

Šiuo metu "pilietininkų" padėtis nėra geriausia - lapkričio 1-ąją agentūros BNS paskelbto bendrovės RAIT visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, jei rinkimai į Seimą vyktų šiuo metu, už V.Muntiano partiją balsuotų vos 0,1 proc. rinkėjų.

Pasirengę nuolaidoms

Nusileisti stipresnėms partijoms prieš Seimo rinkimus teks ir kitoms mažosioms politinėms organizacijoms.

"Patys pasisakydami už rinkimų koalicijų kūrimą ir kviesdami dešiniąsias partijas bendradarbiauti, suprantame, kad tarpusavio pozicijų derinimas yra neišvengiamas", - LŽ sakė Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovas Petras Auštrevičius. Jis neslepia siekio per artėjančius rinkimus bendradarbiauti su Tėvynės sąjunga (TS, konservatoriais), kurią vadina pagrindine savo partnere.

Dėl tokio susitarimo liberalai yra pasirengę artimiausiu metu nutraukti paramą Vilniaus savivaldybėje suformuotai koalicijai, kurioje dominuoja liberaldemokratai. "Tos paramos formulė neamžina, mes irgi įvertiname bendradarbiavimo sąlygas, iškylančius sunkumus. Akivaizdu, kad paramą teks atšaukti - juk jau dabar Vilniaus savivaldybėje faktiškai esame pakeisti liberalcentristais", - aiškino P.Auštrevičius.

Vis dėlto konservatoriai neskuba atverti glėbio liberalams. TS prezidiumo narys Jurgis Razma tvirtino, kad su P.Auštrevičiaus partija kol kas vyksta preliminarūs pokalbiai. "Jei ir tarsimės su Liberalų sąjūdžiu, greičiausiai dėl nekonkuravimo vienoje kitoje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Koalicinis rinkimų sąrašas būtų pats optimistiškiausias variantas, tačiau požymių, kad vyks toks procesas, kol kas nematau", - aiškino konservatorius.

Liko už borto

Liūdnesnė šiuo metu yra Artūro Paulausko Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) padėtis. Prieš kurį laiką garsiai prabilę apie būsimą bendradarbiavimą su Artūro Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), jokių ateities garantijų socialliberalai negauna.

Kaip LŽ sakė LiCS atsakingasis sekretorius Klemensas Rimšelis, jų partija iš esmės jau apsisprendė, kokius kandidatus keltų per būsimuosius rinkimus vienmandatėse apygardose. Liberalcentristai nesirengia kurti nei bendro sąrašo su socialliberalais, nei užleisti jiems kai kurių apygardų.

"Konsultacijos su NS vyksta, šiuo metu pasisakome už konkretesnį bendradarbiavimą šios kadencijos Seime. Be to, mes iš patirties žinome, kad proceso forsavimas gali turėti labai neigiamų pasekmių", - aiškino K.Rimšelis.

Liberalcentristų pozicijai įtakos turi ir šios partijos užsakytos visuomenės nuomonės apklausos. Jų duomenimis, atskirai dalyvaudamos Seimo rinkimuose LiCS bei NS pasiektų geresnių rezultatų, nei formuodamos bendrą sąrašą.

Tiesa, socialliberalai vilties rinkimuose dalyvauti su LiCS kol kas nepraranda. Anot NS vicepirmininko Vaclovo Karbauskio, liberalcentristų pareiškimai apie parengtus rinkimų sąrašus yra veikiau "derybinės pozicijos". "Siekiamybė bendradarbiauti yra, kol kas tik neaišku, kokia forma", - tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"