TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pilietybės įstatymas - nauja tremtis

2008 07 18 0:00
H.Juškevičius mano, kad pilietybės įstatymo pataisos yra "juridinė deportacija".
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius negali ramiai kalbėti apie ką tik priimtas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios atėmė pilietybę beveik ketvirtadaliui lietuvių tautos.

- Pilietybės įstatymo pataisos tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje sukėlė daug aistrų ir nusivylimo. Kokių minčių jos sukėlė Jums?

- Viskas labai paprasta - mūsų gausi emigracija netenka galimybės turėti kitos šalies ir Lietuvos pilietybę. Visada reikia galvoti apie tai, kas Lietuvai yra naudinga? Taip, spręsdamos pilietybės klausimus, svarsto visos valstybės. Todėl ir sprendimai yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, Šveicarija dvigubos pilietybės nepripažįsta, nes ji nesuinteresuota, kad į šalį atvykę padirbėti žmonės liktų joje. Anglija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, kur yra gerokai dinamiškesnis emigracinis ir imigracinis judėjimas, suprato, kad norint išlaikyti demokratiškus principus bei aktyvesnį ekonomikos vyksmą reikia pritarti dvigubos pilietybės institutui. Dėl to čia nekyla jokių didesnių klausimų. Net Jungtinės Valstijos neprieštarauja, kad asmuo gautų kitą pilietybę, jei jos piliečių vaikai gimsta kitose valstybėse.

O kas Lietuvai yra brangiausia ir vertingiausia - jos žmonės ir jų protai! Nes jokių vertingų iškasenų neturime. Atsisakyti didelės dalies lietuvių, gyvenančių užsienyje, aktyvaus dalyvavimo šalies ekonominiame ir kultūriniame gyvenime yra mažų mažiausiai netikslinga. Tai jau suprato armėnai. 2005 metais jie surengė referendumą, kuriuo pakeitė savo pilietybės įstatymą ir dabar dvigubą pilietybę galima turėti labai nesunkiai. Manoma, kad nuo 9 iki 12 mln. armėnų gyvena užsienyje, t. y. tris keturis kartus daugiau negu pačioje Armėnijoje. O kitose šalyse - Prancūzijoje, JAV - armėnų diaspora turi labai didelę įtaką. Akivaizdu, kad, turėdamas ir savo šalies, šiuo atveju Armėnijos, pilietybę, žmogus stengsis daug labiau jai padėti negu būdamas savotiškai atstumtas, pilietybės nesuteikiant.

Truputį buvau nustebęs, kai prezidentas Valdas Adamkus, visada pasisakydavęs už dvigubą pilietybę, įstatymo pataisų nepasirašė. Man asmeniškai teko apie tai su juo kalbėti, galiausiai jis pats yra buvęs emigrantas, puikiai žino lietuvių, gyvenančių užsienyje, lūkesčius ir svajones. Juk kiek žmonių yra išsaugoję senus lietuviškus pasus. Tie pasai būdavo tiesiog šeimos relikvija. O dabar mes imam ir šitą pasą atimame.

Sako - Konstitucija! Sutinku...

- Taigi Konstitucijos 12 str. teigia, kad "išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis".

- Besipriešinantys dvigubai pilietybei asmenys diskusijose dažniausiai kalbėjo apie "išimtinius" atvejus, tačiau tai yra kas kitka nei "atskiri" atvejai. Labai gerbiu Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, nes manau, kad jais išrenkami turbūt protingiausi juristai. Bent taip manytina. Bet nereikia būti labai protingu žmogumi, kad sugebėtum uždrausti. Kur kas daugiau proto reikia tam, kad rastum juridinę išeitį iš tos padėties, kuri dabar susidarė. Manau, kad pirmiausia KT juristai turėtų patarti prezidentui ir Seimui, kaip surasti tokią išeitį. Nes dabar, kad ir ką Seimas pasiūlytų, KT viską sukritikuoja. Tai daryti yra lengviausia.

Man dažnai sako, kad amerikiečiai niekada nekeitė savo Konstitucijos. Netiesa, nes niekur nėra tiek pataisų, kiek JAV Konstitucijoje. Iš esmės ji susidaro vien iš pataisų. Kadaise konstitucine pataisa Amerikoje buvo uždraustas alkoholio pardavimas, tačiau vėliau kita pataisa tai buvo ištaisyta. Visos tos pataisos yra vien tam, kad palengvintų žmonių gyvenimą, praplėstų, o ne susiaurintų, jų teises. Yra ir abejotinų Konstitucijos pataisų, pavyzdžiui, antroji, kuri leidžia įsigyti ir turėti ginklą. Puikiai žinome, kiek yra įvykę tragedijų, tačiau ši pataisa išplečia žmonių teises, tad amerikiečiai ir nenori jos atsisakyti.

