TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pilkieji kultūros kardinolai

2012 11 27 7:30
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas rinkimų išvakarėse sugebėjo pasiekti, kad jo vadovaujama institucija atsisakytų beveik visų su lėšų skirstymu susijusių funkcijų, patikėdama jas tarpinėms įstaigoms. Eksministras tai aiškina skaidrumo siekiu, kultūros atstovai ir kai kurie politikai - noru atsidėkoti jį parėmusiai partijai.

Kadenciją baigusi Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino prieš pat rinkimus, rugsėjo 18-ąją, priimto Kultūros tarybos įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šią savaitę juridinių asmenų registre bus įregistruoti jau parengti Lietuvos kultūros tarybos (LKT) prie Kultūros ministerijos (KM) nuostatai. Darbą naujoji įstaiga turėtų pradėti nuo Naujųjų metų.

LKT, vietoj kultūros ministro skirstysiančios kultūrai numatomus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos pinigus, veiklai vykdyti žadama steigti 35 etatus. Jos išlaikymas vien kitąmet kainuos 1,148 mln. litų iš KM kišenės.

Jei viskas judės sklandžiai, o naujosios Vyriausybės kūrimas užtruks, suformuoti LKT gali spėti projekto įkvėpėjo - ambasadoriumi prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) paskirto kultūros ministro A.Gelūno - pareigas perėmęs švietimo ir mokslo ministras liberalsąjūdininkas Gintaras Steponavičius.

"Manau, projektas skubinamas todėl, kad esama interesų. Sukurtas mechanizmas, kuris labai tiktų pasipelnyti. Faktiškai visas LKT rinkimo grandis kontroliuos ministras, vadinasi, bus įmanoma prastumti jo pageidaujamus asmenis. Jau matėme, kas nutiko su Aukštojo mokslo taryba: ką Švietimo ir mokslo ministerija norėjo, tą jon ir pasiėmė. Žinoma, gal šis tas priklausys nuo naujos atėjusios valdžios, bet pats mechanizmas labai parankus administratoriams", - LŽ sakė Lietuvos kultūros kongreso (LKK) pirmininkas filosofas Krescencijus Stoškus.

Politikai ir menininkai svarsto, ką nuo sausio mėnesio veiks Kultūros ministerija. /LŽ archyvo nuotraukos

Žaibiškas projektas

Kelius steigti LKT atvėrė Seimas, rugsėjo 18-ąją pritardamas atitinkamam įstatymo projektui, kurį tuometinis kultūros ministras A.Gelūnas pavadino vienu esminių jo politinės komandos užsibrėžtų darbų. Tiesa, prastumti projekto, kuriuo iš pradžių žadėta kurti ne LKT, o Menų tarybą, "žaibiškai", kaip pageidavo ministras, nepavyko: nuo pirmojo jo pateikimo Seimui iki teigiamo sprendimo praėjo beveik pusantrų metų. KM nepasisekė įgyvendinti ir kai kurių kitų sumanymų: pasiekti, kad LKT narius ministras atrinktų vienas pats ar padedant susijusiai Kultūros ir meno tarybai (KMT), taip pat įstaigai gyvuoti startą duoti šios vasaros viduryje ar bent jau nuo spalio 1-osios. 

Pagal įsigaliojusį įstatymą, LKT sudarys dešimt narių bei pirmininkas - kultūros ministro pasirinktas ir Vyriausybės patvirtintas valstybės pareigūnas. LKT bus formuojama iš kultūros ekspertų parinktų ir Vyriausybės palaimintų asmenų. Taip esą siekiama atskirti kultūros politikos formavimo ir jos vykdymo funkcijas, kultūros ministrą atitolinant nuo šiai sričiai tenkančių lėšų skirstymo.

Ar iš tiesų bus taip, verčia abejoti jau LKT narių atrinkimo principas. Kaip numatyta įstatyme, 20 kandidatų į LKT narius pateiks rinkėjai, pasiūlyti paties kultūros ministro, KMT, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos mokslų tarybos, kai kurių kitų kultūros organizacijų, net fizinių bei juridinių asmenų. Konkreti rinkėjų atrinkimo tvarka įtvirtinama dar ministro A.Gelūno pradėtame rengti įsakyme.

