TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pilietybės reikalai įstrigo nesutarimų liūne

2007 10 18 0:00

Išeivijos atstovai nusivylę dėl Lietuvos politikų negebėjimo ar net nenoro spręsti dvigubos pilietybės problemą.

Praėjus beveik metams, kai Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, tūkstančiams lietuvių aktualus klausimas iš mirties taško nepajudėjo. Šiuo metu svarstomi trys projektai - du parengti Seimo narių, vienas - Vidaus reikalų ministerijos.

Be to, iki kitų metų kovo siūlymus, kaip pakeisti Pilietybės įstatymą, pavesta pateikti Seimo valdybos sudarytai darbo grupei.

Vakar dvigubos pilietybės klausimą gvildeno visą šią savaitę parlamente posėdžiaujanti Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija. Jos nariai išsakė nusivylimą, kad per metus Lietuvos parlamentarai taip ir nesuprato, kokia rimta yra ši problema. Abejojama, ar šios kadencijos Seimas apskritai sugebės priimti kokius nors sprendimus šiuo klausimu.

Referendumui nepritariama

Savo projektą, kaip reguliuoti dvigubos pilietybos suteikimą, Seimo ir PLB komisijos nariams pristatęs Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigė, kad jo siūlymas labai realus. Taisant Pilietybės įstatymą parlamentaras pasiūlė numatyti septynis atvejus, kai būtų galima turėti dvigubą pilietybę. "Galima tų atvejų skaičių ir sumažinti, pavyzdžiui, palikti tik du", - kalbėjo A.Kubilius. Jo nuomone, Lietuva, sekdama Vokietijos pavyzdžiu, bent iš pradžių dvigubą pilietybę galėtų suteikti Europos Sąjungos ir NATO šalių piliečiams. "Tai neprieštarautų Konstitucijai ir nereikėtų rengti jokių referendumų dėl jos keitimo", - tvirtino konservatorius. Jo nuomone, socialliberalų lyderio Artūro Paulausko siūlomas referendumas Lietuvai gali pridaryti daug bėdų.

Tačiau pats A.Paulauskas taip nemano. Jis įsitikinęs, kad tinkamiausias ir demokratiškiausias būdas sužinoti tautos nuomonę dėl dvigubos pilietybės bei Konstitucijos keitimo - tik referendumas. Jį siūloma rengti 2008-ųjų spalį kartu su vyksiančiais Seimo rinkimais.

Suprasdami šiandienines Lietuvos realijas (menkas rinkėjų aktyvumas, neįteisintas balsavimas internetu ir t.t.) referendumo idėją griežtai atmeta dauguma PLB atstovų, ją kritikuoja teisininkai, visuomenės atstovai.

Dirba neefektyviai

"Esame nusivylę ir pasipiktinę. Tokį vilkinimą suprantame kaip nenorą mus pripažinti, demonstravimą, kad esame nereikalingi", - paklausta, kaip užsitęsusią sprendimų paiešką vertina JAV lietuvių bendruomenė, LŽ sakė PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė. Pasak jos, kai Lietuvai reikėjo paramos stojant į ES ir NATO, visi užsienyje gyvenantys tautiečiai skubėjo atlikti savo pareigą, o dabar, kai reikia išspręsti išeivijai opų klausimą, realių žingsnių nematyti. "Visi mato, kad Seimas nedirba efektyviai. Kalba, kalba, bet niekas nejuda pirmyn", - pabrėžė R.Narušienė.

PLB vadovės nuomone, senojo Pilietybės įstatymo taisyti neverta. Kur kas geriau būtų parengti naują. "Mėginimas laikinai ką nors taisyti tik sukels daugiau neigiamų pasekmių ir pažeis daugiau prigimtinių Lietuvos piliečių teisių", - įsitikinusi R.Narušienė.

Politikai sutrikę

Politinės visuomenės instituto direktoriaus Dariaus Kuolio nuomone, sprendžiant pilietybės klausimus nematyti visiškai jokios politinės valios. "Jūs tik pasiklausykite, kokia mūsų politikų retorika kalbant apie pilietybę - tam duosime, tam neduosime, iš ano atimsime. Jie dalija pilietybę, tarsi ji būtų valdžios ar nomenklatūros nuosavybė, o ne prigimtinė žmogaus teisė", - LŽ sakė D.Kuolys. Jo teigimu, tai, kaip šiandien pilietybės klausimą sprendžia mūsų politikai, yra akivaizdus nekompetencijos ir sutrikimo demonstravimas. Jei Seimas norėtų neriboti dvigubos pilietybės, tai, pasak KT išaiškinimo, turėtų rengti referendumą ir keisti Konstitucijos 12 straipsnį. "Bet niekas Lietuvoje, jokios interesų grupės ar išeivija nekalba apie neribojamą dvigubą pilietybę, nes tokio liberalaus varianto neturi ir Vakarų Europos šalys", - aiškino D.Kuolys. Jo teigimu, didžioji dalis Vakarų pasaulio šalių yra išlaikiusios principą, kad žmogus, gimimu įgytą pilietybę išsaugo ir tapęs kitos šalies piliečiu. Vadinasi, iš dano įgijusio JAV pilietybę, niekas Danijos pilietybės neatims.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"