Principas, kad reikia turėti daugiau laisvių ir galimybių, o ne priešingai, yra demokratinės valstybės pagrindas. Tai, kas atsitiko su Lietuvos pilietybės įstatymu, iliustruoja, kad žmonių galimybės buvo tik susiaurintos. Tas sprendimas primena Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios tarybos sprendimus, kai SSRS piliečiams, išvažiavusiems ir likusiems užsienyje, buvo atimama sovietinė pilietybė. Taip atsitiko M.Rostropovičiui, A.Solženicynui, regis, ir T.Venclovai.

Net rusai, kurių didele demokratija neapkaltinsi, suprato šitą neteisybę ir pilietybę šiems asmenims sugrąžino.

- Įsivaizduokite esąs KT teisėjas - kokį sprendimą dėl dvigubos pilietybės priimtumėte pats?

- Elgčiausi taip, kaip pasielgė armėnai, nes nieko vertingesnio Lietuva už savo žmones, kad ir kur jie gyventų, neturi. Ir neišskirčiau nei ES, nei NATO, nei kurios kitos užsienio valstybės. Lietuvis - visur lietuvis. Sako, kad nepainiotume tautybės su pilietybe. Nepainioju, tačiau turi būti ir juridinis ryšys su Tėvyne. O tai, kas dabar padaryta, yra juridinė didelės lietuvių tautos dalies ištremtis! Juridinė deportacija! Žmonės prievarta netenka Lietuvos pilietybės.

Kitas klausimas: kai priimamas koks nors sprendimas, tai kam jis yra naudingas? Sunku suprasti. Lietuvai, kaip valstybei, tikrai nenaudingas. Gal tai naudinga kokioms nors verslo ar politinėms grupėms? Nesu sąmokslo teorijų mėgėjas, tačiau gal tai naudinga toms grupėms, kurios nori pakenkti Lietuvos nacionaliniams interesams! Gal yra baimė dėl restitucijos? Tačiau jau praėjo visi terminai pateikti prašymus dėl nuosavybės grąžinimo. Tai buvo galima daryti iki 2001 metų.

Gal tai naudinga ambicingai žmonių grupei, kuri gina Konstitucijos "švarumą"? Ją reikia gerbti, tačiau tų Konstitucijos gynėjų pirmoji pareiga rasti išeitį iš susidariusios padėties. O jei laikomasi įsikibus savo, tai čia yra grynas biurokratizmas ir nieko daugiau. Tai didelė Lietuvos problema apskritai, nes čia turime ne tarnautojus, o valdininkus. Tai, žinoma, skirtingi dalykai.

- Kaip viena galimų išeičių, sekant lenkų pavyzdžiu, siūloma įvesti "lietuvio kortą"?

- Ne, tai ne išeitis. Arba vedybos, arba šeimos nėra.

- Įdomu išgirsti Jūsų nuomone ir dėl Kuršių nerijos galimos perspektyvos?

- Kalbėti reikia ne apie tai - urbanizuoti ar ne. Klausimas - ar Kuršių nerija išliks? Urbanizuotojai turėtų pasiskaityti Kuršių nerijos istoriją, kaip ji buvo saugoma ir pan.

Esu apkeliavęs visą pasaulį - tai unikali vieta ir tik tuo ji įdomi. O urbanizuotą vietą sukurti galima bet kur. Tad nepradėkime asfaltuoti kopų. UNESCO pavyko sustabdyti greitkelio statybą šalia Cheopso piramidžių, pavyko sustabdyti tilto statybą Drezdene, nes jis darkė miesto centro vaizdą, UNESCO nepavyko sustabdyti talibų vandalizmo akto, kai buvo susprogdintos Budos statulos Afganistane. Nežinau, ar UNESCO pavyks sustabdyti Lietuvos talibų veiklą Neringoje? Nežinau, ką reiškia kalbos, kad galima iš naujo svarstyti šios teritorijos statusą. Galima. Tada Nerija bus išbraukta iš UNESCO paveldo sąrašo, ir tiek.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"