TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pilietiškumas pedagogę veda į Karaliaučių

Romualdo Vaitkaus ("Tauragės kurjeris") nuotrauka

Šį kartą pakalbėkime apie Mokytoją iš didžiosios raidės, kuri ne tik myli savo šalį, savo profesiją, bet ir lietuvių kalbą, kuria dalijasi su Mažosios Lietuvos jaunimu.

Mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė pilietiškumo jausmo vedina, praktiškai be atlygio, jau keliolika metų kartą du per savaitę sunkiomis sąlygomis važiuoja į Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities Ragainės (Nemano) rajono Kraupiško (Uljanovo) vidurinę, kur moko lietuvių kalbos ir etnokultūros. Šių metų gegužę mokytoja pasitiks gražų jubiliejų.

Lietuvių kalba lydi nuolat

Gimė Emilija Aukštaitijoje žemdirbio ir namų šeimininkės šeimoje. Turėjo jaunesnę seserį Mariją ir brolį Stasį. Mokėsi Šeduvos vidurinėje, po to – Šiaulių pedagoginiame institute, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Baigusi dirbo Žvingių (Šilalės r.) vidurinėje mokykloje mokytoja, vėliau direktoriaus pavaduotoja, Šilalės rajono švietimo skyriuje.

1967 metais su vyru Bernardu atsikraustė į Tauragę, gimė dukra Asta. Dirbo Mažonų mokykloje, Pagramančio aštuonmetėje direktoriaus pavaduotoja, 17 metų – Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriuje profesinio orientavimo kabineto metodininke, vėliau – vedėja. 10 metų rusakalbių mokykloje dėstė lietuvių kalbą.

Uždarius mokyklą, kai rusų kariniai daliniai pasitraukė iš miesto, E.A.Bukontienė pradėjo dirbti Karaliaučiaus srities Ragainės rajono Uljanovo vidurinėje. Ir dirba iki šiol. Ten ji 25 mokinius, daugiausia iš mišrių šeimų, moko lietuvių kalbos, skaitymo, rašymo, etnokultūros, padeda susipažinti su Lietuvos istorija, kultūra, įžymiais lietuvių visuomenės ir literatūros veikėjais, mini valstybines, tautines šventes. Organizuoja konkursus, olimpiadas, dalyvauja analogiškuose Lietuvoje rengiamuose konkursuose.

Mokyklos bibliotekoje, kuriai vadovauja grynakraujė lietuvė, E.A.Bukontienė organizuoja parodas apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos šviesuolius, organizuoja ekskursijas po Lietuvą, lanko ir lietuviškąsias Karaliaučiaus krašto vietas.

Varginančios kelionės

Pašnekovė sako, kad gerokai seniau nei prieš šešiolika metų į Karaliaučiaus kraštą važiuodavo net septynios mokytojos. Dabar tik dvi – ji ir Aldona Bursteikienė.

Tomis dienomis, kai reikia važiuoti į Uljanovą, keltis reikia pusę keturių. Neapšviestomis gatvėmis, kartais taksi, su kolege atkanka iki pilies, ten laukia žmogaus, su kuriuo iš anksto būna susitarta dėl kelionės iki Panemunės. Nuo Panemunės pėsčiomis eina per Karalienės Luizos (Tilžės) tiltą. Pasų kontrolė. Pirmiausia jas tikrina lietuviai, vėliau – rusai. Po to miesto maršrutiniu autobusu – kelionė iki autobusų stoties. Iš stoties 6.30 val. apie valandą važiuoja į Uljanovą. Mokyklos slenkstį mokytoja peržengia dar prieš 8 val. ryto. Tokia kelionė – bet kokiu metų laiku, nepriklausomai ar spigina šaltis, ar lyja, ar tenka tiesiog vilkti bagažą su įvairiais naujais muziejiniais eksponatais, dovanomis vaikams įvairių švenčių progomis ar kt.

Mokytoja išnaudoja net pertraukas, kad galėtų bendrauti su savo ugdytiniais. Vėliau – pamokos, etnokultūros fakultatyvas, išvykos, ekskursijos.

Grįžtant pavakary tenka stabdyti pakeleivingus automobilius, nes autobusai nebevažiuoja. Ir vėl tuo pačiu maršrutu atgal.

Paklausta, ar verta šitaip aukotis, moteris tik nusišypso ir patikina, kad jei ji nedirbs mėgstamo pilietiško darbo, su kiekviena karta Uljanove lietuvybės bus vis mažiau. O šito ji labiausiai nenori.

Karaliaučiaus lietuvius globoja Tauragės pagyvenę žmonės

Jei ne geri žmonės, vargu ar Uljanovo lietuvaičiai sulauktų mielų dovanų, lauktuvių iš mokytojos rankų. Pedagogė džiaugiasi, kad nuolatinė rėmėja įvairių švenčių progomis – Tauragės pagyvenusių žmonių asociacija „Subuvimas“. Beveik 12 metų asociacijos moterys įvairių lietuviškų švenčių progomis Uljanovo lietuvaičiams mezga kojines, pirštines, riešines. Mezginiai visada būna papuošti lietuviškais raštais. Šv. Velykų proga visuomet išmargina kiaušinių. Visas gėrybes pati pedagogė tempia įvairiausių dydžių maišeliais, ryšulėliais, rankinėmis į Uljanovą.

Apie tai, kad pati dažnai malonina savo ugdytinius pačios paruoštais gaminiais, skanėstais, dirbiniais, mokytoja nelinkusi kalbėti. Tačiau bekalbant su mokytoja, šie dalykai būna pasakomi tarp eilučių.

Kai lieka šiek tiek laisvo laiko

Pašnekovė glaudžiai bendrauja su buvusia tauragiške, dabar Kaliningrado gyventoja, mokytoja, rašytoja, poete, vertėja Rūta Leonova, rašytoju Borisu Barfildu, lietuvių bendruomenės pirmininku Karaliaučiaus krašte Sigitu Šamborskiu, istoriku Algirdu Matulevičiumi, profesoriumi Vaclovu Bagdonavičiumi. Visi šie iškilūs žmonės ne kartą lankėsi Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje, bendravo su skaitytojais.

Apie Mažosios Lietuvos šviesuolius, lietuvių veiklą pedagogė dažnai rašo į leidinius „Mokslo Lietuva“, „Voruta“, Čikagos „Draugą“, Kanados „Tėviškės žiburius“.

Mokytoja domisi viskuo, kas susiję su Lietuvos istorija, Mažąja Lietuva. Ji labai mėgsta skaityti, ypač poeziją. Televiziją žiūri dėl informacinių laidų, nors mėgsta ir lietuviškus serialus, gerus filmus. Mėgsta megzti. Tačiau daugeliui pomėgių pritrūksta laiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"