TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pilietybės referendumas stabtelėjo kryžkelėje

2016 03 16 9:38
Vida Bandis. Olgos Posaškovos (lrs) nuotrauka

Seimas, ignoruodamas užsienyje gyvenančių tautiečių nuomonę, neatsisako idėjos rudenį kartu su rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Tikima, kad jo sėkmė priklausys nuo apgalvotos reklaminės kampanijos, kurią ketinama pradėti netrukus.

Seimo opozicinio Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos prieš metus pateiktai iniciatyvai spalį drauge su parlamento rinkimais skelbti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės žalią šviesą yra uždegęs ir Seimas, ir Vyriausybė. Nors klausimo, kurį būtų galima teikti referendumui, formuluotė abejų valdžios rūmų siūloma šiek tiek skirtinga, politikai nusiteikę rasti visiems priimtiną variantą.

Tačiau kortas sumaišė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos, labiausiai dvigubos pilietybės įteisinimu suinteresuotos organizacijos, atsisakymas remti šį referendumą. Tai prigesino net liberalų įkarštį. Skeptiškai galimybę drauge su šiais rinkimais rengti referendumą vertina ir konservatoriai. „Tikiuosi, ketinimai skelbti referendumą baigsis tik kalbomis. Kam leisti pinigus ir ruoštis, jei iš anksto žinome, jog tai neįmanoma“, – LŽ sakė PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis. Ji spėjo, kad kai kurios partijos tokiu būdu siekia pasireklamuoti ir per Seimo rinkimus gauti daugiau balsų. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Seimo rinkimai drauge su referendumu atsieitų maždaug 8,1 mln. eurų.

Būtina vienybė

Konstitucijos komisijos pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė įsitikinusi, kad politinę referendumo kampaniją būtina pradėti jau dabar. Nes pradėjus agituoti tik tuomet, kai bus duotas oficialus startas – vasaros pabaigoje, gali būti per vėlu. „Dar yra geras pusmetis, laiko pasirengti pakaks. Sėkmė lauks tik tuo atveju, jei bus surengta turininga, protinga reklaminė kampanija. Būtinas ir visų politinių partijų sutarimas, kad agituojama būtų vieningai, vyktų plati diskusija su visuomene“, – LŽ dėstė Seimo narė.

Jos nuomone, būtų gerai, kad partijos pasirašytų politinį susitarimą dėl referendumo. Referendumo įstatymas nurodo, kad referendumo data skiriama ne vėliau kaip po 3 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog Seimo rinkimai greičiausiai vyks spalio 9-ąją, Seimo nutarimas turėtų būti priimtas per neeilinę parlamento sesiją nuo liepos 11 iki rugpjūčio 9 dienos. Seimo Konstitucijos komisija pernai gruodį pasiūlė referendumui tokią Konstitucijos 12 straipsnio antrosios dalies formuluotę: „Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais. Kiti asmenys Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais gali būti kartu tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais.“

Suabejojo dėl prasmės

Pasak LS frakcijos atstovo Armino Lydekos, kuris daug metų domisi pilietybės klausimais, po PLB sprendimo referendumo iniciatyva yra „politiškai pristabdyta“. „Šiuo požiūriu, jei nėra pagrindinės organizacijos, dėl kurios mes, kaip politinė partija, tiek dirbome organizuodami tuos pirminius referendumo sušaukimo etapus, kyla klausimas, ar apskritai jį reikia rengti“, – LŽ tvirtino A. Lydeka.

