TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pilietybės įstatymas lyg daina be galo

2010 11 26 0:00
Prezidentės dekretą pristačiusi S.Cirtautienė teigė, kad naująjį Pilietybės įstatymą D.Grybauskaitė iš esmės vertina teigiamai.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Seimas vakar 103 balsais priėmė sprendimą Pilietybės įstatymą svarstyti iš naujo.

Parlamentarai išklausė argumentus, kuriais rėmėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjusią savaitę vetavusi šį lapkričio pradžioje priimtą įstatymą. Ar Seimas pritars krašto vadovės pateiktoms pataisoms, paaiškės gruodžio 2-ąją.

Neformali kategorija

Prezidentės dekretą pristačiusi jos patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė teigė, kad naująjį Pilietybės įstatymą valstybės vadovė vertina teigiamai - "didžioji dauguma nuostatų yra sveikintinos". Tačiau kelios jų, kuriomis įteisinama dviguba pilietybė Europos Sąjungos ir NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka, grupė, akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Todėl D.Grybauskaitė siūlo jų atsisakyti. "Prezidentė, grąžindama minėtas įstatymo nuostatas svarstyti iš naujo, norėtų dar kartą pabrėžti, jog pilietybė nėra vien formali kategorija, o konstitucinė vertybė, todėl ją pirmiausia reikia vertinti vertybiniu, o ne vartotojišku požiūriu", - sakė S.Cirtautienė. Prezidentės vardu patarėja ragino parlamentarus atskirti du klausimus - pagarbos Konstitucijai ir dvigubos pilietybės, kuriuos gali spręsti tik visa tauta referendumu.

Dekretas nustebino

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, susipažinęs su D.Grybauskaitės dekretu, neslėpė nuostabos. "Ten yra kur kas daugiau pataisų, nei buvo skelbiama. Įdomu, kad taisomos net tos nuostatos, kurias pasiūlė pati prezidentūra", - stebėjosi parlamentaras, beveik metus kuravęs įstatymo projekto tobulinimą. Pasak komiteto vadovo, įstatymo nuostatos buvo svarstytos daugybę kartų, rengti specialūs klausymai. Visuose darbuose dalyvavo ir prezidentūros atstovai.

S.Šedbaras neatmetė galimybės, kad valdantieji gali ir nepritarti prezidentės pateiktoms pataisoms. "Spręsime, kaip elgtis, svarstysime, diskutuosime. Tam turime visą savaitę. Gal siūlymai ir pagrįsti, bet juos pateikti galima buvo anksčiau", - LŽ sakė S.Šedbaras. Jis mano, kad geriausias būdas, nesvarbu, ar Seimas pritars prezidentės pataisoms, kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Politiko teigimu, bet kokiu atveju teks pratęsti dabartinio Pilietybės įstatymo galiojimą, kuris baigiasi būsimų metų sausio 1-ąją, nes KT nespės labai greitai pateikti teisės akto vertinimo.

Siūlė peržiūrėti

"Visą laiką laikiausi nuoseklios pozicijos, kad visi išeiviai turėtų turėti teisę išsaugoti dvigubą pilietybę, ir manau, kad diskusiją taip ir reikėtų kelti: ar esame už tai, kad išsaugotume pilietybę, ar ne. Ir tik po to kelti klausimą, ar Konstitucija leidžia mums tokią politinę nuostatą įgyvendinti, ar ne. Nes kai iš karto supainiojami du klausimai, niekaip ir nerandame atsakymo", - tokią nuomonę apie naująjį įstatymą vakar išsakė premjeras Andrius Kubilius. Vyriausybės vadovas taip pat mano, kad racionaliausia būtų dėl šio įstatymo kreiptis į KT. Tai Seimas ir planavo daryti.

Praėjusį šeštadienį vykusiame valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavime europarlamentaras Vytautas Landsbergis paragino frakcijos narius palaikyti prezidentės pataisas. "Didžiausia klaida būtų atmesti prezidentės veto ir praleisti progą peržiūrėti įstatymą iš esmės", - sakė profesorius. Politiko nuomone, dabartiniame įstatyme trūksta konstitucinių vertybių, paaiškinimų, "kas yra Lietuvos pilietis, iš kur jis yra atsiradęs".

Džiaugėsi įstatymu

"Labai džiaugiamės, kad Pilietybės įstatymas pagaliau priimtas. Tobulumui ribų nėra, todėl ateityje, jei išlįs kokių nors trūkumų, galima bus jį pataisyti", - lapkričio 4-ąją Seimui priėmus Pilietybės įstatymą LŽ džiaugėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Jos nuomone, Seimas pagal savo galimybes palaimino optimalų įstatymo variantą. Tuomet R.Narušienė vylėsi, jog prezidentė jį pasirašys. PLB pirmininkė buvo įsitikinusi, kad kreiptis į KT dėl įstatymo nėra jokio reikalo, nes Seimas priėmė politinį, o ne teisinį sprendimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"