Iš rinkėjų pasiūlytų 20 kandidatų į LKT pats kultūros ministras atsirinks 10 asmenų, kuriuos kartu su siūlymu dėl įstaigos vadovo kandidatūros teiks tvirtinti Vyriausybei.

Ilgai dėl projekto diskutavę jau darbą baigusio Seimo nariai ir kultūros pasaulio atstovai siūlė, kad tarybos narius deleguotų pagrindinės kultūros bendruomenės, o ne kultūros įstaigos, vienaip ar kitaip priklausomos nuo ministro, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

"Demokratija tame projekte - tik imitacija. Pateiktas mechanizmas sukuria regimybę, kad vyksta kandidatų atranka, rinkimai, bet iš tiesų atranką vykdys ministras ar jo patikimi žmonės. Dokumentas pateiktas su nuostata, kad tai kultūros politikos demokratizacija, tačiau jos iš tiesų lieka mažiau, negu dabar yra", - piktinosi K.Stoškus.

K.Stoškus apgailestauja, kad politikai stengėsi ne formuoti kultūros strategiją, bet ėmė steigti pinigus valdančias įstaigas.  

Milijonai - per tarpininkus

Kaip numatyta priimtame įstatyme, LKT įgyvendins valstybės politiką kultūros ministrui pavestose srityse, o kartu perims beveik visus iki šiol ministro įsakymais valdytus šiai sričiai tenkančius finansinius srautus: administruos trigubai padidintą Kultūros rėmimo fondą, iš biudžeto skiriamas lėšas, taip pat kultūros sektoriui tenkančius paramos pinigus. KM sau pasilieka tik Nacionalinių premijų skyrimą ir bendros kultūros politikos formavimą.

Kiek anksčiau, praėjusių metų pabaigoje, Seimui patvirtinus Kino įstatymo pakeitimus, KM šią gegužę ėmėsi steigti ir Lietuvos kino centrą (LKC). Šiai įstaigai KM geranoriškai perdavė ne tik su kino pasauliu susijusių projektų įgyvendinimą, bet ir šiai sričiai skiriamo tuo pačiu metu padidinto finansavimo administravimą - mažiausiai 6 mln. litų per metus.

LKC, kurio išlaikymas KM kasmet kainuos apie pusę milijono, vadovu po konkurso (jame buvo vienintelis kandidatas) tapo buvęs kultūros ministro A.Gelūno patarėjas Rolandas Kvietkauskas. Buvęs ilgametis KM sekretorius, dirbęs rengiant skandalingai pagarsėjusią programą "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS), o paskui kurį laiką ėjęs viešosios įstaigos VEKS direktoriaus pareigas, dabar buria komandą, pasirūpinsiančią kino reikalais.

Tik pradedamo kurti LKT žinioje turi atsidurti kur kas didesni pinigai nei R.Kvietkausko vadovaujamoje įstaigoje. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje nurodoma, kad jau ateinančiais metais LKT kontroliuos 46 mln. litų valstybės biudžeto lėšų - pusę viso kultūros lėšų poreikio. Reikia žinoti ir tai, kad 2013-ųjų šalies biudžete kultūros ministro valdymo sričiai yra numatoma skirti 479 mln. litų.

"Žinome, kad ministerijos ir ministrai Vyriausybėje vertinami pagal jų administruojamų lėšų apimtį. Kodėl dabar šiuo požiūriu bene silpniausias kultūros ministras imasi dar labiau "mesti svorį", atsisakydamas ir kompetencijų, ir pinigų? Atsakymas peršasi vienas - noras ilgai pačiam ar su savo komanda "administruoti" valstybės biudžeto lėšas", - prieš metus, tik pasirodžius LKT projektui, viešai rašė kultūros kritikas Vytautas Rubavičius.

G.Steponavičius tvirtina dar nežinąs, ar skirs Kultūros tarybos vadovą.  

Lygina su VEKS

Parlamentarė Aurelija Stancikienė, ne kartą LKT steigimą prilyginusi skandalingajam VEKS, kurį vykdant nežinia kur pradingo beveik 10 mln. litų, projektą svarstant Seime viešai pareiškė: "Puikiai suprantu, kad visų šitų tokių neaiškių įstaigėlių steigimai ir visokių fondų steigimai yra greičiausiai koalicijos kaina. Bet manau, kad tai yra labai didelė kaina Lietuvai. Iki šiol nors žinojome, kad už pinigų skyrimą atsakinga KM. O dabar bus tarpinė įstaiga - visiškas atsakomybės išplovimas. Tai yra dar vienos korupcinės sistemos schemos sukūrimas."

