TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pilietybės reikalai – visada „ant bangos“

2014 11 10 6:00

Į tradicinius posėdžius šią savaitę rinksis Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija. Per keturias darbo dienas ketinama aptarti tradicinius pilietybės, emigracijos klausimus, taip pat pastarojo meto aktualijas – krašto gynybos, patriotinio auklėjimo, naujų verslo rinkų paieškos problemas.

Du kartus per metus Seimo rūmuose posėdžiaujanti komisija jau pirmą dieną, antradienį, diskutuos apie Lietuvos pilietybės išsaugojimo reikalus. Pranešimus šia tema skaitys buvusi PLB valdybos pirmininkė, žinoma teisininkė iš JAV Regina Narušienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas bei M. Romerio universiteto profesorius, Konstitucijos žinovas Vytautas Sinkevičius. Savaitės darbus “vainikuos” penktadienį rengiama spaudos konferencija, kurioje žiniasklaida tradiciškai bus supažindinta su baigiamosiomis rezoliucijomis.

Prezidentė siūlo pataisas

Lietuvos pilietybės išsaugojimo problematika komisijos posėdžių darbotvarkėje dominuoja antrą dešimtmetį. Šis išeivijai aktualus ir skaudus klausimus nagrinėtas pačiais įvairiausiais aspektais. Su dideliu nerimu ir viltimi laukta kiekvienos Seimo Pilietybės įstatymo pataisos, ypač dėl dvigubos pilietybės. Greičiausiai neliks be dėmesio ir prezidentės Dalios Grybauskaitės praėjusią savaitę pateiktos šio įstatymo pataisos, kuriomis ypatingų nuopelnų mūsų šaliai turintiems Lietuvos piliečiams bus įtvirtinta teisė turėti dvigubą pilietybę. Iniciatyva gimė po to, kai iškilo grėsmė, jog žinomas krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas, kuriam buvo suteikta JAV pilietybė, gali prarasti Lietuvos pilietybę.

Priminsime, kad pagal dabar galiojančius įstatymus ypatingų nuopelnų mūsų valstybei turintis Lietuvos pasą turintis pilietis, įgijęs ir kitos valstybės pilietybę, negali išsaugoti Lietuvos pilietybės. Tačiau užsienio valstybės pilietis, nusipelnęs mūsų šaliai, išimties tvarka gali įgyti Lietuvos pilietybę neprarasdamas turimos kitos valstybės pilietybės. Todėl prezidentė siūlo nustatyti, kad Lietuvos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų mūsų valstybei ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, galėtų išlikti ir gimtosios šalies piliečiu. Ypatingais nuopelnais mūsų valstybei laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Konstitucija numato, jog dviguba pilietybė gali būti tik reta išimtis. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad norint plačiai taikyti dvigubą pilietybę, šią nuostatą būtina įteisinti referendumu.

Pateiks ekonomikos analizę

Trečiadienio komisijos posėdžiuose daugiausia dėmesio numatyta skirti ekonomikos problemoms, atsiradusioms po rugpjūtį Rusijos paskelbto embargo iš Europos Sąjungos, kartu ir Lietuvos, importuojamų produktų. Kaip mūsų šaliai sekasi ieškoti naujų rinkų ir mažinti patiriamus nuostolius, komisijos nariams papasakos ūkio viceministras Marius Skarupskas, užsienio reikalų - Rolandas Krikščiūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.

Ketvirtadienio pusdienis bus skirtas patriotinio ugdymo aktualijoms, pasirengimui krašto gynybai galimos Rusijos agresijos akivaizdoje. Pranešimus šiais klausimais skaitys Krašto apsaugos ministerijos atstovai.

Komisijoje dirbančių PLB narių pageidavimų į posėdžių darbotvarkę įtraukta neįgaliųjų įdarbinimo tema. Diskusijoje dalyvaus Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijų bei neįgaliųjų organizacijų atstovai.

Prisimins emigraciją

Antradienio popietę komisijos nariai ketina prisiminti lietuvių emigracijos į Vakarus 1940-1944 metais peripetijas. Pranešimą šia tema skaitys viena iš šių metų pradžioje pasirodžiusios knygos „Manėm, kad greit grįšim“ bendraautorių Dalia Cidzikaitė. Priminsime, kad šią knygą sudaro 18 pokalbių su JAV lietuviais, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo priversti palikti Lietuvą ir trauktis į Vakarus nuo artėjančio sovietų fronto ir tremties grėsmės. Knygos pašnekovai atvirai pasakoja apie bėgimo iš Lietuvos aplinkybes, gyvenimą stovyklose Vokietijoje, apsisprendimą emigruoti ir įsikūrimą Jungtinėse Valstijose. Visi knygoje kalbinti žmonės teigė manę ir tikėję, kad jei ne po pusės, tai po metų jie tikrai grįš į Lietuvą. Nuo sovietų represijų ir trėmimų trauktasi daugiausia į Vokietiją, iš kurios buvo lengviau grįžti namo, o vėliau – išvykti į JAV, Kanadą ir kitas šalis, priėmusias pabėgėlius.

Domėsis grįžtamuoju ryšiu

Pasak komisijos pirmininkės, atstovaujančios Seimui, Onos Valiukevičiūtės, paprastai darbotvarkė formuojama atsižvelgiant į PLB narių pageidavimus. „Šioje sesijoje yra trys mūsų pasiūlytos temos, kitos – bendruomenės“, - portalui lzinios.lt sakė O. Valiukevičiūtė. Trečią kadenciją komisijoje dirbanti parlamentarė teigė jau ne pirmą kartą siūlanti panagrinėti tą grįžtamąjį ryšį, kuris gaunamas iš tokių susitikimų Vilniuje. „Mums būtina žinoti, kiek ši komisija padeda pasaulio lietuvių bendruomenėms, kokie jų lūkesčiai. Todėl per tas keturias dienas mes stengiamės kiek įmanoma daugiau papasakoti apie tai, kas juos domina“, - sakė komisijos pirmininkė. Todėl, pasak jos, šįkart bus stengiamasi „iškvosti“, kaip užsienio lietuviai reaguoja į komisijos sprendimus, ką jie mano apie politinius sprendimus, turinčius įtakos įvairioms valstybės gyvenimo sritims. „Gal grįžtamojo ryšio stoja kai kurias temas verčia nagrinėti net po keliolika kartų“, - pastebėjo O. Valiukevičiūtė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"