Arminas Lydeka /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tačiau pastarosiomis dienomis LS apsisprendė remti savo idėją, nepaisydamas, anot politiko, „ką galvoja įvairios organizacijos“. „Teisiniu požiūriu referendumui pasirengti kliūčių nėra. Tiesiog per mažai laiko liktų agitacijai“, – pabrėžė A. Lydeka. Kartu parlamentaras sutiko, kad referendumas gali ir nepavykti. „O kas nutiks, jei referendumas pralaimės? Liks status quo, niekas nesugrius ir nepablogės. Kitaip tariant, alternatyva tokia: arba klausimas išsprendžiamas teigiamai, arba niekas nesikeičia. Tad kodėl nepamėginus?“ – svarstė A. Lydeka. Jis stebėjosi, kodėl PLB, ne vienus metus raginusi kuo greičiau išnarplioti dvigubos pilietybės problemą, atsisakė pritarti teisiniam jos sprendimo būdui. A. Lydeka užsiminė, kad liberalai, žinodami tokią PLB poziciją, greičiausiai nebūtų ėmęsi referendumo iniciatyvos.

Jau pavėluota

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras sakė matantis referendumo prasmę, tačiau „jokiu būdu ne su šiais Seimo rinkimais“. „Jau per vėlu“, – LŽ teigė jis. Politiko nuomone, PLB ne visai teisi. „Ji išsigando, kad referendumas nepavyks ir bus tragedija. Jokia čia tragedija. Praeis penkeri ar dešimt metų ir vėl pakartosime. Bet, žinoma, politinių partijų atstovams reikia susėsti ir susitarti, ar visi vienodai supranta bei remia formuluotę, o tada kalbėtis su žmonėmis, raginti pritarti“, – aiškino S. Šedbaras. Ir pridūrė, kad prie referendumo iniciatyvos būtina grįžti jau po Seimo rinkimų. Esą surengti jį galima kartu su artimiausiais prezidento rinkimais, vyksiančiais 2019 metais. „Pasiruošti reikia poros metų, o ne kelių mėnesių“, – įsitikinęs konservatorius.

Konstitucijos komisijos vicepirmininkas Vytautas Matulevičius, priklausantis Mišriai Seimo narių grupei, LŽ sakė esąs referendumo šalininkas, nes tik taip galima išspręsti dvigubos pilietybės klausimą. „Įstatymų taisymas būtų paprasčiausias gudravimas, dalinis problemos sprendimas“, – pabrėžė Seimo narys. Pasak jo, PLB ne kartą buvo raginta drauge pradėti plačią kampaniją ir aiškinti žmonėms klausimo svarbą. „Nejaugi taip nepasitikime savo piliečiais, nejaugi jie nesupras? Aš linkęs pasitikėti. Čia ne rinkimai, tai nuoširdesnis dalykas, aktualus daugeliui mūsų šeimų. Nemanau, jog žmonės būtų kurti“, – kalbėjo V. Matulevičius.

Pavyzdys – Latvija

PLB savo pareiškime paskelbė mananti, kad konkretus pilietybės išsaugojimo klausimas nesusijęs su bendruoju dvigubos pilietybės institutu, tačiau visiškai atitinka Konstitucijos 12 straipsnyje minimus „atskirus atvejus“, todėl esą nesukelia būtinybės keisti Konstituciją referendumu, o gali būti išspręstas papildant Pilietybės įstatymą.

PLB priminė, jog kaimynai latviai šį reikalą jau sutvarkė. PLB pabrėžė, kad pritartų 2016 metų referendumui tik tuo atveju, jeigu būtų įgyvendintos visos trys PLB XV Seimo rezoliucijoje įvardytos sąlygos: pakeistas Referendumo įstatymas, įvestas saugumą užtikrinantis internetinis balsavimas ir pasiektas visų parlamentinių frakcijų susitarimas. „Neįgyvendinus šių sąlygų referendumas turėtų būti rengiamas ne anksčiau kaip 2019 metais kartu su savivaldybių tarybų arba prezidento rinkimais“, – nurodoma PLB pareiškime.

Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie paliko Lietuvą okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuonims, tačiau nesuteikiama išvykusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės tokių asmenų būriui išplėsti reikia Konstitucijos pataisos, o ji gali būti priimta tik referendumu. Pagal Referendumo įstatymą, Konstitucija laikoma pakeista, jei už tai pasisako daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. 2015 metų spalio mėnesio registro duomenimis, Lietuvoje buvo 2,5 mln. rinkėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"