A.Stancikienė teigia ir dabar mananti, kad inicijuodamas LKT steigimą A.Gelūnas taip bando atsidėkoti jį parėmusioms jėgoms. Kaip žinoma, 2010-aisiais į KM atėjęs nepartinis ministras buvo deleguotas Tautos prisikėlimo partijos (netrukus susijungusios su liberalcentristais), bet netrukus pasirinko Liberalų sąjūdžio (LS) stovyklą, o per šiuos rinkimus save jau vadino "geru LS bičiuliu ir bendražygiu".

"A.Gelūnas siunčiamas į UNESCO todėl, kad sutiko daryti tai, ko nenorėjo ankstesnis ministras. Dabar jis turi atsidėkoti jį delegavusios partijos šulams, galų gale pasodinti žmones, kurie toliau tai darys", - LŽ tvirtino politikė.

Protestų neišgirdo

Ir svarstant LKT kūrimo įstatymą Seime, ir jį priėmus, tiek KM, tiek parlamentarai sulaukė ne vieno kultūros žmonių kreipimosi, raginant stabdyti šį korupciniu vadinamą projektą. Dar praėjusių metų gruodį Lietuvos kultūros kongreso, visuomeninių kūrybinių sąjungų ir visuomeninių organizacijų iniciatyva buvo parengtas ir Seime įregistruotas alternatyvus Kultūros įstatymo projektas, kuriame siūlytos ilgalaikės kultūros strategijos kryptys, LKT matant kaip sudedamąją bendros koncepcijos dalį, tačiau jis iki šiol nenagrinėtas.

"Jei galvojame apie kultūringą valstybę, LKT įstatymo neturėjome priimti. Jis yra korupcinis, nes juo įtvirtinamas vienasmenis valdymas, kultūros pinigai atiduodami į vienas rankas, o jų skirstytojai lieka niekam ir už nieką neatsakingi. Jei naujosios Vyriausybės formavimas užtruks, manau, į LKT bus spėti prakišti reikalingi žmonės. Jie turbūt turi tą vieną žmogų, kuris absoliučiai teisingai paskirstys pinigus tam, kam reikia", - LŽ tvirtino Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Siūlymus neigia

Tiek kultūros pasaulio atstovai, tiek kai kurie politikai neoficialiai užsimena, kad tas "vienas žmogus", galintis tapti atsakingas už visus kultūros pinigus - galbūt tiek buvusio kultūros ministro A.Gelūno, tiek jį pavaduojančio švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus itin vertinamas asmuo - Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Gintautas Kėvišas. Gana prieštaringai vertinamas meno vadybininkas, kurio veiklą vykdant teatro rekonstrukciją trejus metus narplioja Generalinė prokuratūra, šią liepą A.Gelūno valia, neatsižvelgiant į gana kategoriškas Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, trečią kartą buvo paskirtas toliau eiti pareigas. G.Steponavičiaus iniciatyva G.Kėvišas buvo tapęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos tarybos vadovu, bet dėl to sukilo šios mokslo įstaigos kolektyvas.

KM, išlydėjusi A.Gelūną į Paryžių, atsakymo, ar pasitraukęs ministras kalbėjosi su G.Kėvišu dėl darbo LKT, nepateikė. LNOBT vadovas, LŽ pagautas po dviejų savaičių užsienio išvykos, tvirtino per tą laiką siūlymo neišgirdęs. "Klausimas štai kur - dvi savaites praktiškai kiekvieną dieną buvau kitame mieste. Visiškai nenoriu net galvoti, nes šiandien parskridau iš Omano", - kalbėjo G.Kėvišas.

KM šiuo metu vadovaujantis G.Steponavičius tvirtina, kad klausimas apie LKT vadovą šiuo metu yra "labai ankstyvas". "Nesu nei su darbą baigusiu ministru A.Gelūnu kalbėjęs apie tai, nei turiu supratimą, ar tas sprendimas turi būti įgyvendintas per man dar likusias darbo savaites. Užduodate klausimus, į kuriuos, nuvilsiu, neturiu atsakymų. Ir neturiu jokių intencijų versdamasis per galvą žūtbūt tai padaryti", - tvirtino G.Steponavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"